Automobilius pamėgę lietuviai mokėti specialaus mokesčio nenori

73,9 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad diskutuojamas naujas automobilių mokestis visiems automobilius turintiems gyventojams nereikalingas, o jeigu toks mokestis būtų privalomas, 74,5 proc. lietuvių per metus sutiktų mokėti iki 100 Lt. 16,1 proc. Lietuvos gyventojų tokiu atveju automobilio greičiausiai atsisakytų. Tai parodė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi viešosios nuomonės apklausa. 73,9 proc. respondentų teigė maną, kad automobilių mokestį visiems automobilius turintiems gyventojams nereikalingas. 12,7 proc. mano, kad tokį mokestį turėtų mokėti brangių ir galingų automobilių savininkai, 8,6 proc. apklaustųjų tokį mokestį perkeltų ant senų ir neekologiškų automobilių savininkų pečių. Apskritai automobilio mokesčio nepateisintų jaunesnio amžiaus, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Už tai, kad automobilio mokestį turi mokėti brangių ir galingų automobilių savininkai, dažniau pasisako didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinio amžiaus tyrimo dalyviai. Senų ir neekologiškų keturračių savininkus dažniau linkę apmokestinti jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai, specialistai ir vadovai. Jeigu automobilių mokestis visgi būtų privalomas, daugiausia – 74,5 proc. – apklaustųjų per metus sutiktų mokėti iki 100 Lt. Mokėti 100-200 Lt sutiktų 2 proc. apklaustųjų, daugiau nei 200 Lt sutiktų mokėti 2,6 proc. respondentų. 20,9 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė arba neturėjo pozicijos. Net ir įvedus automobilių mokestį, 40,9 proc. respondentų automobilio greičiausiai neatsisakytų, 30,7 proc. nurodė nesą apsisprendę. 16,1 proc. apklaustųjų teigė, kad, atsiradus papildomam mokesčiui, automobilio greičiausiai atsisakytų. Įvedus privalomą automobilių mokestį, transporto priemonės dažniau būtų linkę atsisakyti jauniausio ir vyriausio amžiaus automobilių savininkai, mažiausių pajamų, didmiesčių gyventojai, moterys. Vyrai dažniau rinkosi kategorišką neigiamą atsakymą – automobilio tikrai neatsisakytų. Specialistas: mokestis būtų skausmingas nepasiturintiems „Mokesčio esmė – papildyti biudžetą. Tai paprasčiausiai būtų papildomas mokestis. Kam jis bus skirtas, nelabai žinome – jeigu tai būtų „žaliasis“ ir būtų skirtas taršos mažinimo priemonėms…“, – automobilio mokesčio idėją DELFI komentavo Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas Rimvydas Anusauskas. Jis priminė, kad įmonės, turinčios automobilius, taršos mokestį moka ir dabar. Pasak R. Anusausko, yra žmonių, leidžiančių sau naudotis automobiliu tik, pavyzdžiui, atlaidų metu. Tad esą neteisinga, jei jis mokės tiek pat, kaip ir žmogus, automobilį naudojantis kasdien. Pašnekovas spėja, kad tie 16 proc. žmonių, kurie įvedus mokestį automobilio greičiausiai atsisakytų, teturi tik vos važiuojančius automobilius. Tikėtina, kad dauguma atsisakomų automobilių būtų seni, mažai naudojami, teršiantys aplinką. „Tas mokestis, jiems, aišku, skausmingas, tačiau, iš kitos pusės, jie yra pagrindiniai aplinkos teršėjai“, – sakė automobilininkų sąjungos prezidentas. R.Anusausko teigimu, daugeliui automobilių savininkų 100 Lt mokestis nėra didelis – už tiek negalima prisipilti pilno kuro bako. Kita vertus, sako jis, mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir 100 Lt per metus būtų didelis smūgis. Pasak A. Anusausko, svarbu už mokestį gautas lėšas naudoti taršos mažinimui. „Juk suprantame, kad pakankamai mūsų oras užterštas. Kad reikalingos priemonės – sutinku, tik klausimas, ar tai daro valstybė iš savo biudžeto, ar iš žmonių tam tikslui renkami pinigai atskirai“, – kalbėjo automobilininkų sąjungos prezidentas. Lietuvoje – 1,726 mln. automobilių Šių metų pradžioje valstybės įmonės „Regitra“ tvarkomame Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo 1 mln. 726 tūkst. įrašų apie Lietuvoje įregistruotus lengvuosius automobilius. „Tačiau daugelis vis dar įregistruotų automobilių šalies kelių eisme nebenaudojami – jie jau baigti eksploatuoti arba parduoti į užsienio šalis, tačiau savininkai iki šiol nepasirūpino juos išregistruoti. Žiniasklaidai prakalbus apie galimus automobilių savininkų mokesčius, gyventojai paprastai visada pradeda daugiau domėtis savo vardu registruotais automobiliais, domisi, kaip parduotus ar baigtus eksploatuoti automobilius išregistruoti“, – teigė „Regitros“ atstovė Laimutė Užupė. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą šių metų birželio 16-23 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. 73,9 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad diskutuojamas naujas automobilių mokestis visiems automobilius turintiems gyventojams nereikalingas, o jeigu toks mokestis būtų privalomas, 74,5 proc. lietuvių per metus sutiktų mokėti iki 100 Lt. 16,1 proc. Lietuvos gyventojų tokiu atveju automobilio greičiausiai atsisakytų. Tai parodė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi viešosios nuomonės apklausa. 73,9 proc. respondentų teigė maną, kad automobilių mokestį visiems automobilius turintiems gyventojams nereikalingas. 12,7 proc. mano, kad tokį mokestį turėtų mokėti brangių ir galingų automobilių savininkai, 8,6 proc. apklaustųjų tokį mokestį perkeltų ant senų ir neekologiškų automobilių savininkų pečių. Apskritai automobilio mokesčio nepateisintų jaunesnio amžiaus, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Už tai, kad automobilio mokestį turi mokėti brangių ir galingų automobilių savininkai, dažniau pasisako didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinio amžiaus tyrimo dalyviai. Senų ir neekologiškų keturračių savininkus dažniau linkę apmokestinti jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai, specialistai ir vadovai. Jeigu automobilių mokestis visgi būtų privalomas, daugiausia – 74,5 proc. – apklaustųjų per metus sutiktų mokėti iki 100 Lt. Mokėti 100-200 Lt sutiktų 2 proc. apklaustųjų, daugiau nei 200 Lt sutiktų mokėti 2,6 proc. respondentų. 20,9 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė arba neturėjo pozicijos. Net ir įvedus automobilių mokestį, 40,9 proc. respondentų automobilio greičiausiai neatsisakytų, 30,7 proc. nurodė nesą apsisprendę. 16,1 proc. apklaustųjų teigė, kad, atsiradus papildomam mokesčiui, automobilio greičiausiai atsisakytų. Įvedus privalomą automobilių mokestį, transporto priemonės dažniau būtų linkę atsisakyti jauniausio ir vyriausio amžiaus automobilių savininkai, mažiausių pajamų, didmiesčių gyventojai, moterys. Vyrai dažniau rinkosi kategorišką neigiamą atsakymą – automobilio tikrai neatsisakytų. Specialistas: mokestis būtų skausmingas nepasiturintiems „Mokesčio esmė – papildyti biudžetą. Tai paprasčiausiai būtų papildomas mokestis. Kam jis bus skirtas, nelabai žinome – jeigu tai būtų „žaliasis“ ir būtų skirtas taršos mažinimo priemonėms…“, – automobilio mokesčio idėją DELFI komentavo Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas Rimvydas Anusauskas. Jis priminė, kad įmonės, turinčios automobilius, taršos mokestį moka ir dabar. Pasak R. Anusausko, yra žmonių, leidžiančių sau naudotis automobiliu tik, pavyzdžiui, atlaidų metu. Tad esą neteisinga, jei jis mokės tiek pat, kaip ir žmogus, automobilį naudojantis kasdien. Pašnekovas spėja, kad tie 16 proc. žmonių, kurie įvedus mokestį automobilio greičiausiai atsisakytų, teturi tik vos važiuojančius automobilius. Tikėtina, kad dauguma atsisakomų automobilių būtų seni, mažai naudojami, teršiantys aplinką. „Tas mokestis, jiems, aišku, skausmingas, tačiau, iš kitos pusės, jie yra pagrindiniai aplinkos teršėjai“, – sakė automobilininkų sąjungos prezidentas. R.Anusausko teigimu, daugeliui automobilių savininkų 100 Lt mokestis nėra didelis – už tiek negalima prisipilti pilno kuro bako. Kita vertus, sako jis, mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir 100 Lt per metus būtų didelis smūgis. Pasak A. Anusausko, svarbu už mokestį gautas lėšas naudoti taršos mažinimui. „Juk suprantame, kad pakankamai mūsų oras užterštas. Kad reikalingos priemonės – sutinku, tik klausimas, ar tai daro valstybė iš savo biudžeto, ar iš žmonių tam tikslui renkami pinigai atskirai“, – kalbėjo automobilininkų sąjungos prezidentas. Lietuvoje – 1,726 mln. automobilių Šių metų pradžioje valstybės įmonės „Regitra“ tvarkomame Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo 1 mln. 726 tūkst. įrašų apie Lietuvoje įregistruotus lengvuosius automobilius. „Tačiau daugelis vis dar įregistruotų automobilių šalies kelių eisme nebenaudojami – jie jau baigti eksploatuoti arba parduoti į užsienio šalis, tačiau savininkai iki šiol nepasirūpino juos išregistruoti. Žiniasklaidai prakalbus apie galimus automobilių savininkų mokesčius, gyventojai paprastai visada pradeda daugiau domėtis savo vardu registruotais automobiliais, domisi, kaip parduotus ar baigtus eksploatuoti automobilius išregistruoti“, – teigė „Regitros“ atstovė Laimutė Užupė. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą šių metų birželio 16-23 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.