70 proc. gyventojų mano, kad dėl „Snoro“ veiksmų reikėjo imtis anksčiau

Lapkričio viduryje sustabdžius banko „Snoras“ veiklą, o gruodžio
pradžioje nusprendus jam kelti bankroto bylą, tai niekaip nepaveikė vos
14 proc. gyventojų nuomonės apie bankus. 43,5 proc. pripažino bankais
pasitikintys mažiau, o 32,7 proc. tvirtina visiškai nebepasitikintys.
1,1 proc. nurodė bankine sistema pasitikintys netgi labiau nei anksčiau. „Reakcija yra visiškai normali ir dėsninga, manau, kad kitaip ir
negali būti. Reikės laiko vėl sugrąžinti žmonių pasitikėjimą, bankai
turės kantriai ir ilgai dirbti. Aplinka, deja, yra nepalanki, labai daug
nepalankių žinių importuojame iš Europos ir iš užsienio. Patirtis rodo,
kad tiek gera, tiek bloga atmintis yra neilga – nuo pusės metų iki
vienerių metų“, – DELFI apklausos rezultatus komentavo S. Kropas. Taigi, jo nuomone, antroje šių metų pusėje vėl turėtų bankuose padaugėti indėlių. „Po
krizės pasitikėjimas bankais buvo pakankamai sustiprėjęs. Aš manau, kad
indėlių prasme galime tikėtis, kad antroje metų pusėje, jeigu Europoje
neįvyks kažkokių dalykų, jie turėtų sugrįžti į bankus“, – prognozavo
pašnekovas. Tyrimo
duomenimis, bankais pasitikintys kaip ir pasitikėję dažniau nurodė
18-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų,
didmiesčių gyventojai, vadovai, specialistai, tarnautojai. Tuo
metu 36-55 m. vyrai, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų
atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai dažniau teigė mažiau
pasitikintys bankine sistema. Labiausiai per pasitikėjimą bankais
„Snoro“ istorija kirto vyriausio amžiaus gyventojams, mažiausių pajamų
atstovams, moterims bei indėlių bankuose neturintiems žmonėms. Turintys indėlius dažniau nurodė, kad jų pasitikėjimais bankais nepasikeitė. Veiksmus pavėluotais dažniau laiko turintys indėlių Daugiau
nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų – 69,6 proc. – įsitikinę, kad
Vyriausybė anksčiau turėjo imtis ryžtingų veiksmų nacionalizuojant
„Snorą“, kiek daugiau nei 17 proc. mano, kad Vyriausybė pasielgė
teisingai, beveik 8 proc. įsitikinę, kad bankui turėjo būti leista
veikti toliau. S. Kropas mano, kad žmogiška atsigręžus į praeitį sakyti, kad reikėjo ką nors daryti kitaip arba anksčiau. „Visuomet
po įvykio galima tiksliau pasakyti, kad veiksmų reikėjo imtis anksčiau.
Pritarčiau nuomonei, kad būtų buvę geriau, jei krizės ankstesniuose
etapuose būtų įgyvendintos tos priemonės. Galbūt būtų buvę mažesni
nuostoliai, tačiau Lietuvos bankas inspektorių informaciją gavo tik
lapkritį, taigi, matyt, anksčiau nebuvo duomenų ir prielaidų daryti
kažkokius žingsnius“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, dabar visame pasaulyje analizuojant finansų krizės priežastis ieškoma bankų prižiūrėtojų kaltės. „Visame
pasaulyje ieškoma kaltų dėl krizės. Kai kuriose valstybėse bankų
prižiūrėtojus bandoma teisti, kad jie nesiėmė atitinkamų veiksmų ir
neatsakingai prižiūrėjo finansines institucijas. Jeigu sugrįžtume atgal
ir pažiūrėtume, kas buvo prieš penkerius-šešerius metus, pamatytume, kad
metu vyravo euforinė nuostata, kad ir toliau finansų sektorius vaidins
tokį svarbų vaidmenį ir ekonomika toliau augs“, – komentavo S. Kropas. Vyriausybės
sprendimą nacionalizuoti banką pavėluotu dažniau laiko 26-45 m. arba
vyresni nei 55 m. didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą,
vadovai, specialistai, tarnautojai. Tokiai nuostatai itin pritaria
indėlius turintys respondentai. Tuo metu 18-25 m. jaunimas,
turintys aukštesnį išsilavinimą bei neturintys indėlių Vyriausybės
veiksmus dažniau laiko teisingais. Indėlio banke neturi daugiau nei pusė Daugiau
nei pusė – 56 proc. – gyventojų pripažino apskritai neturintys indėlio
banke, dar beveik 9 proc. nenorėjo atsakyti į šį klausimą, 3,8 proc.
pripažino santaupas iš banko atsiėmę. Viename banke indėlį turi 23,5
proc., o savo santaupas per kelis bankus yra paskleidę 8,1 proc.
respondentų. S. Kropas sako, kad bankų turimos sutartys rodo
didesnį klientų skaičių nei apklausa, tačiau jis neatmeta, kad indėlio
neturintys žmonės apskritai neturi santaupų. „Šiaip Lietuvoje
žmonės yra labiau linkę pinigus laikyti banke nei kitose finansinėse
priemonėse. Tai yra žmonėms geriausiai žinomas ir mažiausiai rizikingas
instrumentas. Galbūt tie žmonės neturi ir kitur santaupų, sunku
pasakyti“, – kalbėjo pašnekovas. Taip pat jis svarsto, kad dalis žmonių pinigus laiko tiesiog sąskaitoje ir jų nevadina indėliu. Tyrimo
duomenimis, indėlius banke dažniau turi vidutinio ir vyresnio amžiaus
žmonės, vadovai, specialistai, tarnautojai ir pensininkai. Aukštesnio
išsilavinimo ir aukštesnių pajamų tyrimo dalyviai, didmiesčių
gyventojai dažniau nurodė indėlius turintys keliuose bankuose. Reprezentatyvi Lietuvos apklausa atlikta 2011 m. gruodžio 12-19 dienomis. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į „Spinter“ ir DELFI būtina! Po banko „Snoras“ bankroto daugumos Lietuvos gyventojų
pasitikėjimas bankine sistema sumenko. Daugiau nei du trečdaliai
apklaustųjų yra įsitikinę, kad Vyriausybė ryžtingų veiksmų dėl šio banko
turėjo imtis anksčiau, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas
mano, kad sumenkęs pasitikėjimas yra natūrali reakcija, o bankams
reikės sunkiai dirbti, kad nuomonė pagerėtų. Jis prognozuoja, jog jau
antroje metų pusėje indėlių bankuose vėl turėtų padaugėti. Lapkričio viduryje sustabdžius banko „Snoras“ veiklą, o gruodžio
pradžioje nusprendus jam kelti bankroto bylą, tai niekaip nepaveikė vos
14 proc. gyventojų nuomonės apie bankus. 43,5 proc. pripažino bankais
pasitikintys mažiau, o 32,7 proc. tvirtina visiškai nebepasitikintys.
1,1 proc. nurodė bankine sistema pasitikintys netgi labiau nei anksčiau. „Reakcija yra visiškai normali ir dėsninga, manau, kad kitaip ir
negali būti. Reikės laiko vėl sugrąžinti žmonių pasitikėjimą, bankai
turės kantriai ir ilgai dirbti. Aplinka, deja, yra nepalanki, labai daug
nepalankių žinių importuojame iš Europos ir iš užsienio. Patirtis rodo,
kad tiek gera, tiek bloga atmintis yra neilga – nuo pusės metų iki
vienerių metų“, – DELFI apklausos rezultatus komentavo S. Kropas. Taigi, jo nuomone, antroje šių metų pusėje vėl turėtų bankuose padaugėti indėlių. „Po
krizės pasitikėjimas bankais buvo pakankamai sustiprėjęs. Aš manau, kad
indėlių prasme galime tikėtis, kad antroje metų pusėje, jeigu Europoje
neįvyks kažkokių dalykų, jie turėtų sugrįžti į bankus“, – prognozavo
pašnekovas. Tyrimo
duomenimis, bankais pasitikintys kaip ir pasitikėję dažniau nurodė
18-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų,
didmiesčių gyventojai, vadovai, specialistai, tarnautojai. Tuo
metu 36-55 m. vyrai, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų
atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai dažniau teigė mažiau
pasitikintys bankine sistema. Labiausiai per pasitikėjimą bankais
„Snoro“ istorija kirto vyriausio amžiaus gyventojams, mažiausių pajamų
atstovams, moterims bei indėlių bankuose neturintiems žmonėms. Turintys indėlius dažniau nurodė, kad jų pasitikėjimais bankais nepasikeitė. Veiksmus pavėluotais dažniau laiko turintys indėlių Daugiau
nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų – 69,6 proc. – įsitikinę, kad
Vyriausybė anksčiau turėjo imtis ryžtingų veiksmų nacionalizuojant
„Snorą“, kiek daugiau nei 17 proc. mano, kad Vyriausybė pasielgė
teisingai, beveik 8 proc. įsitikinę, kad bankui turėjo būti leista
veikti toliau. S. Kropas mano, kad žmogiška atsigręžus į praeitį sakyti, kad reikėjo ką nors daryti kitaip arba anksčiau. „Visuomet
po įvykio galima tiksliau pasakyti, kad veiksmų reikėjo imtis anksčiau.
Pritarčiau nuomonei, kad būtų buvę geriau, jei krizės ankstesniuose
etapuose būtų įgyvendintos tos priemonės. Galbūt būtų buvę mažesni
nuostoliai, tačiau Lietuvos bankas inspektorių informaciją gavo tik
lapkritį, taigi, matyt, anksčiau nebuvo duomenų ir prielaidų daryti
kažkokius žingsnius“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, dabar visame pasaulyje analizuojant finansų krizės priežastis ieškoma bankų prižiūrėtojų kaltės. „Visame
pasaulyje ieškoma kaltų dėl krizės. Kai kuriose valstybėse bankų
prižiūrėtojus bandoma teisti, kad jie nesiėmė atitinkamų veiksmų ir
neatsakingai prižiūrėjo finansines institucijas. Jeigu sugrįžtume atgal
ir pažiūrėtume, kas buvo prieš penkerius-šešerius metus, pamatytume, kad
metu vyravo euforinė nuostata, kad ir toliau finansų sektorius vaidins
tokį svarbų vaidmenį ir ekonomika toliau augs“, – komentavo S. Kropas. Vyriausybės
sprendimą nacionalizuoti banką pavėluotu dažniau laiko 26-45 m. arba
vyresni nei 55 m. didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą,
vadovai, specialistai, tarnautojai. Tokiai nuostatai itin pritaria
indėlius turintys respondentai. Tuo metu 18-25 m. jaunimas,
turintys aukštesnį išsilavinimą bei neturintys indėlių Vyriausybės
veiksmus dažniau laiko teisingais. Indėlio banke neturi daugiau nei pusė Daugiau
nei pusė – 56 proc. – gyventojų pripažino apskritai neturintys indėlio
banke, dar beveik 9 proc. nenorėjo atsakyti į šį klausimą, 3,8 proc.
pripažino santaupas iš banko atsiėmę. Viename banke indėlį turi 23,5
proc., o savo santaupas per kelis bankus yra paskleidę 8,1 proc.
respondentų. S. Kropas sako, kad bankų turimos sutartys rodo
didesnį klientų skaičių nei apklausa, tačiau jis neatmeta, kad indėlio
neturintys žmonės apskritai neturi santaupų. „Šiaip Lietuvoje
žmonės yra labiau linkę pinigus laikyti banke nei kitose finansinėse
priemonėse. Tai yra žmonėms geriausiai žinomas ir mažiausiai rizikingas
instrumentas. Galbūt tie žmonės neturi ir kitur santaupų, sunku
pasakyti“, – kalbėjo pašnekovas. Taip pat jis svarsto, kad dalis žmonių pinigus laiko tiesiog sąskaitoje ir jų nevadina indėliu. Tyrimo
duomenimis, indėlius banke dažniau turi vidutinio ir vyresnio amžiaus
žmonės, vadovai, specialistai, tarnautojai ir pensininkai. Aukštesnio
išsilavinimo ir aukštesnių pajamų tyrimo dalyviai, didmiesčių
gyventojai dažniau nurodė indėlius turintys keliuose bankuose. Reprezentatyvi Lietuvos apklausa atlikta 2011 m. gruodžio 12-19 dienomis. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į „Spinter“ ir DELFI būtina!