Pandemijos kontekste įsigyti nuosavą būstą Lietuvos gyventojus labiausiai paskatintų žemesnės būsto paskolos palūkanos bei pasiūlymas laikinai padengti paskolos įmokas darbo netekimo atveju. Tuo tarpu didžiausia kliūtis, atbaidanti nuo būsto pirkimo šiuo metu, yra nerimas dėl galimo pajamų netekimo, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dalies gyventojų nuostatoms būsto įsigijimo atžvilgiu pandemija neturėjo jokios įtakos, tačiau reikšminga dalis visuomenės dėl atsiradusio nerimo buvo atsargesnė, rodo tyrimas. 31 proc. apklaustųjų mano, kad šiuo metu įsigyti būstą yra tinkamas metas ir jį patartų pirkti iškart radus tinkamą variantą. Visgi 37 proc. būtų linkę tokį sprendimą atidėti. „Nors netikėtai užklupusios pandemijos pradžioje staigiai kritę akcijų indeksai, regis, rodė artėjančią gilią krizę, šiandien situaciją Lietuvoje ekonomistai vadina trumpiausia krize istorijoje. Tačiau natūralu, kad visuomenėje pandemija pasėjo nerimo dėl ateities ir net prognozuojant vidutinio darbo užmokesčio augimą, atsargumo žmonių sprendimuose vis dar išlieka“, – pastebi Dalia Andrulionienė, tyrimą inicijavusios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė. Pasiteiravus tyrimo dalyvių apie veiksnius, kurie labiausiai paskatintų šiuo metu drąsiau pirkti būstą, dauguma (56 proc.) įvardijo mažesnes banko pasiūlytas palūkanas, beveik pusė (40 proc.) – pardavėjo įsipareigojimą padėti su būsto paskolos įmokomis netekus pajamų. Būsimi gyventojai taip pat palankiai vertintų mažesnį pradinio įnašo reikalavimą. 38 proc. apklaustųjų kaip svarbią paskatą įvardijo NT vystytojo siūlomą nuolaidą būstui. Ketvirtadalį apklaustųjų būstą įsigyti taip pat paskatintų galimybė nemokamai atšaukti jo rezervaciją. 16 proc. tyrimo dalyvių kaip vieną iš skatinančių veiksnių įvardijo notaro mokesčių kompensavimą, dar 14 proc. – NT vertinimo kaštų kompensavimą. Vis dar jaučiamas nerimas Paprašius respondentų įvardinti, kokie veiksniai juos labiausiai stabdytų nuo būsto įsigijimo, 6 iš 10-ies nurodė visų ar dalies gaunamų pajamų netekimą. 46 proc. – nepalankias banko pasiūlytas būsto paskolos sąlygas. Trečdalis apklaustųjų taip pat įvardijo nerimą, kad statomame projekte statytojas gali stabdyti darbus ar kitaip nesilaikyti įsipareigojimų. Anot D. Andrulionienės, galima pastebėti, kad gyvenamojo būsto rinkos dalyviai ieško būdų reaguoti į gyventojų nerimą bei pasiūlyti atitinkamų sprendimų. „Pavyzdžiui, mes, norėdami padrąsinti pirkėjus, pasiūlėme nemokamą draudimą, kuris padengia paskolos įmokas asmeniui netekus pajamų. Matome, kad tokie tiek mūsų, tiek kitų rinkos dalyvių veiksmai bei kartu atsigaunanti ekonomika keičia gyventojų nuotaikas. Po staigaus kritimo pavasarį, rugpjūtį ir rugsėjį stebime sparčiai augančius butų pardavimus, o bendros butų pardavimų kainos išlaiko nuosaikų, bet stabilų augimą“, – sako D. Andrulionienė. Visuomenės nuomonės tyrimą bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2020 m. liepos mėn. Jo metu iš viso apklausti 1009 respondentai, gyvenantys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (t.y. didžiausią gyvenamojo NT aktyvumą turinčiuose šalies miestuose). 2020.09.23 Pandemijos kontekste įsigyti nuosavą būstą Lietuvos gyventojus labiausiai paskatintų žemesnės būsto paskolos palūkanos bei pasiūlymas laikinai padengti paskolos įmokas darbo netekimo atveju. Tuo tarpu didžiausia kliūtis, atbaidanti nuo būsto pirkimo šiuo metu, yra nerimas dėl galimo pajamų netekimo, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dalies gyventojų nuostatoms būsto įsigijimo atžvilgiu pandemija neturėjo jokios įtakos, tačiau reikšminga dalis visuomenės dėl atsiradusio nerimo buvo atsargesnė, rodo tyrimas. 31 proc. apklaustųjų mano, kad šiuo metu įsigyti būstą yra tinkamas metas ir jį patartų pirkti iškart radus tinkamą variantą. Visgi 37 proc. būtų linkę tokį sprendimą atidėti. „Nors netikėtai užklupusios pandemijos pradžioje staigiai kritę akcijų indeksai, regis, rodė artėjančią gilią krizę, šiandien situaciją Lietuvoje ekonomistai vadina trumpiausia krize istorijoje. Tačiau natūralu, kad visuomenėje pandemija pasėjo nerimo dėl ateities ir net prognozuojant vidutinio darbo užmokesčio augimą, atsargumo žmonių sprendimuose vis dar išlieka“, – pastebi Dalia Andrulionienė, tyrimą inicijavusios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė. Pasiteiravus tyrimo dalyvių apie veiksnius, kurie labiausiai paskatintų šiuo metu drąsiau pirkti būstą, dauguma (56 proc.) įvardijo mažesnes banko pasiūlytas palūkanas, beveik pusė (40 proc.) – pardavėjo įsipareigojimą padėti su būsto paskolos įmokomis netekus pajamų. Būsimi gyventojai taip pat palankiai vertintų mažesnį pradinio įnašo reikalavimą. 38 proc. apklaustųjų kaip svarbią paskatą įvardijo NT vystytojo siūlomą nuolaidą būstui. Ketvirtadalį apklaustųjų būstą įsigyti taip pat paskatintų galimybė nemokamai atšaukti jo rezervaciją. 16 proc. tyrimo dalyvių kaip vieną iš skatinančių veiksnių įvardijo notaro mokesčių kompensavimą, dar 14 proc. – NT vertinimo kaštų kompensavimą. Vis dar jaučiamas nerimas Paprašius respondentų įvardinti, kokie veiksniai juos labiausiai stabdytų nuo būsto įsigijimo, 6 iš 10-ies nurodė visų ar dalies gaunamų pajamų netekimą. 46 proc. – nepalankias banko pasiūlytas būsto paskolos sąlygas. Trečdalis apklaustųjų taip pat įvardijo nerimą, kad statomame projekte statytojas gali stabdyti darbus ar kitaip nesilaikyti įsipareigojimų. Anot D. Andrulionienės, galima pastebėti, kad gyvenamojo būsto rinkos dalyviai ieško būdų reaguoti į gyventojų nerimą bei pasiūlyti atitinkamų sprendimų. „Pavyzdžiui, mes, norėdami padrąsinti pirkėjus, pasiūlėme nemokamą draudimą, kuris padengia paskolos įmokas asmeniui netekus pajamų. Matome, kad tokie tiek mūsų, tiek kitų rinkos dalyvių veiksmai bei kartu atsigaunanti ekonomika keičia gyventojų nuotaikas. Po staigaus kritimo pavasarį, rugpjūtį ir rugsėjį stebime sparčiai augančius butų pardavimus, o bendros butų pardavimų kainos išlaiko nuosaikų, bet stabilų augimą“, – sako D. Andrulionienė. Visuomenės nuomonės tyrimą bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2020 m. liepos mėn. Jo metu iš viso apklausti 1009 respondentai, gyvenantys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (t.y. didžiausią gyvenamojo NT aktyvumą turinčiuose šalies miestuose).
Tyrimas: kas pandemijos metu lemia gyventojų sprendimą dėl būsto įsigijimo
23
Rgs