Daugėja norinčių premjero poste regėti I.Šimonytę, R.Kuodį, A.Zuoko populiarumas smunka

Tokius duomenis atskleidžia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio mėnesį atlikta apklausa. Mykolo
Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas sako manąs, kad I.
Šimonytės ir R. Kuodžio populiarumo paūgėjimas reiškia dalies gyventojų
norą, kad svarbius ir atsakingus postus užimtų konkrečios srities
ekspertai, o ne daug kalbantys politikai. „Tokie duomenys rodo,
jog žmonės pasitiki ekspertais. Ir R. Kuodis, ir I. Šimonytė nėra tikri
politikai, ministrė visada pabrėžia, kad ji yra karjeros biurokratė,
susiklosčius aplinkybėms tapusi ministre. Ji nepriklauso partijai, yra
finansų ekspertė ir tos srities profesionalė. Sakyčiau, kad žmonės
tikriausiai pasiilgo ekspertų, nes ta politikų demagogija darosi
nepakenčiama“, – DELFI teigė. V. Dumbliauskas. G.Nausėda ir A.Zuokas prarado populiarumą Lietuvos
gyventojų pasiteiravus, kuris iš politikų ar visuomenės veikėjų, jų
nuomone, geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas,
didžiausio populiarumo tradiciškai susilaukė Seimo pirmininkė,
konservatorė I. Degutienė. Ją premjero kėdėje norėtų regėti 16,9 proc.
žmonių. Politikės gerbėjų ratas per mėnesį nežymiai padidėjo. Kiek
mažiau žmonių į šias pareigas siūlė socialdemokratų lyderį Algirdą
Butkevičių. Šio politiko gerbėjų ratas sudarė 13,6 proc. apklaustų
gyventojų. Nuo lapkričio iki gruodžio A. Butkevičiaus rėmėjų gretos
išaugo 0,8 proc. Šiek tiek žymiau išaugo Darbo partijos
pirmininko V. Uspaskicho populiarumas: lapkričio mėnesį premjero poste
jį matyti norėjo 8,7 proc. žmonių, gruodį – 10,6 proc. Kad ministro pirmininko pareigoms geriausiai tinka
dabartinis premjeras Andrius Kubilius, gruodžio mėnesį manė 4 proc.
apklaustųjų. Per mėnesį A. Kubiliaus gerbėjų ratas sumažėjo 1,4 proc. Populiarumą
prarado ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, nušalintasis
prezidentas Rolandas Paksas: lapkričio mėnesį premjero pareigas jam
norėjo patikėti 5,2 proc. žmonių, gruodį – 3,9 proc. Panaši
tendencija vyravo Vilniaus mero A. Zuoko bei SEB banko prezidento
patarėjo Gitano Nausėdos reitinguose. A. Zuoko populiarumas per mėnesį
sumažėjo nuo 6,6 proc. iki 2,6 proc., G. Nausėdos – nuo 5,2 proc. iki
2,5 proc. Tai reiškia, kad potencialių premjerų sąraše A. Zuokas užima
dešimtą vietą, o G. Nausėda iškrito iš dešimtuko. V.Dumbliauskas: žmonės pasiilgo ekspertų, nes jiems atsibodo politikai Mykolo
Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas aiškina, kad paūgėjęs
visuomenės pasitikėjimą finansų ministre I. Šimonyte ir Lietuvos banko
valdybos pirmininko pavaduotoju R. Kuodžiu, gali reikšti gyventojų
bodėjimąsi politikų demagogija bei posūkį į ekspertų pusę. Pasak
politologo, daliai gyventojų tikriausiai pradėjo atrodyti, jog
ministrais ar premjerais privalo būti konkrečios srities profesionalai, o
ne „viską išmanantys“ politikai ar šoumenai. Tačiau
docentas teigia galįs tik spėlioti, kodėl kylant I. Šimonytės ir R.
Kuodžio reitingams, G. Nausėdos populiarumas smunka. Jo nuomone, gali
būti, kad pasitikėjimas SEB banko prezidento patarėju G. Nausėda
sumažėjo dėl to, jog po „Snoro“ nacionalizavimo ir bankroto procedūros
paskelbimo smuko pasitikėjimas privačiais bankais apskritai – tokiam
kaip tik atstovauja ir G. Nausėda. „Galbūt suveikė tai, kad jis
susijęs su komerciniu banku, o jais pasitikėjimas tikrai krito. Tačiau
I. Šimonytės ir R. Kuodžio pavyzdys, mano galva, rodo, kad žmonės ilgisi
išmanančių žmonių“, – svarstė mokslininkas. Vilniaus mero A.
Zuoko populiarumo sumažėjimą V. Dumbliauskas grindė išaugusiomis šildymo
sąskaitomis sostinės gyventojams bei žmonių įsisąmoninimu, kad šis
politikas gali tarnauti ne tik viešajam interesui. „Aš manau, kad
„Vilniaus energija“ (pakišo koją – DELFI). Vilniečiai truputį gal
pradės suprasti, ypač tie, kurie balsavo už A. Zuoką, kad jis yra vienos
verslo grupės atstovas politikoje ir rūpinasi ta grupe, čia jo kaip
gyvenimo misija, matyt, rūpintis Rubikono grupe“, – svarstė V.
Dumbliauskas. Trečdalis gyventojų nenori balsuoti Politinių
partijų gretose labiausiai per mėnesį smuktelėjo valdančiosios Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų populiarumas: lapkritį už šią
partiją balsuoti buvo pasiryžę 7,8 proc. žmonių, gruodį – 6,2 proc.
Tačiau konservatoriai-krikdemai rinkimuose vis tiek užimtų ketvirtą
vietą, o jų reitingo nuosmukis patenka į paklaidos ribas. Jeigu
rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, juos, kaip rodo apklausos
duomenys, laimėtų opoziciniai socialdemokratai, už kuriuos gruodžio
mėnesį buvo pasiryžę balsuoti 16,2 proc. gyventojų. Antrą vietą
užimtų opozicinė Darbo partija, kuriai savo balsą gruodžio mėnesį norėjo
atiduoti 12,5 proc. respondentų. Per mėnesį „darbiečių“ populiarumas
ūgtelėjo 2,2 proc. Trečioji vieta rinkimuose taip pat atitektų
opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“, kuriai vadovauja R. Paksas.
Už „tvarkiečius“ buvo linkę balsuoti 8,7 proc. gyventojų, prieš mėnesį
tokių buvo 9 proc. Likusios partijos, kaip rodo apklausos
duomenys, nesugebėtų peržengti rinkimų barjero, siekiančio 5 proc.
rinkėjų balsų. Už šios ribos atsiduria Liberalų sąjūdis (4,4 proc.), A.
Zuoko sąjunga „Taip“ (4 proc.), Liberalų ir centro sąjunga (2,6 proc.)
bei valstiečiai liaudininkai (2,2 proc.). Balsuoti rinkimuose neketina net 31,8 proc. respondentų, dar 10,4 proc. nežinojo, už ką balsuoti, arba į klausimą neatsakė.  Vyriausybės veikla nepatenkinti 89,3 proc. žmonių Klausiami,
kaip vertina dabartinės A. Kubiliaus Vyriausybės veiklą, Lietuvos
gyventojai tradiciškai laikėsi neigiamos nuomonės. Panaši tendencija
vyrauja jau ne vieną mėnesį. Teigiamai arba greičiau teigiamai
ministrų kabineto darbą įvertino 7,7 proc. žmonių, o neigiamai ir
greičiau neigiamai – 89,3 proc. gyventojų. Dar 3 proc. respondentų nežinojo, kaip atsakyti, ar nenorėjo to daryti. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų gruodžio
12 -19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios
nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Seimo pirmininkė Irena Degutienė,
gyventojų nuomone, geriausiai tinka premjerės pareigoms, tačiau per
mėnesį padaugėjo manančių, kad į ministrus pirmininkus tiktų ir
dabartinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė bei Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Tuo tarpu pasitikėjimas Vilniaus meru Artūru Zuoku per mėnesį smuko 4 proc. Tokius duomenis atskleidžia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio mėnesį atlikta apklausa. Mykolo
Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas sako manąs, kad I.
Šimonytės ir R. Kuodžio populiarumo paūgėjimas reiškia dalies gyventojų
norą, kad svarbius ir atsakingus postus užimtų konkrečios srities
ekspertai, o ne daug kalbantys politikai. „Tokie duomenys rodo,
jog žmonės pasitiki ekspertais. Ir R. Kuodis, ir I. Šimonytė nėra tikri
politikai, ministrė visada pabrėžia, kad ji yra karjeros biurokratė,
susiklosčius aplinkybėms tapusi ministre. Ji nepriklauso partijai, yra
finansų ekspertė ir tos srities profesionalė. Sakyčiau, kad žmonės
tikriausiai pasiilgo ekspertų, nes ta politikų demagogija darosi
nepakenčiama“, – DELFI teigė. V. Dumbliauskas. G.Nausėda ir A.Zuokas prarado populiarumą Lietuvos
gyventojų pasiteiravus, kuris iš politikų ar visuomenės veikėjų, jų
nuomone, geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas,
didžiausio populiarumo tradiciškai susilaukė Seimo pirmininkė,
konservatorė I. Degutienė. Ją premjero kėdėje norėtų regėti 16,9 proc.
žmonių. Politikės gerbėjų ratas per mėnesį nežymiai padidėjo. Kiek
mažiau žmonių į šias pareigas siūlė socialdemokratų lyderį Algirdą
Butkevičių. Šio politiko gerbėjų ratas sudarė 13,6 proc. apklaustų
gyventojų. Nuo lapkričio iki gruodžio A. Butkevičiaus rėmėjų gretos
išaugo 0,8 proc. Šiek tiek žymiau išaugo Darbo partijos
pirmininko V. Uspaskicho populiarumas: lapkričio mėnesį premjero poste
jį matyti norėjo 8,7 proc. žmonių, gruodį – 10,6 proc. Kad ministro pirmininko pareigoms geriausiai tinka
dabartinis premjeras Andrius Kubilius, gruodžio mėnesį manė 4 proc.
apklaustųjų. Per mėnesį A. Kubiliaus gerbėjų ratas sumažėjo 1,4 proc. Populiarumą
prarado ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, nušalintasis
prezidentas Rolandas Paksas: lapkričio mėnesį premjero pareigas jam
norėjo patikėti 5,2 proc. žmonių, gruodį – 3,9 proc. Panaši
tendencija vyravo Vilniaus mero A. Zuoko bei SEB banko prezidento
patarėjo Gitano Nausėdos reitinguose. A. Zuoko populiarumas per mėnesį
sumažėjo nuo 6,6 proc. iki 2,6 proc., G. Nausėdos – nuo 5,2 proc. iki
2,5 proc. Tai reiškia, kad potencialių premjerų sąraše A. Zuokas užima
dešimtą vietą, o G. Nausėda iškrito iš dešimtuko. V.Dumbliauskas: žmonės pasiilgo ekspertų, nes jiems atsibodo politikai Mykolo
Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas aiškina, kad paūgėjęs
visuomenės pasitikėjimą finansų ministre I. Šimonyte ir Lietuvos banko
valdybos pirmininko pavaduotoju R. Kuodžiu, gali reikšti gyventojų
bodėjimąsi politikų demagogija bei posūkį į ekspertų pusę. Pasak
politologo, daliai gyventojų tikriausiai pradėjo atrodyti, jog
ministrais ar premjerais privalo būti konkrečios srities profesionalai, o
ne „viską išmanantys“ politikai ar šoumenai. Tačiau
docentas teigia galįs tik spėlioti, kodėl kylant I. Šimonytės ir R.
Kuodžio reitingams, G. Nausėdos populiarumas smunka. Jo nuomone, gali
būti, kad pasitikėjimas SEB banko prezidento patarėju G. Nausėda
sumažėjo dėl to, jog po „Snoro“ nacionalizavimo ir bankroto procedūros
paskelbimo smuko pasitikėjimas privačiais bankais apskritai – tokiam
kaip tik atstovauja ir G. Nausėda. „Galbūt suveikė tai, kad jis
susijęs su komerciniu banku, o jais pasitikėjimas tikrai krito. Tačiau
I. Šimonytės ir R. Kuodžio pavyzdys, mano galva, rodo, kad žmonės ilgisi
išmanančių žmonių“, – svarstė mokslininkas. Vilniaus mero A.
Zuoko populiarumo sumažėjimą V. Dumbliauskas grindė išaugusiomis šildymo
sąskaitomis sostinės gyventojams bei žmonių įsisąmoninimu, kad šis
politikas gali tarnauti ne tik viešajam interesui. „Aš manau, kad
„Vilniaus energija“ (pakišo koją – DELFI). Vilniečiai truputį gal
pradės suprasti, ypač tie, kurie balsavo už A. Zuoką, kad jis yra vienos
verslo grupės atstovas politikoje ir rūpinasi ta grupe, čia jo kaip
gyvenimo misija, matyt, rūpintis Rubikono grupe“, – svarstė V.
Dumbliauskas. Trečdalis gyventojų nenori balsuoti Politinių
partijų gretose labiausiai per mėnesį smuktelėjo valdančiosios Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų populiarumas: lapkritį už šią
partiją balsuoti buvo pasiryžę 7,8 proc. žmonių, gruodį – 6,2 proc.
Tačiau konservatoriai-krikdemai rinkimuose vis tiek užimtų ketvirtą
vietą, o jų reitingo nuosmukis patenka į paklaidos ribas. Jeigu
rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, juos, kaip rodo apklausos
duomenys, laimėtų opoziciniai socialdemokratai, už kuriuos gruodžio
mėnesį buvo pasiryžę balsuoti 16,2 proc. gyventojų. Antrą vietą
užimtų opozicinė Darbo partija, kuriai savo balsą gruodžio mėnesį norėjo
atiduoti 12,5 proc. respondentų. Per mėnesį „darbiečių“ populiarumas
ūgtelėjo 2,2 proc. Trečioji vieta rinkimuose taip pat atitektų
opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“, kuriai vadovauja R. Paksas.
Už „tvarkiečius“ buvo linkę balsuoti 8,7 proc. gyventojų, prieš mėnesį
tokių buvo 9 proc. Likusios partijos, kaip rodo apklausos
duomenys, nesugebėtų peržengti rinkimų barjero, siekiančio 5 proc.
rinkėjų balsų. Už šios ribos atsiduria Liberalų sąjūdis (4,4 proc.), A.
Zuoko sąjunga „Taip“ (4 proc.), Liberalų ir centro sąjunga (2,6 proc.)
bei valstiečiai liaudininkai (2,2 proc.). Balsuoti rinkimuose neketina net 31,8 proc. respondentų, dar 10,4 proc. nežinojo, už ką balsuoti, arba į klausimą neatsakė.  Vyriausybės veikla nepatenkinti 89,3 proc. žmonių Klausiami,
kaip vertina dabartinės A. Kubiliaus Vyriausybės veiklą, Lietuvos
gyventojai tradiciškai laikėsi neigiamos nuomonės. Panaši tendencija
vyrauja jau ne vieną mėnesį. Teigiamai arba greičiau teigiamai
ministrų kabineto darbą įvertino 7,7 proc. žmonių, o neigiamai ir
greičiau neigiamai – 89,3 proc. gyventojų. Dar 3 proc. respondentų nežinojo, kaip atsakyti, ar nenorėjo to daryti. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų gruodžio
12 -19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios
nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.