Dirbti iš namų
– jau ne naujiena. O ir nemažai tokiu
darbo principu veikiančių įmonių teigia, kad darbas iš namų – našesnis. Tam yra daug
priežasčių – nuo psichologinio atsipalaidavimo, kai į nugarą nekvėpuoja darbų
pabaigos termino persigandęs vadovas, iki laiko ekonomijos, kuomet nereikia
gaišti valandų keliaujant kasdieniu maršrutu namai-ofisas-namai. O štai laisvai samdomų darbuotojų platformos Australijoje
iniciatyva pernai atliktas tyrimas
parodė, kad nuotoliniu būdu dirbantys žmonės turi daugiau laisvo laiko ir
išnaudoja jį gan prasmingai – besirūpindami savo sveikata. Didžiausia problema – vadovų
nepasitikėjimas Lietuvoje pernai
metais „Spinter“ atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad laisvai bet kada
dirbti nuotoliniu būdu norėtų dirbti 81 proc. darbuotojų, tačiau tokią galimybę
teturi tik 5 proc. Didžiausia problema yra vadovų nepakankamas pasitikėjimas
savo darbuotojais: jie mano, kad neprižiūrimi darbuotojai negali pasiekti tokio
efektyvumo lygio, kokį pasiekia dirbdami ofisuose. Tačiau kiti tyrimai rodo
visai ką kitą – nuotoliniu būdu atliekami darbai vyksta daug greičiau, nes nėra
nuolatinių pasiplepėjimų su kolegomis prie kavos puodelio, darbuotojai
nesijaučia spaudžiami ir puikiai žino, jog kuo greičiau darbas bus baigtas, tuo
anksčiau prasidės jų laisvalaikis. Tam pritaria ir nuo 2014-ųjų veikiančio
prekinio ženklo „Marketingo valdymas“ įkūrėja Greta Besakirskytė: „Marketingo
valdymas“ suburia laisvai samdomus marketingo specialistus. Visi
dirbame nuotoliniu būdu, o ofisas skirtas susitikimams su klientais ar
darbuotojų pasitarimams, mokymams. Žinoma, jei darbuotojai nori padirbėti
ofise, jie tą daryti tikrai gali, patys gali pasirinkti – dirbti ofise ar
nuotoliniu būdu.“ Anot jos,
nuotoliniu būdu dirbantys komandos nariai yra orientuoti į rezultatą, motyvuoti
žmonės, gebantys patys planuoti savo laiką bei efektyviai jį išnaudoti, tad jų
kontroliuoti net nebėra reikalo: „Jie yra ne tik puikūs savo srities specialistai,
bet ir nepriekaištingi laiko planavimo vadybininkai¨.G. Besakirskytė
įsitikinusi, jog darbui nuotoliniu būdu reikalingi trys svarbiausi dalykai:
kompiuteris, internetas ir telefonas. Jos nuomone, vadovai dėl neatliktų darbų nerimauti
tikrai neturėtų: juk visi susirenka dirbti ir patenkinti klientų lūkesčių, tad
darbo diena priklauso nuo to, kokios yra tos užduotys – galima visą dieną skirti susitikimams, o
galima tiesiog dirbti kompiuteriu. „Arba dar kitaip – dieną gulėti prie ežero,
o darbus nudirbti vakare. Čia ir yra nuotolinio darbo žavesys. Be to,
kiekvienas dirba savo vardu, nesislepia vien tik po prekiniu ženklu. Turbūt tai
yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės dirba atsakingai.“ – laisvai samdomų
specialistų nuotolinio darbo privalumus vardija G. Besakirskytė. Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai – laimingesni Australijos laisvai samdomų specialistų platforma 2019-aisiais
atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1004 pilnu etatu dirbantys JAV gyventojai,
iš jų – 505 dirbo nuotoliniu būdu. Tyrimas parodė, kad 1 iš 4 darbuotojų išėjo
iš darbo dėl pernelyg daug laiko, sugaišto kelyje į ir iš darbo. Lyginant su
ofise dirbančiais darbuotojais, nuotoliniu būdu dirbantys per metus sutaupė
daugiau nei 4500 JAV dolerių ir 17 dienų laisvo laiko. Nuotoliniu būdu
dirbantys darbuotojai 25 min. per savaitę daugiau nei ofisiniai skiria
sportui, o sportas, kaip žinia, padeda gamintis laimės hormonams. Ir ne tik.
Mažiau ligų reiškia mažiau nedarbingumo lapelių. G. Besakirskytė vardija dar daugiau priežasčių: „Darbuotojai
turi laisvę patys dėliotis savo dienotvarkę, jų neslopina rutina, nes patys
renkasi kur ir ką dirbti, be to jie turi daugiau laiko sau. Darbuodamasis
nuotoliniu būdu tampi orientuotas į rezultatą, o ne į valandų „atsėdėjimą“, neturi
nuolat aiškintis vadovui, kuris kartais to net pats nesuvokdamas daro spaudimą
darbuotojams“. Darbas nuotoliniu būdu Lietuvoje: iš
lėliukės į drugelį Nuo 2018-ųjų metų
Lietuvoje savivaldybių darbuotojai gali pasinaudoti galimybe dirbti iš namų.
Tuo tarpu „Spinter“ tyrimas rodo, kad 1 proc.
darbuotojų jų darbovietė sudaro sąlygas nuotoliniu būdu atlikti tik dalį darbo,
o 19 proc. gali dirbti ne darbo vietoje tik išimtiniais atvejais. Nors skaičiai nėra
džiuginantys, G. Besakirskytės nuomone nuotolinio darbo tendencija tikrai auga. Ypač
pardavimuose ar aptarnavimo telefonu sektoriuje: „Žinoma, viskas priklauso nuo
paties darbo pobūdžio, ne visiems tai išeina. Tačiau tiems,
kuriems reikia tik kompiuterio, interneto ir telefono, tikrai drąsiai galima
dirbti tokiu principu. Tendencijos auga ir todėl, kad atsiranda naujos nišos,
pavyzdžiui, aptarnaujantis online konsultantas. Taip gali dirbti ir mamos,
auginačios vaikus, ir neįgalieji”. Anot pašnekovės, norint pradėti darbuotis
nuotoliniu būdu tereikia tik vadovo, pasitikinčio savo darbuotojais, išsikelti teisingus
tikslus ir nusistatyti bei gerai iškomunikuoti darbo tvarką. Nereikia diegti nei
kompiuterių sekimo programėlių, nei kiek laiko darbuotojas būna prisijungęs, tačiau
būtina aptarti užduotis, ką darbuotojas turi padaryti per dieną/savaitę ar
mėnesį. Dirbti tokiu principu tikrai gali gerokai daugiau įmonių nei kad rodo
tyrimai, reikia tik įsivertinti, ar darbą galima atlikti turint kompiuterį,
telefoną ir internetą. Dažnai kaip vienas iš
nuotolinio darbo trūkumų įvardinamas gyvo bendravimo, greitos kolegų reakcijos
stygius, žinių, kvalifikacijos kėlimo trūkumas, tačiau G. Besakirskytė
įsitikusi, kad tai galima išspręsti organizuojant gyvus susitikimus, aptarti
darbus ir apsibrėžti taisykles bei savo darbuotojams organizuoti ne
nuotolinius, o gyvai vykstančius mokymus. 2020.09.26 Dirbti iš namų
– jau ne naujiena. O ir nemažai tokiu
darbo principu veikiančių įmonių teigia, kad darbas iš namų – našesnis. Tam yra daug
priežasčių – nuo psichologinio atsipalaidavimo, kai į nugarą nekvėpuoja darbų
pabaigos termino persigandęs vadovas, iki laiko ekonomijos, kuomet nereikia
gaišti valandų keliaujant kasdieniu maršrutu namai-ofisas-namai. O štai laisvai samdomų darbuotojų platformos Australijoje
iniciatyva pernai atliktas tyrimas
parodė, kad nuotoliniu būdu dirbantys žmonės turi daugiau laisvo laiko ir
išnaudoja jį gan prasmingai – besirūpindami savo sveikata. Didžiausia problema – vadovų
nepasitikėjimas Lietuvoje pernai
metais „Spinter“ atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad laisvai bet kada
dirbti nuotoliniu būdu norėtų dirbti 81 proc. darbuotojų, tačiau tokią galimybę
teturi tik 5 proc. Didžiausia problema yra vadovų nepakankamas pasitikėjimas
savo darbuotojais: jie mano, kad neprižiūrimi darbuotojai negali pasiekti tokio
efektyvumo lygio, kokį pasiekia dirbdami ofisuose. Tačiau kiti tyrimai rodo
visai ką kitą – nuotoliniu būdu atliekami darbai vyksta daug greičiau, nes nėra
nuolatinių pasiplepėjimų su kolegomis prie kavos puodelio, darbuotojai
nesijaučia spaudžiami ir puikiai žino, jog kuo greičiau darbas bus baigtas, tuo
anksčiau prasidės jų laisvalaikis. Tam pritaria ir nuo 2014-ųjų veikiančio
prekinio ženklo „Marketingo valdymas“ įkūrėja Greta Besakirskytė: „Marketingo
valdymas“ suburia laisvai samdomus marketingo specialistus. Visi
dirbame nuotoliniu būdu, o ofisas skirtas susitikimams su klientais ar
darbuotojų pasitarimams, mokymams. Žinoma, jei darbuotojai nori padirbėti
ofise, jie tą daryti tikrai gali, patys gali pasirinkti – dirbti ofise ar
nuotoliniu būdu.“ Anot jos,
nuotoliniu būdu dirbantys komandos nariai yra orientuoti į rezultatą, motyvuoti
žmonės, gebantys patys planuoti savo laiką bei efektyviai jį išnaudoti, tad jų
kontroliuoti net nebėra reikalo: „Jie yra ne tik puikūs savo srities specialistai,
bet ir nepriekaištingi laiko planavimo vadybininkai¨.G. Besakirskytė
įsitikinusi, jog darbui nuotoliniu būdu reikalingi trys svarbiausi dalykai:
kompiuteris, internetas ir telefonas. Jos nuomone, vadovai dėl neatliktų darbų nerimauti
tikrai neturėtų: juk visi susirenka dirbti ir patenkinti klientų lūkesčių, tad
darbo diena priklauso nuo to, kokios yra tos užduotys – galima visą dieną skirti susitikimams, o
galima tiesiog dirbti kompiuteriu. „Arba dar kitaip – dieną gulėti prie ežero,
o darbus nudirbti vakare. Čia ir yra nuotolinio darbo žavesys. Be to,
kiekvienas dirba savo vardu, nesislepia vien tik po prekiniu ženklu. Turbūt tai
yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės dirba atsakingai.“ – laisvai samdomų
specialistų nuotolinio darbo privalumus vardija G. Besakirskytė. Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai – laimingesni Australijos laisvai samdomų specialistų platforma 2019-aisiais
atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1004 pilnu etatu dirbantys JAV gyventojai,
iš jų – 505 dirbo nuotoliniu būdu. Tyrimas parodė, kad 1 iš 4 darbuotojų išėjo
iš darbo dėl pernelyg daug laiko, sugaišto kelyje į ir iš darbo. Lyginant su
ofise dirbančiais darbuotojais, nuotoliniu būdu dirbantys per metus sutaupė
daugiau nei 4500 JAV dolerių ir 17 dienų laisvo laiko. Nuotoliniu būdu
dirbantys darbuotojai 25 min. per savaitę daugiau nei ofisiniai skiria
sportui, o sportas, kaip žinia, padeda gamintis laimės hormonams. Ir ne tik.
Mažiau ligų reiškia mažiau nedarbingumo lapelių. G. Besakirskytė vardija dar daugiau priežasčių: „Darbuotojai
turi laisvę patys dėliotis savo dienotvarkę, jų neslopina rutina, nes patys
renkasi kur ir ką dirbti, be to jie turi daugiau laiko sau. Darbuodamasis
nuotoliniu būdu tampi orientuotas į rezultatą, o ne į valandų „atsėdėjimą“, neturi
nuolat aiškintis vadovui, kuris kartais to net pats nesuvokdamas daro spaudimą
darbuotojams“. Darbas nuotoliniu būdu Lietuvoje: iš
lėliukės į drugelį Nuo 2018-ųjų metų
Lietuvoje savivaldybių darbuotojai gali pasinaudoti galimybe dirbti iš namų.
Tuo tarpu „Spinter“ tyrimas rodo, kad 1 proc.
darbuotojų jų darbovietė sudaro sąlygas nuotoliniu būdu atlikti tik dalį darbo,
o 19 proc. gali dirbti ne darbo vietoje tik išimtiniais atvejais. Nors skaičiai nėra
džiuginantys, G. Besakirskytės nuomone nuotolinio darbo tendencija tikrai auga. Ypač
pardavimuose ar aptarnavimo telefonu sektoriuje: „Žinoma, viskas priklauso nuo
paties darbo pobūdžio, ne visiems tai išeina. Tačiau tiems,
kuriems reikia tik kompiuterio, interneto ir telefono, tikrai drąsiai galima
dirbti tokiu principu. Tendencijos auga ir todėl, kad atsiranda naujos nišos,
pavyzdžiui, aptarnaujantis online konsultantas. Taip gali dirbti ir mamos,
auginačios vaikus, ir neįgalieji”. Anot pašnekovės, norint pradėti darbuotis
nuotoliniu būdu tereikia tik vadovo, pasitikinčio savo darbuotojais, išsikelti teisingus
tikslus ir nusistatyti bei gerai iškomunikuoti darbo tvarką. Nereikia diegti nei
kompiuterių sekimo programėlių, nei kiek laiko darbuotojas būna prisijungęs, tačiau
būtina aptarti užduotis, ką darbuotojas turi padaryti per dieną/savaitę ar
mėnesį. Dirbti tokiu principu tikrai gali gerokai daugiau įmonių nei kad rodo
tyrimai, reikia tik įsivertinti, ar darbą galima atlikti turint kompiuterį,
telefoną ir internetą. Dažnai kaip vienas iš
nuotolinio darbo trūkumų įvardinamas gyvo bendravimo, greitos kolegų reakcijos
stygius, žinių, kvalifikacijos kėlimo trūkumas, tačiau G. Besakirskytė
įsitikusi, kad tai galima išspręsti organizuojant gyvus susitikimus, aptarti
darbus ir apsibrėžti taisykles bei savo darbuotojams organizuoti ne
nuotolinius, o gyvai vykstančius mokymus.
Darbas nuotoliniu būdu – gebantiems save motyvuoti
26
Sep