Renovuojant būstą vis svarbesnis kaimynų įsitraukimas ir bendradarbiavimas

Daugiabučių renovaciją skatina ne tik mąžtančios šildymo išlaidos ar
valstybės teikiama parama, bet ir žmogiškieji faktoriai – namo bendrijos
narių įsitraukimas į atnaujinimo darbus, iniciatyvumas ir
bendruomeniškumas. Per metus devynis kartus padaugėjo Lietuvos
gyventojų, manančių, kad vienas svarbiausių būsto renovacijos motyvų yra
sąžiningas ir lygiavertis kaimynų darbas siekiant savo namo
atnaujinimo, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“
atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Spręsdami, ar renovuoti būstą, gyventojai vertina ne tik galimą šildymo
sąnaudų sumažėjimą, bet ir namo bendruomenės įsitraukimą. 2011 m.
sąžiningą ir lygiavertį kaimynų įsitraukimą kaip svarbiausią būsto
atnaujinimo motyvą nurodė vos 1 procentas gyventojų. Šiais metais
žmonių, kuriems svarbus kaimynų įsitraukimas sprendžiant būsto
renovacijos klausimus, padaugėjo devynis kartus“, – teigė „Swedbank“
Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė. Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad svarbiausias būsto renovacijos
motyvas – sutaupyti pinigai šildymui. Mažesni mokesčiai už šildymą
lemia beveik trečdalio (27 proc.) žmonių apsisprendimą pritarti
daugiabučio atnaujinimui. Ketvirtadaliui gyventojų (24 proc.) svarbus
valstybės teikiamos paramos dydis. Dar 16 proc. respondentų svarbu, kad
po renovacijos padidėtų šildymo efektyvumas ir būtų taupoma energija. Lygindami praėjusių ir šių metų tyrimų duomenis, „Swedbank“ ekspertai
pastebi, kad pagrindiniai renovacijos motyvai antrus metus išlieka tokie
patys. „Tai yra suprantama, nes kas sezoną didėjančios sąskaitos už šildymą
daugeliui žmonių jau tapo galvosūkiu. Noras jas sumažinti yra
pagrindinis motyvas renovuoti būstą. Antrus metus finansuodami
daugiabučių renovacijos projektus pagal programą „Jessica“ pastebime,
kad žmonės daugiau domisi ir vertina renovacijos svarbą. Situaciją
pagerino nuo šių metų pradžios nuo 15 iki 30 proc. padidėjusi valstybės
parama energiją taupančioms priemonėms, taip pat iki 100 proc. dydžio
padidėjusi teikiama kompensacija projekto parengimo, jo įgyvendinimo
administracinėms bei statybos techninės priežiūros išlaidoms. Be to,
finansavimo procesą palengvina ir socialiai remtiniems gyventojams
numatytos kompensacijos, nes be jų savo lėšų neturintys žmonės negalėtų
prisidėti prie namo atnaujinimo ir jis greičiausiai neįvyktų“, – sakė E.
Rimokaitytė. Pasak E. Rimokaitytės, būsto renovacijos finansinių galimybių
išsiaiškinimas gali padėti daugiabučių namų gyventojams greičiau
apsispręsti ir efektyviau veikti. Banko specialistai visada pasiryžę
atsakyti į finansinius klausimus, konsultuoti bendrijų vadovus ir
narius, svarstančius galimybę renovuoti daugiabučius. Šiam procesui taip
pat turi įtakos ir atnaujintuose namuose gyvenančių žmonių nuomonės bei
atsiliepimai. „Atlikta apklausa parodė, kad asmeniniais ryšiais paremta informacija
apie būsto atnaujinimą ir jo finansinius aspektus yra pati paveikiausia.
53 proc. žmonių teigia, kad jie labiausiai vertina renovuotuose
daugiabučiuose namuose gyvenančių giminaičių, draugų ir pažįstamų
atsiliepimus. 32 proc. gyventojų svarbi namo bendrijos pirmininko ar
administratoriaus nuomonė, 30 proc. respondentų svarbūs kaimynų
atsiliepimai. Tai tik patvirtina, kad bendravimas, dalinimasis patirtimi
yra svarbiausi dalykai, kurie gali padėti žmonėms apsispręsti“, – teigė
E. Rimokaitytė. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas 2012 metų kovo 27-31
dienomis Omnibus metodu. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai iš
visos Lietuvos, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.   Daugiabučių renovaciją skatina ne tik mąžtančios šildymo išlaidos ar
valstybės teikiama parama, bet ir žmogiškieji faktoriai – namo bendrijos
narių įsitraukimas į atnaujinimo darbus, iniciatyvumas ir
bendruomeniškumas. Per metus devynis kartus padaugėjo Lietuvos
gyventojų, manančių, kad vienas svarbiausių būsto renovacijos motyvų yra
sąžiningas ir lygiavertis kaimynų darbas siekiant savo namo
atnaujinimo, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“
atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Spręsdami, ar renovuoti būstą, gyventojai vertina ne tik galimą šildymo
sąnaudų sumažėjimą, bet ir namo bendruomenės įsitraukimą. 2011 m.
sąžiningą ir lygiavertį kaimynų įsitraukimą kaip svarbiausią būsto
atnaujinimo motyvą nurodė vos 1 procentas gyventojų. Šiais metais
žmonių, kuriems svarbus kaimynų įsitraukimas sprendžiant būsto
renovacijos klausimus, padaugėjo devynis kartus“, – teigė „Swedbank“
Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė. Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad svarbiausias būsto renovacijos
motyvas – sutaupyti pinigai šildymui. Mažesni mokesčiai už šildymą
lemia beveik trečdalio (27 proc.) žmonių apsisprendimą pritarti
daugiabučio atnaujinimui. Ketvirtadaliui gyventojų (24 proc.) svarbus
valstybės teikiamos paramos dydis. Dar 16 proc. respondentų svarbu, kad
po renovacijos padidėtų šildymo efektyvumas ir būtų taupoma energija. Lygindami praėjusių ir šių metų tyrimų duomenis, „Swedbank“ ekspertai
pastebi, kad pagrindiniai renovacijos motyvai antrus metus išlieka tokie
patys. „Tai yra suprantama, nes kas sezoną didėjančios sąskaitos už šildymą
daugeliui žmonių jau tapo galvosūkiu. Noras jas sumažinti yra
pagrindinis motyvas renovuoti būstą. Antrus metus finansuodami
daugiabučių renovacijos projektus pagal programą „Jessica“ pastebime,
kad žmonės daugiau domisi ir vertina renovacijos svarbą. Situaciją
pagerino nuo šių metų pradžios nuo 15 iki 30 proc. padidėjusi valstybės
parama energiją taupančioms priemonėms, taip pat iki 100 proc. dydžio
padidėjusi teikiama kompensacija projekto parengimo, jo įgyvendinimo
administracinėms bei statybos techninės priežiūros išlaidoms. Be to,
finansavimo procesą palengvina ir socialiai remtiniems gyventojams
numatytos kompensacijos, nes be jų savo lėšų neturintys žmonės negalėtų
prisidėti prie namo atnaujinimo ir jis greičiausiai neįvyktų“, – sakė E.
Rimokaitytė. Pasak E. Rimokaitytės, būsto renovacijos finansinių galimybių
išsiaiškinimas gali padėti daugiabučių namų gyventojams greičiau
apsispręsti ir efektyviau veikti. Banko specialistai visada pasiryžę
atsakyti į finansinius klausimus, konsultuoti bendrijų vadovus ir
narius, svarstančius galimybę renovuoti daugiabučius. Šiam procesui taip
pat turi įtakos ir atnaujintuose namuose gyvenančių žmonių nuomonės bei
atsiliepimai. „Atlikta apklausa parodė, kad asmeniniais ryšiais paremta informacija
apie būsto atnaujinimą ir jo finansinius aspektus yra pati paveikiausia.
53 proc. žmonių teigia, kad jie labiausiai vertina renovuotuose
daugiabučiuose namuose gyvenančių giminaičių, draugų ir pažįstamų
atsiliepimus. 32 proc. gyventojų svarbi namo bendrijos pirmininko ar
administratoriaus nuomonė, 30 proc. respondentų svarbūs kaimynų
atsiliepimai. Tai tik patvirtina, kad bendravimas, dalinimasis patirtimi
yra svarbiausi dalykai, kurie gali padėti žmonėms apsispręsti“, – teigė
E. Rimokaitytė. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas 2012 metų kovo 27-31
dienomis Omnibus metodu. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai iš
visos Lietuvos, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.