Lietuvos gyventojai kol kas bankais pasitiki

Grėsmingai judant pasaulio finansinės sistemos pamatams, dauguma Lietuvos gyventojų išsaugojo pasitikėjimą šalies bankais ir nepanikuoja dėl šalies bankuose laikomų indėlių. 59 proc. šalies gyventojų teigė pasitikintys kai kuriais, dar 13 proc. – pasitikintys visais Lietuvos bankais. Tai rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ spalio 18-27 dienomis atlikta apklausa. Kas penktas apklaustasis – 21 proc. – teigė šalies bankais nepasitikintis. Pasitikintys visais bankais dažniau nurodė vyrai. Pasitikintys tik kai kuriais bankais dažniau teigė vidutinio amžiaus (35-55 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai. Nepasitikėjimą bankais dažniau deklaravo vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių pajamų, didmiesčių gyventojai. Jauniausio amžiaus respondentai dažniau neturėjo nuomonės šiuo klausimu, tuo tarpu vyriausiųjų respondentų (virš 55 m.) nuomonė dažniau kategoriška – jie arba pasitiki visais arba nepasitiki nei vienu banku. Ar pasitikite Lietuvos bankais? (proc.) Absoliuti dauguma apklaustųjų (81 proc., lentelė 2) įsitikinę, kad mūsų šalies bankų neaplenks pasaulinės finansų krizės negandos, tačiau skirtingai vertina galimą jų poveikį patiems bankams – 48 proc. gyventojų mano, kad bankai „atsipirks“ nuostoliais ir neuždirbtais pelnais, tačiau jų veikla nesutriks, dar 33 proc. nuogąstauja, kad finansų krizės akivaizdoje gali kilti grėsmė kai kurių Lietuvos bankų išlikimui. 6 proc. apklaustųjų mano, kad pasaulinė krizė niekaip nepaveiks Lietuvoje veikiančių bankų. Dėl galimų rimtų pasekmių bankams dažniau nerimauja 36-45 m., aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Tuo tarpu vyrai, 26-35 m., 46-55 m., aukštesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai dažniau linkę manyti, kad krizės poveikis bankams bus nedidelis. Jūsų nuomone, ar Lietuvos bankus paveiks pasaulinė finansų krizė? (proc.) Nepaisant tvyrančio netikrumo, absoliuti dauguma – 85 proc. – šalies bankuose santaupas laikančių gyventojų nesiėmė jokių veiksmų „gelbėdami“ savo indėlius iš krizės nuotaikomis gyvenančių bankų (lentelė 3). 4 proc. teigė atsiėmę pinigus, dar 4 proc. – perkėlę santaupas į kitą banką. Indėlius ir sąskaitose rinkose laikomas lėšas kiek dažniau atsiėmė arba pervedė į kitą banką mažiausių pajamų, vyresnio amžiaus gyventojai. Ar kilus neramumams bankų sektoriuje ėmėtės kokių nors veiksmų siekdami apsaugoti banke laikomas santaupas? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Grėsmingai judant pasaulio finansinės sistemos pamatams, dauguma Lietuvos gyventojų išsaugojo pasitikėjimą šalies bankais ir nepanikuoja dėl šalies bankuose laikomų indėlių. 59 proc. šalies gyventojų teigė pasitikintys kai kuriais, dar 13 proc. – pasitikintys visais Lietuvos bankais. Tai rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ spalio 18-27 dienomis atlikta apklausa. Kas penktas apklaustasis – 21 proc. – teigė šalies bankais nepasitikintis. Pasitikintys visais bankais dažniau nurodė vyrai. Pasitikintys tik kai kuriais bankais dažniau teigė vidutinio amžiaus (35-55 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai. Nepasitikėjimą bankais dažniau deklaravo vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių pajamų, didmiesčių gyventojai. Jauniausio amžiaus respondentai dažniau neturėjo nuomonės šiuo klausimu, tuo tarpu vyriausiųjų respondentų (virš 55 m.) nuomonė dažniau kategoriška – jie arba pasitiki visais arba nepasitiki nei vienu banku. Ar pasitikite Lietuvos bankais? (proc.) Absoliuti dauguma apklaustųjų (81 proc., lentelė 2) įsitikinę, kad mūsų šalies bankų neaplenks pasaulinės finansų krizės negandos, tačiau skirtingai vertina galimą jų poveikį patiems bankams – 48 proc. gyventojų mano, kad bankai „atsipirks“ nuostoliais ir neuždirbtais pelnais, tačiau jų veikla nesutriks, dar 33 proc. nuogąstauja, kad finansų krizės akivaizdoje gali kilti grėsmė kai kurių Lietuvos bankų išlikimui. 6 proc. apklaustųjų mano, kad pasaulinė krizė niekaip nepaveiks Lietuvoje veikiančių bankų. Dėl galimų rimtų pasekmių bankams dažniau nerimauja 36-45 m., aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Tuo tarpu vyrai, 26-35 m., 46-55 m., aukštesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai dažniau linkę manyti, kad krizės poveikis bankams bus nedidelis. Jūsų nuomone, ar Lietuvos bankus paveiks pasaulinė finansų krizė? (proc.) Nepaisant tvyrančio netikrumo, absoliuti dauguma – 85 proc. – šalies bankuose santaupas laikančių gyventojų nesiėmė jokių veiksmų „gelbėdami“ savo indėlius iš krizės nuotaikomis gyvenančių bankų (lentelė 3). 4 proc. teigė atsiėmę pinigus, dar 4 proc. – perkėlę santaupas į kitą banką. Indėlius ir sąskaitose rinkose laikomas lėšas kiek dažniau atsiėmė arba pervedė į kitą banką mažiausių pajamų, vyresnio amžiaus gyventojai. Ar kilus neramumams bankų sektoriuje ėmėtės kokių nors veiksmų siekdami apsaugoti banke laikomas santaupas? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!