Kas šeštas Lietuvos gyventojas vis dar naudojasi lauko tualetu

Tyrimas atskleidė, kad lauko tualetu naudojasi bei šulinio vandenį dažniausiai geria kaimo vietovių gyventojai. Daugiau
nei 67 proc. apklaustųjų teigė namo viduje prisijungę prie centrinės
kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu naudojasi namo
viduje su autonomine nuotėkų duobe. Tačiau 16 proc. apklausos dalyvių
vis dar naudoja lauko tualetus. Viešosios nuomonės apklausos
duomenimis, šulinio vandenį, kaip geriamąjį naudoja beveik 23 proc.
atsakiusiųjų. Beveik 77 proc. teigė geriantys vandenį iš centralizuoto
vandentiekio. GRYNAS.lt jau yra rašęs apie šalyje vyraujančią problemą, kai lauko tualetai įrengiami šalia geriamojo vandens šulinių. „Higienistų
teigimu, metras grunto užmuša visus mikrobus, tačiau metams bėgant jis
prisisotina. Tada cheminiai elementai ir mikrobai keliauja toliau.
Tuomet jau niekas nesifiltruoja, vadinasi – nebe filtras, o kas jį keis?
Taip ir gyvename 20-30 metų, o paskui sakome – „Šuliniuose nitratai“.
Žinoma, juk mūsų lauko tualetai gale tvarto, o šulinys
– šalia to tvarto, tik už kito kampo. Kad to išvengtume, Aplinkos
ministerija ir numatė pirmiausia sutvarkyti vandentvarką“, – GRYNAS.lt
yra teigęs UAB „Trakų vandenys“ vyr. inžinierius Kęstutis Venzlauskas. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių
metų balandžio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. GRYNAS.lt
primena, kad iki 2015 m. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, jog 95
proc. visų Lietuvos gyventojų galėtų naudotis viešai prieinamu švariu ir
saugiu geriamuoju vandeniu. Baudos – iki 10 tūkst. litų Nuotekų
tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus.
Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje – Aplinkos teršimas
nuotekomis. Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka
išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas,
nuotekų išleidimas į drenažo sistemas – užtraukia baudą piliečiams nuo
keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo vieno
tūkstančio iki penkių tūkstančių litų. Nuotekų išleidimas į
aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes
ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba
nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas
išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką
reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas
nereikalingas, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno
tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių
litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už tuos pačius pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo
vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo dviejų
tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. „Į vandens telkinius
patekę organiniai teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį,
dėl to dūsta žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su
nuotekomis patekę azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių
eutrofikaciją“, – perspėja Aplinkos ministerijos Vandenų departamento
Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas… Terminas: Eutrofikacija – ekosistemos
kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir
fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios
fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai
neigiamai veikia nitratų padidėjimas.   Kas šeštas Lietuvos gyventojas vis dar naudojasi lauko
tualetu, o kas penktas lietuvis vis dar geria šulinio vandenį. Tokie
duomenys paaiškėjo naujienų portalo DELFI užsakymu rinkos tyrimų
bendrovei „Spinter tyrimai” atlikus viešosios nuomonės apklausą. Tyrimas atskleidė, kad lauko tualetu naudojasi bei šulinio vandenį dažniausiai geria kaimo vietovių gyventojai. Daugiau
nei 67 proc. apklaustųjų teigė namo viduje prisijungę prie centrinės
kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu naudojasi namo
viduje su autonomine nuotėkų duobe. Tačiau 16 proc. apklausos dalyvių
vis dar naudoja lauko tualetus. Viešosios nuomonės apklausos
duomenimis, šulinio vandenį, kaip geriamąjį naudoja beveik 23 proc.
atsakiusiųjų. Beveik 77 proc. teigė geriantys vandenį iš centralizuoto
vandentiekio. GRYNAS.lt jau yra rašęs apie šalyje vyraujančią problemą, kai lauko tualetai įrengiami šalia geriamojo vandens šulinių. „Higienistų
teigimu, metras grunto užmuša visus mikrobus, tačiau metams bėgant jis
prisisotina. Tada cheminiai elementai ir mikrobai keliauja toliau.
Tuomet jau niekas nesifiltruoja, vadinasi – nebe filtras, o kas jį keis?
Taip ir gyvename 20-30 metų, o paskui sakome – „Šuliniuose nitratai“.
Žinoma, juk mūsų lauko tualetai gale tvarto, o šulinys
– šalia to tvarto, tik už kito kampo. Kad to išvengtume, Aplinkos
ministerija ir numatė pirmiausia sutvarkyti vandentvarką“, – GRYNAS.lt
yra teigęs UAB „Trakų vandenys“ vyr. inžinierius Kęstutis Venzlauskas. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių
metų balandžio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. GRYNAS.lt
primena, kad iki 2015 m. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, jog 95
proc. visų Lietuvos gyventojų galėtų naudotis viešai prieinamu švariu ir
saugiu geriamuoju vandeniu. Baudos – iki 10 tūkst. litų Nuotekų
tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus.
Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje – Aplinkos teršimas
nuotekomis. Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka
išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas,
nuotekų išleidimas į drenažo sistemas – užtraukia baudą piliečiams nuo
keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo vieno
tūkstančio iki penkių tūkstančių litų. Nuotekų išleidimas į
aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes
ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba
nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas
išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką
reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas
nereikalingas, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno
tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių
litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už tuos pačius pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo
vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo dviejų
tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. „Į vandens telkinius
patekę organiniai teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį,
dėl to dūsta žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su
nuotekomis patekę azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių
eutrofikaciją“, – perspėja Aplinkos ministerijos Vandenų departamento
Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas… Terminas: Eutrofikacija – ekosistemos
kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir
fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios
fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai
neigiamai veikia nitratų padidėjimas.