Lietuviai už santuoką, bet prieš netradicinės šeimos diskriminavimą

99,2 proc. lietuvių šeimą suvokia kaip santuokoje gyvenančius vyrą ir moterį su vaikais. Vyro ir moters santuoką be vaikų šeima laiko jau mažiau respondentų – 65,4 proc. Tuo tarpu vienišai mamai su vaikais šeimos statusą suteikia vos 48 proc., o nesusituokusiai porai – 34 proc. respondentų. Tačiau paklausti, ar Vyriausybė turėtų remti tik susituokusias poras, respondentai pasidalina į dvi beveik lygias stovyklas. Anot specialistų, tai rodo, kad teoriją visgi nurungia sveikas protas. Konservatyviau šeimą vertina vyrai Kaip parodė DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” apklausa, Lietuvoje šeima suvokiama gana tradiciškai – kaip vyro ir moters sąjunga, kuri įteisinta oficialia santuoka. Įdomu, kad taip šeimą apibrėžti dažniau linkę vyrai, taip pat vyresnio amžiaus respondentai (nuo 56 metų). Plačiau šeimos instituciją dažniau supranta moterys, jaunesnio amžiaus (iki 35 metų), aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Vyriausybės pozicijai remti tradicines šeimas dažniau pritaria vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, santuokoje gyvenantys respondentai. Įdomu tai, kad vienišą mamą su vaikais šeima pavadino daugiau respondentų nei vienišą tėvą su vaikais (atitinkamai 48,1 ir 43 proc.). Kita vertus, net 8,1 proc. respondentų šeima taip pat vadina vieną suaugusį žmogų, atskirai vedantį savo namų ūkį, o 3,9 proc. – ir kartu gyvenančius vienos lyties žmones. Nors respondentai šeimos sąvoką suvokė įvairiai, jų požiūris į Vyriausybės poziciją, kad tik susituokusios poros galėtų turėti teisę į mokesčių lengvatas, pasiskirstė gana tolygiai. 42,7 proc. respondentų pritaria nuostatai, kad reikia remti tradicines šeimas, 48 proc. įsitikinę, kad tokia nuostata yra diskriminacinė. 9,3 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Kaip graži teorija pridaro bėdų praktikoje Anot Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės, apklausos rezultatai rodo, kaip tam tikros viešos politinės diskusijos formuoja viešąją visuomenės nuomonę vienu ar kitu klausimu. „Jei visuomenėje galią turintys asmenys nuolat primena, kokia gyvenimo forma vadinama šeima, žmonės galiausiai ima tai laikyti norma. Retas kuris specialiai gilinsis į pasaulines tendencijas ar mokslininkų įžvalgas, kaip kitose kultūrose suprantama šeima. Beje, 2006 m. mes irgi darėme panašią apklausą, tačiau tąkart per 60 proc. respondentų įvardijo, kad vieniša mama su vaiku visgi turi būti laikoma šeima. Gerokai mažesnis šiandieninis teigiamų atsakymų procentas (48 proc.) tik dar kartą patvirtina, kad viešos diskusijos apie tai veikia žmonių suvokimą“, – įsitikinusi pašnekovė. Anot jos, reikėtų atskirti du dalykus – kokį santykių darinį žmonės laiko ar nelaiko šeima ir kokią įtaką šeimos apibrėžimas turi realiam socialiniam gyvenimui. Nori ar nenori politikos formuotojai, dėl besikeičiančių ekonominių santykių kinta ir socialinė šeimos struktūra. Pavyzdžiui, atsiranda atotolio šeimos, kai vienas iš sutuoktinių išvyksta uždarbiauti į užsienį. Ir jei mes ignoruosime visuomenėje vystančius procesus, daugybę žmonių paliksime už borto. „Kita vertus, įdomūs atsakymai į antrą klausimą. Nors nesantuokiniai ryšiai daugumos respondentų šeima nelaikomi, prakalbus apie tai, ar reikėtų išskirti tradicinę ir netradicinę šeimą bei taikyti joms skirtingas priemones, nemažai žmonių sutinka, kad tai būtų diskriminacija. Taigi teoriniame lygmenyje žmonės pritaria tradicinės šeimos apibrėžimui, tačiau praktiniame lygmenyje jie mato, kad šeimų yra visokių. Ir jei vieniems bus taikomos lengvatos, kitus, kurie taip pat kartu augina vaikus, tokia politika diskriminuos“, – svarstė M. Jankauskaitė. Anot pašnekovės, toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, jei mokykloje rengiama šeimų šventė, ar turės teisę į ją su savo artimaisiais ateiti „ne šeimoje“ augantis vaikas? „Europoje vyrauja nuostata, kad jeigu šeimos struktūra keičiasi, politikai turi jautriai reaguoti į šiuos pokyčius. Kitaip tariant, įvertinus objektyvias aplinkybes, žmonėms turi būti sudaromos sąlygos šeimas turėti, o ne priešingai – vyksta objektyvūs pokyčiai, ekonomika vystosi tokiu būdu, kad žmonėms tenka išvykti, formuojasi nepilnos šeimos, bet mes užmerkiame akis arba pradedame moralizuoti. Užuot aiškinusis, ką mes vadiname ar nevadiname šeima, reikėtų sutelkti dėmesį į tai, kad trūksta paslaugų šeimai – ne tik vaiko priežiūros įstaigų, bet ir centrų neįgaliesiems. Tos paslaugos turi būti lanksčios, o jų prieinamumas neturi priklausyti nuo to, koks šeimos formatas. Jei tau reikia prižiūrėti vaikus arba senelius, tu turi gauti pagalbą, nes visuomenė tikisi, kad tu dalyvausi darbo rinkoje, uždirbsi pinigus ir, svarbiausia, mokėsi mokesčius“, – svarstė lygių galimybių ekspertė. Anot jos, kalbant apie šeimą, pas mus visas dėmesys sutelkiamas į visiškai formalius dalykus. Tuo tarpu Skandinavijoje daugiau nei pusė šeimų gyvena ne santuokoje, tačiau gimstamumas ten kur kas didesnis nei pas mus. Vadinasi, toks šeimos modelis netrukdo nei normalią visuomenę turėti, nei vaikus gimdyti, nei sumažinti patyčių mastus mokykloje. „Žinoma, tokios paslaugų šeimai sistemos per ketverius metus, kol tęsiasi kadencija Seime, nesukursi ir nesublizgėsi. Todėl pasirenkamas šou – garsiai pašnekame ir pabėdavojame, kad kažkas darosi su žmonių morale, ir tiek. Tačiau žmonės vis tiek gyvens taip, kaip supranta, o jei jiems čia bus blogai, išvažiuos kitur. Kitur nuvažiavę jie matys, kad ten nesvarbu, ar tu susituokęs, ar vieniša mama, vis tiek būsi integruotas į visuomenę. Į kokią situaciją patektum, sistema suveiks taip, kad tu galėsi vaiką išauginti. O jei darbo ir derinimo sistemos nėra, net ir susituokę žmonės vaikų negimdo“, – teigė pašnekovė.   Pastaba. Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.   99,2 proc. lietuvių šeimą suvokia kaip santuokoje gyvenančius vyrą ir moterį su vaikais. Vyro ir moters santuoką be vaikų šeima laiko jau mažiau respondentų – 65,4 proc. Tuo tarpu vienišai mamai su vaikais šeimos statusą suteikia vos 48 proc., o nesusituokusiai porai – 34 proc. respondentų. Tačiau paklausti, ar Vyriausybė turėtų remti tik susituokusias poras, respondentai pasidalina į dvi beveik lygias stovyklas. Anot specialistų, tai rodo, kad teoriją visgi nurungia sveikas protas. Konservatyviau šeimą vertina vyrai Kaip parodė DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” apklausa, Lietuvoje šeima suvokiama gana tradiciškai – kaip vyro ir moters sąjunga, kuri įteisinta oficialia santuoka. Įdomu, kad taip šeimą apibrėžti dažniau linkę vyrai, taip pat vyresnio amžiaus respondentai (nuo 56 metų). Plačiau šeimos instituciją dažniau supranta moterys, jaunesnio amžiaus (iki 35 metų), aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Vyriausybės pozicijai remti tradicines šeimas dažniau pritaria vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, santuokoje gyvenantys respondentai. Įdomu tai, kad vienišą mamą su vaikais šeima pavadino daugiau respondentų nei vienišą tėvą su vaikais (atitinkamai 48,1 ir 43 proc.). Kita vertus, net 8,1 proc. respondentų šeima taip pat vadina vieną suaugusį žmogų, atskirai vedantį savo namų ūkį, o 3,9 proc. – ir kartu gyvenančius vienos lyties žmones. Nors respondentai šeimos sąvoką suvokė įvairiai, jų požiūris į Vyriausybės poziciją, kad tik susituokusios poros galėtų turėti teisę į mokesčių lengvatas, pasiskirstė gana tolygiai. 42,7 proc. respondentų pritaria nuostatai, kad reikia remti tradicines šeimas, 48 proc. įsitikinę, kad tokia nuostata yra diskriminacinė. 9,3 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Kaip graži teorija pridaro bėdų praktikoje Anot Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės, apklausos rezultatai rodo, kaip tam tikros viešos politinės diskusijos formuoja viešąją visuomenės nuomonę vienu ar kitu klausimu. „Jei visuomenėje galią turintys asmenys nuolat primena, kokia gyvenimo forma vadinama šeima, žmonės galiausiai ima tai laikyti norma. Retas kuris specialiai gilinsis į pasaulines tendencijas ar mokslininkų įžvalgas, kaip kitose kultūrose suprantama šeima. Beje, 2006 m. mes irgi darėme panašią apklausą, tačiau tąkart per 60 proc. respondentų įvardijo, kad vieniša mama su vaiku visgi turi būti laikoma šeima. Gerokai mažesnis šiandieninis teigiamų atsakymų procentas (48 proc.) tik dar kartą patvirtina, kad viešos diskusijos apie tai veikia žmonių suvokimą“, – įsitikinusi pašnekovė. Anot jos, reikėtų atskirti du dalykus – kokį santykių darinį žmonės laiko ar nelaiko šeima ir kokią įtaką šeimos apibrėžimas turi realiam socialiniam gyvenimui. Nori ar nenori politikos formuotojai, dėl besikeičiančių ekonominių santykių kinta ir socialinė šeimos struktūra. Pavyzdžiui, atsiranda atotolio šeimos, kai vienas iš sutuoktinių išvyksta uždarbiauti į užsienį. Ir jei mes ignoruosime visuomenėje vystančius procesus, daugybę žmonių paliksime už borto. „Kita vertus, įdomūs atsakymai į antrą klausimą. Nors nesantuokiniai ryšiai daugumos respondentų šeima nelaikomi, prakalbus apie tai, ar reikėtų išskirti tradicinę ir netradicinę šeimą bei taikyti joms skirtingas priemones, nemažai žmonių sutinka, kad tai būtų diskriminacija. Taigi teoriniame lygmenyje žmonės pritaria tradicinės šeimos apibrėžimui, tačiau praktiniame lygmenyje jie mato, kad šeimų yra visokių. Ir jei vieniems bus taikomos lengvatos, kitus, kurie taip pat kartu augina vaikus, tokia politika diskriminuos“, – svarstė M. Jankauskaitė. Anot pašnekovės, toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, jei mokykloje rengiama šeimų šventė, ar turės teisę į ją su savo artimaisiais ateiti „ne šeimoje“ augantis vaikas? „Europoje vyrauja nuostata, kad jeigu šeimos struktūra keičiasi, politikai turi jautriai reaguoti į šiuos pokyčius. Kitaip tariant, įvertinus objektyvias aplinkybes, žmonėms turi būti sudaromos sąlygos šeimas turėti, o ne priešingai – vyksta objektyvūs pokyčiai, ekonomika vystosi tokiu būdu, kad žmonėms tenka išvykti, formuojasi nepilnos šeimos, bet mes užmerkiame akis arba pradedame moralizuoti. Užuot aiškinusis, ką mes vadiname ar nevadiname šeima, reikėtų sutelkti dėmesį į tai, kad trūksta paslaugų šeimai – ne tik vaiko priežiūros įstaigų, bet ir centrų neįgaliesiems. Tos paslaugos turi būti lanksčios, o jų prieinamumas neturi priklausyti nuo to, koks šeimos formatas. Jei tau reikia prižiūrėti vaikus arba senelius, tu turi gauti pagalbą, nes visuomenė tikisi, kad tu dalyvausi darbo rinkoje, uždirbsi pinigus ir, svarbiausia, mokėsi mokesčius“, – svarstė lygių galimybių ekspertė. Anot jos, kalbant apie šeimą, pas mus visas dėmesys sutelkiamas į visiškai formalius dalykus. Tuo tarpu Skandinavijoje daugiau nei pusė šeimų gyvena ne santuokoje, tačiau gimstamumas ten kur kas didesnis nei pas mus. Vadinasi, toks šeimos modelis netrukdo nei normalią visuomenę turėti, nei vaikus gimdyti, nei sumažinti patyčių mastus mokykloje. „Žinoma, tokios paslaugų šeimai sistemos per ketverius metus, kol tęsiasi kadencija Seime, nesukursi ir nesublizgėsi. Todėl pasirenkamas šou – garsiai pašnekame ir pabėdavojame, kad kažkas darosi su žmonių morale, ir tiek. Tačiau žmonės vis tiek gyvens taip, kaip supranta, o jei jiems čia bus blogai, išvažiuos kitur. Kitur nuvažiavę jie matys, kad ten nesvarbu, ar tu susituokęs, ar vieniša mama, vis tiek būsi integruotas į visuomenę. Į kokią situaciją patektum, sistema suveiks taip, kad tu galėsi vaiką išauginti. O jei darbo ir derinimo sistemos nėra, net ir susituokę žmonės vaikų negimdo“, – teigė pašnekovė.   Pastaba. Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.