Patenkintų nauja vaistų išrašymo tvarka daugiau nei nepatenkintų

39 procentai šalies gyventojų naują vaistų išrašymo bei pardavimo tvarką vertina gerai arba labai gerai, 21 proc. – blogai arba labai blogai. 40 proc. apklaustųjų neturi šiuo klausimu aiškios nuomonės. Toks visuomenės vertinimas paaiškėjo bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą. Pasak sociologų, didelį nuomonės neturinčių respondentų procentą lėmė didelė praktiškai su nauja vaistų skyrimo tvarka dar nesusidūrusiųjų dalis.   Vertinant tik pagal naują tvarką vaistus įsigijusių atsakymus, patenkintųjų ir nepatenkintųjų nauja vaistų išrašymo ir pardavimo tvarka santykis išlieka panašus: 61 proc. naują tvarką vertina palankiai, 33 proc. – nepalankiai.   Patenkinti naująja tvarka dažniausiai akcentuoja galimybę pasirinkti tos pačios cheminės sudėties medikamentą pagal savo išgales, kainą (62 proc.), tuo tarpu nepatenkintieji dažniausiai teigė, jog jiems sunku iki galo suprasti naująją tvarką (23 proc.) bei abejoja savo kompetencija pasirinkti tinkamiausią medikamentą (21 proc.).   Palankiau naują vaistų išrašymo ir pardavimo tvarką vertina jaunesnio ir vidutinio amžiaus (26-55m.), aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Prasčiau – vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo gyventojai.   Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko manymu, reformos vetinimas gana geras, tačiau reiktų atkreipti sveikatos valdininkų dėmesį į pensininkų padėtį po šių pakeitimų. Pasak sociologo, nors visuomenė naują tvarką priima gana palankiai, labiausiai ja nepatenkinti vyriausio amžiaus žmonės. „Vyresni žmonės  apskritai sunkiau priima bet kokias naujoves, dažniau nepasitiki savimi, o juo labiau kompiuteriu. Natūralu, kad jiems gydytojo žodis buvo aiškesnis ir suprantamesnis, todėl šios naujovės juos pagrįstai baugina. Nors, atrodo, informacijos šia tema viešojoje erdvėje yra daug, tyrimo rezultatai rodo, kad ji nepasiekia vyresnio amžiaus žmonių, pagrindinių šios rinkos dalyvių“ –  teigia „Spinter tyrimų“ atstovas.   39 procentai šalies gyventojų naują vaistų išrašymo bei pardavimo tvarką vertina gerai arba labai gerai, 21 proc. – blogai arba labai blogai. 40 proc. apklaustųjų neturi šiuo klausimu aiškios nuomonės. Toks visuomenės vertinimas paaiškėjo bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą. Pasak sociologų, didelį nuomonės neturinčių respondentų procentą lėmė didelė praktiškai su nauja vaistų skyrimo tvarka dar nesusidūrusiųjų dalis.   Vertinant tik pagal naują tvarką vaistus įsigijusių atsakymus, patenkintųjų ir nepatenkintųjų nauja vaistų išrašymo ir pardavimo tvarka santykis išlieka panašus: 61 proc. naują tvarką vertina palankiai, 33 proc. – nepalankiai.   Patenkinti naująja tvarka dažniausiai akcentuoja galimybę pasirinkti tos pačios cheminės sudėties medikamentą pagal savo išgales, kainą (62 proc.), tuo tarpu nepatenkintieji dažniausiai teigė, jog jiems sunku iki galo suprasti naująją tvarką (23 proc.) bei abejoja savo kompetencija pasirinkti tinkamiausią medikamentą (21 proc.).   Palankiau naują vaistų išrašymo ir pardavimo tvarką vertina jaunesnio ir vidutinio amžiaus (26-55m.), aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Prasčiau – vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo gyventojai.   Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko manymu, reformos vetinimas gana geras, tačiau reiktų atkreipti sveikatos valdininkų dėmesį į pensininkų padėtį po šių pakeitimų. Pasak sociologo, nors visuomenė naują tvarką priima gana palankiai, labiausiai ja nepatenkinti vyriausio amžiaus žmonės. „Vyresni žmonės  apskritai sunkiau priima bet kokias naujoves, dažniau nepasitiki savimi, o juo labiau kompiuteriu. Natūralu, kad jiems gydytojo žodis buvo aiškesnis ir suprantamesnis, todėl šios naujovės juos pagrįstai baugina. Nors, atrodo, informacijos šia tema viešojoje erdvėje yra daug, tyrimo rezultatai rodo, kad ji nepasiekia vyresnio amžiaus žmonių, pagrindinių šios rinkos dalyvių“ –  teigia „Spinter tyrimų“ atstovas.