Tyrimo
metu paaiškėjo, kad jauniausieji respondentai (18 – 25 metų)
dažniausiai iš viso negalėjo atsakyti į jiems pateiktus klausimus apie
nuotekas. Beveik 63 proc. apklaustųjų teigė, kad vanduo iš čiaupo
pirmiausia pasiekia valymo įrenginius, o tik po to išleidžiamas į
aplinką ir pasiekia upes, ežerus, jūrą ir gruntinius vandenis. Daugiau
nei 22 proc. respodentų mano, kad nuotekų vanduo išvalomas ir iš naujo
panaudojamas buityje. Tokią nuomonę labiau buvo linkę išsakyti vyresni
nei 45 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, 6,9 proc. respondentų manė, kad nuotekų vandeniu yra tręšiama žemė. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio
16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios
nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Kaip valomas nuotekų vanduo? Vanduo
yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Vis
dėlto vandenį lengva užteršti. Plaudami indus ar skalbinius,
pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizacijos vamzdžius nuleidžiame daug
užteršto vandens. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip
nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla
pavojus plisti ligoms. Tokį buitinį nutekamąjį vandenį vadiname
nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai. „Vilniaus
vandenų“ gamybos valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas vyr. dispečeris
Vytenis Sanda GRYNAS.lt teigė, kad gyvenamųjų pastatų nuotakynai ir visa
miesto nuotakyno sistema yra skirta vadinamųjų „ūkio-buities“ nuotekų
transportavimui. „Į šią nuotekų kategoriją patenka tik tam tikrų
užterštumų rodiklių neviršijančios nuotekos. Tokius užterštumų rodiklius
viršijančios nuotekos tampa „gamybinėmis“ nuotekomis, kurios į miesto
nuotakyną turėtų būti išleidžiamos tik prieš tai apvalytos iki
„ūkio-buities“ nuotekų užterštumų“,– akcentavo pašnekovas. Lietuvos
miestuose „ūkio-buities“ nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur
išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės
nuotekos yra išvalomos. Nors pagal įstatymus centralizuotos
kanalizacijos sistemos ir autonominių duobių turinys turi pasiekti
valymo įrenginius ir tik po valymo išleidžiamas į vidaus vandenis, visgi
kai kurie Lietuvos regionai dar iki šiol neturi veikiančių valymo
įrengimų. Ne viskas išvaloma GRYNAS.lt ankščiau rašė,
kad daugiau nei 67 proc. Lietuvos gyventojų namo viduje prisijungę prie
centrinės kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu
naudojasi namo viduje su autonomine nuotėkų duobe. Gyventojai ir
savivaldybės turėtų pasirūpinti nuotėkų tvarkymu, tačiau taip yra
nevisada. 2011 metų lapkritį, Ariogalos aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad Ariogalos miestelis neturi valymo įrenginių ir nežinojo, kada juos turės. Kauno
regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros
vadovas Gediminas Tamašauskas yra sakęs, kad pasidomėti Dubysos
vandenimis juos paakino atlikti vandens tyrimai, kuriuose rasta žarnyno
lazdelių ir kitokių ligų sukėlėjų: „Pradėjome aiškintis, iš kur ši
tarša. Paprastai upė pati apsivalo, jei ji neteršiama nuolat. Ėmėme
naršyti Dubysos pakrantes ir žiūrėti, kokie upeliukai ir iš kur į ją
įteka, kokie gamybiniai objektai, fermos ir kt. yra upių pakrantėse.
Tuomet paaiškėjo šokiruojanti tiesa – Ariogalos mieste veikia niekam
nepriklausančios nuotekų sistemos. Jomis teka paviršinis ir drenažo
vanduo, sumaišytas su buitinėmis atliekomis, ir visos tos neišvalytos nuotekos patenka į Dubysą.“ Dalis teršalų taip pat nepasiekia valymo įrenginių, gyventojai,
turėdami autonomines nuotekų duobes nepasirūpina tinkama jų priežiūra, o
kas šeštas lietuvis vis dar naudojasi lauko tualetu. Praėjusiais metais Aplinkos ministerija
iš savivaldybių surinko informaciją apie gyventojų apsirūpinimą
geriamuoju vandeniu ir individualų nuotekų tvarkymą. Paaiškėjo, kad apie
pusė milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų
išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 proc. turi sudarę sutartis dėl šių
nuotekų išvežimo. Skirtingi šalies taškai, skirtingai sprendžia problemą. Pvz. Šiaulių savivaldybė,
siekdama skatinti gyventojus prisijungti prie naujų vandentiekio ir
kanalizacijos tinklų, pati tikrina, ar gyventojai savo nuotekas tvarko
taip, kaip nustato teisės aktai. „Tačiau tikslios statistikos,
kiek gyventojų savo nuotekas tvarko netinkamai, neturime. Manome, kad
šią problemą galima būtų išspręsti numatant pareigą vandens tiekimo
įmonėms parinkti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančias įmones ir
sudaryti sutartis su gyventojais. Tokiu būdu atsirastų didesnė
individualių nuotekų tvarkymo kontrolė ir gerokai sumažėtų aplinkos
tarša nuotekomis“, – siūlė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento
Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas. Baudos – iki 10 tūkst. litų Nuotekų tvarkymo
reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė
už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje – Aplinkos teršimas nuotekomis. Nuotekų
išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal
teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo
sistemas – užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki dviejų
tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki penkių
tūkstančių litų. Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime
nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas
leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į
aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų
ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai
pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, – užtraukia
baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir
pareigūnams – nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų. Tokie
pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos
pačius pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki
keturių tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki
dešimties tūkstančių litų. „Į vandens telkinius patekę organiniai
teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, dėl to dūsta
žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patekę
azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių eutrofikaciją“, –
perspėja I. Valūnas. Terminas: Eutrofikacija –
ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai
tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra
ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas
labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas. Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nežino, kur keliauja nuotekų vanduo
ir kas penktas gyventojas mano, kad toks vanduo po išvalymo
panaudojamas buityje iš naujo. Tokie duomenys paaiškėjo naujienų portalo
DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai” atlikus viešosios nuomonės apklausą. Tyrimo
metu paaiškėjo, kad jauniausieji respondentai (18 – 25 metų)
dažniausiai iš viso negalėjo atsakyti į jiems pateiktus klausimus apie
nuotekas. Beveik 63 proc. apklaustųjų teigė, kad vanduo iš čiaupo
pirmiausia pasiekia valymo įrenginius, o tik po to išleidžiamas į
aplinką ir pasiekia upes, ežerus, jūrą ir gruntinius vandenis. Daugiau
nei 22 proc. respodentų mano, kad nuotekų vanduo išvalomas ir iš naujo
panaudojamas buityje. Tokią nuomonę labiau buvo linkę išsakyti vyresni
nei 45 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, 6,9 proc. respondentų manė, kad nuotekų vandeniu yra tręšiama žemė. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio
16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios
nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Kaip valomas nuotekų vanduo? Vanduo
yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Vis
dėlto vandenį lengva užteršti. Plaudami indus ar skalbinius,
pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizacijos vamzdžius nuleidžiame daug
užteršto vandens. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip
nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla
pavojus plisti ligoms. Tokį buitinį nutekamąjį vandenį vadiname
nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai. „Vilniaus
vandenų“ gamybos valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas vyr. dispečeris
Vytenis Sanda GRYNAS.lt teigė, kad gyvenamųjų pastatų nuotakynai ir visa
miesto nuotakyno sistema yra skirta vadinamųjų „ūkio-buities“ nuotekų
transportavimui. „Į šią nuotekų kategoriją patenka tik tam tikrų
užterštumų rodiklių neviršijančios nuotekos. Tokius užterštumų rodiklius
viršijančios nuotekos tampa „gamybinėmis“ nuotekomis, kurios į miesto
nuotakyną turėtų būti išleidžiamos tik prieš tai apvalytos iki
„ūkio-buities“ nuotekų užterštumų“,– akcentavo pašnekovas. Lietuvos
miestuose „ūkio-buities“ nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur
išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės
nuotekos yra išvalomos. Nors pagal įstatymus centralizuotos
kanalizacijos sistemos ir autonominių duobių turinys turi pasiekti
valymo įrenginius ir tik po valymo išleidžiamas į vidaus vandenis, visgi
kai kurie Lietuvos regionai dar iki šiol neturi veikiančių valymo
įrengimų. Ne viskas išvaloma GRYNAS.lt ankščiau rašė,
kad daugiau nei 67 proc. Lietuvos gyventojų namo viduje prisijungę prie
centrinės kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu
naudojasi namo viduje su autonomine nuotėkų duobe. Gyventojai ir
savivaldybės turėtų pasirūpinti nuotėkų tvarkymu, tačiau taip yra
nevisada. 2011 metų lapkritį, Ariogalos aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad Ariogalos miestelis neturi valymo įrenginių ir nežinojo, kada juos turės. Kauno
regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros
vadovas Gediminas Tamašauskas yra sakęs, kad pasidomėti Dubysos
vandenimis juos paakino atlikti vandens tyrimai, kuriuose rasta žarnyno
lazdelių ir kitokių ligų sukėlėjų: „Pradėjome aiškintis, iš kur ši
tarša. Paprastai upė pati apsivalo, jei ji neteršiama nuolat. Ėmėme
naršyti Dubysos pakrantes ir žiūrėti, kokie upeliukai ir iš kur į ją
įteka, kokie gamybiniai objektai, fermos ir kt. yra upių pakrantėse.
Tuomet paaiškėjo šokiruojanti tiesa – Ariogalos mieste veikia niekam
nepriklausančios nuotekų sistemos. Jomis teka paviršinis ir drenažo
vanduo, sumaišytas su buitinėmis atliekomis, ir visos tos neišvalytos nuotekos patenka į Dubysą.“ Dalis teršalų taip pat nepasiekia valymo įrenginių, gyventojai,
turėdami autonomines nuotekų duobes nepasirūpina tinkama jų priežiūra, o
kas šeštas lietuvis vis dar naudojasi lauko tualetu. Praėjusiais metais Aplinkos ministerija
iš savivaldybių surinko informaciją apie gyventojų apsirūpinimą
geriamuoju vandeniu ir individualų nuotekų tvarkymą. Paaiškėjo, kad apie
pusė milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų
išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 proc. turi sudarę sutartis dėl šių
nuotekų išvežimo. Skirtingi šalies taškai, skirtingai sprendžia problemą. Pvz. Šiaulių savivaldybė,
siekdama skatinti gyventojus prisijungti prie naujų vandentiekio ir
kanalizacijos tinklų, pati tikrina, ar gyventojai savo nuotekas tvarko
taip, kaip nustato teisės aktai. „Tačiau tikslios statistikos,
kiek gyventojų savo nuotekas tvarko netinkamai, neturime. Manome, kad
šią problemą galima būtų išspręsti numatant pareigą vandens tiekimo
įmonėms parinkti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančias įmones ir
sudaryti sutartis su gyventojais. Tokiu būdu atsirastų didesnė
individualių nuotekų tvarkymo kontrolė ir gerokai sumažėtų aplinkos
tarša nuotekomis“, – siūlė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento
Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas. Baudos – iki 10 tūkst. litų Nuotekų tvarkymo
reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė
už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje – Aplinkos teršimas nuotekomis. Nuotekų
išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal
teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo
sistemas – užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki dviejų
tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki penkių
tūkstančių litų. Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime
nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas
leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į
aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų
ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai
pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, – užtraukia
baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir
pareigūnams – nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų. Tokie
pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos
pačius pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki
keturių tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki
dešimties tūkstančių litų. „Į vandens telkinius patekę organiniai
teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, dėl to dūsta
žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patekę
azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių eutrofikaciją“, –
perspėja I. Valūnas. Terminas: Eutrofikacija –
ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai
tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra
ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas
labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.
Kas trečias Lietuvos gyventojas nežino, kur keliauja nuotekų vanduo
29
Geg