Dauguma lietuvių yra katalikai, tačiau prieštarauja Bažnyčios dalyvavimui politikoje

DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ kompanijos atliktos apklausos duomenimis, 79 proc. šalies gyventojų išpažįsta katalikų tikėjimą – 56 proc. teigė esantys praktikuojantys katalikai, dar 22 proc. įvardijo save kaip nepraktikuojančius šio tikėjimo išpažinėjus. Kas dešimtas šalies gyventojas laiko save netikinčiu. Tik 13 proc. apklaustųjų mano, jog kunigai turėtų formuoti tikinčiųjų požiurį į politiką ir politikus. Moterys, vyriausio amžiaus, mažiausių pajamų respondentai dažniau pasigenda dvasininkų dalyvavimo įstatymų kūrime bei politiniame gyvenime apskritai.

Ryškiausia takoskyra tarp praktikuojančių ir nepraktikuojančių katalikų brėžiasi pagal respondentų amžių – dauguma nepraktikuojančių katalikų yra jaunesni nei 36 m. amžiaus. Taip pat nepraktikuojančiais katalikais dažniau save įvardijo didmiesčių gyventojai.

Nors bendra visuomenės nuostata dėl kunigų galimo dalyvavimo politiniame gyvenime gana neigiama, net 41 proc. apklaustųjų pripažino, kad tam tikrais atvejais pasitikėtų kunigo patarimais politiniais klausimais. Kas antras apklaustasis mano, kad patarimai iš dvasininkų luomo negalėtų įtakoti respondento politinių nuostatų.

Kunigų patarimai dažniau pasiektų moterų, vyresnių nei 45 metų, žemesnio išsimokslinimo respondentų, didmiesčių bei kaimų gyventojų ausis. 
Kokią religiją išpažįstate? (proc.)
Ar Bažnyčia turėtų dalyvauti kuriant įstatymus? (proc.) Ar kunigai turėtų formuoti tikinčiųjų požiūrį į politiką ir politikus? (proc.)

Ar pasitikėtumėte kunigo patarimais politiniais klausimais? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų spalio
18-27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios
nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ kompanijos atliktos apklausos duomenimis, 79 proc. šalies gyventojų išpažįsta katalikų tikėjimą – 56 proc. teigė esantys praktikuojantys katalikai, dar 22 proc. įvardijo save kaip nepraktikuojančius šio tikėjimo išpažinėjus. Kas dešimtas šalies gyventojas laiko save netikinčiu. Tik 13 proc. apklaustųjų mano, jog kunigai turėtų formuoti tikinčiųjų požiurį į politiką ir politikus. Moterys, vyriausio amžiaus, mažiausių pajamų respondentai dažniau pasigenda dvasininkų dalyvavimo įstatymų kūrime bei politiniame gyvenime apskritai.

Ryškiausia takoskyra tarp praktikuojančių ir nepraktikuojančių katalikų brėžiasi pagal respondentų amžių – dauguma nepraktikuojančių katalikų yra jaunesni nei 36 m. amžiaus. Taip pat nepraktikuojančiais katalikais dažniau save įvardijo didmiesčių gyventojai.

Nors bendra visuomenės nuostata dėl kunigų galimo dalyvavimo politiniame gyvenime gana neigiama, net 41 proc. apklaustųjų pripažino, kad tam tikrais atvejais pasitikėtų kunigo patarimais politiniais klausimais. Kas antras apklaustasis mano, kad patarimai iš dvasininkų luomo negalėtų įtakoti respondento politinių nuostatų.

Kunigų patarimai dažniau pasiektų moterų, vyresnių nei 45 metų, žemesnio išsimokslinimo respondentų, didmiesčių bei kaimų gyventojų ausis. 
Kokią religiją išpažįstate? (proc.)
Ar Bažnyčia turėtų dalyvauti kuriant įstatymus? (proc.) Ar kunigai turėtų formuoti tikinčiųjų požiūrį į politiką ir politikus? (proc.)

Ar pasitikėtumėte kunigo patarimais politiniais klausimais? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų spalio
18-27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios
nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.