Be kategorijos

Refinansavimo paradoksas: norėtų geresnių paskolų sąlygų, bet jomis nesidomi

  Nors paskolų refinansavimo paslauga gali padėti gerokai palengvinti įsipareigojimus, sumažinti mėnesinės įmokos dydį ar apskritai atpiginti paskolą, naujausio tyrimo duomenimis, apie ją žino dar nedaugelis gyventojų, net ir turinčių finansinių įsipareigojimų. Ką tai rodo apie šalies vartotojus bei kaip tinkamai išnaudoti refinansavimo galimybes, pasakoja GENERAL FINANCING BANKO Rizikos valdymo departamento direktorius Justinas Muleika.   Refinansavimas – jau turimų paskolų perkėlimas iš vienos finansų įstaigos į kitą, siekiant iš naujo nustatyti finansinių įsipareigojimų sąlygas: apjungti kelias turimas paskolas į vieną, sumažinti mokamų palūkanų ar kasmėnesinės įmokos dydį, pratęsti paskolos grąžinimo laiką, kai kuriais atvejais – pasiskolinti papildomai, jei galimybės leidžia. Nors ši paslauga leidžia gerokai sutaupyti ar tiesiog patogiau valdyti finansinius įsipareigojimus, ja vis dar naudojasi retas šalies gyventojas.   Galimybių neišnaudoja dėl klaidingų įsitikinimų   Rugpjūčio mėnesį GENERAL FINANCING BANKO užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikto sociologinio šalies gyventojų tyrimo metu buvo apklausti 1 008 įvairaus amžiaus respondentai, iš kurių 31 proc. įvardijo turintys paskolų. Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų būtų linkę refinansuojant sujungti savo paskolas ir taip susimažinti savo mokamas paskolų įmokas, o 36 proc. respondentų, gavę palankesnes paskolos grąžinimo sąlygas refinansuojant, būtų linkę perkelti savo paskolą (-as) į kitą banką. Tačiau paskolų, lizingo sutarčių refinansavimo paslauga yra naudojęsi tik 14 proc. apklaustųjų.   „Tokie skaičiai rodo, kad dalis gyventojų tiesiog nežino apie refinansavimo paslaugą, o dalis yra klaidingai įsitikinę, kad refinansavimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, reikalaujantis pildyti daugybę dokumentų ir eiti į banką – dažnai nežinoma, kad susimažinti paskolos kainą ir įsipareigojimus galima tiesiog namuose prisėdus prie kompiuterio“, – atkreipia dėmesį J. Muleika.   Nors svarbiausias paskolos sąlygų kriterijus daugeliui žmonių yra palūkanų dydis (73 proc. respondentų) ir mėnesinės įmokos dydis (52 proc.), perkelti savo paskolą į kitą banką gavę palankesnį pasiūlymą būtų linkę tik kiek daugiau nei trečdalis. Anot J. Muleikos, tai rodo, kad lengvai susimažinti paskolos kainą būtų suinteresuoti daugelis lietuvių, tačiau patys nesame linkę domėtis tokiomis galimybėmis.   Nepriekaištinga mokumo istorija – svarbi sąlyga   Kaip ir imant įprastą paskolą, pateikus refinansavimo prašymą bankas ar kita finansų institucija, prieš priimdama sprendimą dėl paslaugos suteikimo, atlieka standartinį mokumo vertinimą. Anot specialisto, drausmingai ir laiku įmokomis besirūpinantiems klientams gauti refinansavimo paslaugos patvirtinimą paprastai sunkumų nekyla. O kai kuriais atvejais, pvz., klientams, turintiems didesnių įsipareigojimų nei sau gali leisti, refinansavimas gali padėti įsipareigojimus susitvarkyti taip, kad šie atitiktų rekomenduojamas normas.   „Kiek refinansavimas padės pasigerinti įsipareigojimų situaciją, priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta pradinė paskolos sutartis. Turintys labai brangias paskolas kai kuriais atvejais gali jų kainą susimažinti ir dvigubai. Tiesa, ne visi, besikreipiantys dėl refinansavimo paslaugos, turi tikslą sutaupyti – jei paskola nėra brangi, bet klientas norėtų susimažinti kasmėnesinę įmoką, mokėti vieną įmoką per mėnesį vietoje kelių skirtingų ir pasilengvinti įsipareigojimus, ši paslauga leidžia patenkinti ir tokį poreikį“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.   Lietuvoje refinansavimo paslaugą teikia tarpusavio skolinimosi platformos, bankai ir kitos finansų institucijos. Ieškant geriausio varianto, anot J. Muleikos, svarbiausias rodiklis yra bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – ji parodo visą paskolos kainą, pagal šį kriterijų galima palyginti skirtingus pasiūlymus. Taip pat svarbu atsižvelgti į kitas sąlygas: palūkanų, įmokų dydį, terminus ir pan.   „Finansų rinka yra dinamiška, o paskolų sąlygos nuolat kinta, todėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turinčiam žmogui verta nuolat „sekti pulsą“ ir domėtis refinansavimo galimybėmis. Refinansavimo pasiūlymus būtų protinga peržvelgti kartą per metus, o jei paskola labai brangi, tai verta daryti ir kas pusmetį – procesas yra nesudėtingas ir gali padėti gerokai sutaupyti, o užklausa ir konsultacija nieko nekainuoja“, – pažymi J. Muleika. 2020.09.24   Nors paskolų refinansavimo paslauga gali padėti gerokai palengvinti įsipareigojimus, sumažinti mėnesinės įmokos dydį ar apskritai atpiginti paskolą, naujausio tyrimo duomenimis, apie ją žino dar nedaugelis gyventojų, net ir turinčių finansinių įsipareigojimų. Ką tai rodo apie šalies vartotojus bei kaip tinkamai išnaudoti refinansavimo galimybes, pasakoja GENERAL FINANCING BANKO Rizikos valdymo departamento direktorius Justinas Muleika.   Refinansavimas – jau turimų paskolų perkėlimas iš vienos finansų įstaigos į kitą, siekiant iš naujo nustatyti finansinių įsipareigojimų sąlygas: apjungti kelias turimas paskolas į vieną, sumažinti mokamų palūkanų ar kasmėnesinės įmokos dydį, pratęsti paskolos grąžinimo laiką, kai kuriais atvejais – pasiskolinti papildomai, jei galimybės leidžia. Nors ši paslauga leidžia gerokai sutaupyti ar tiesiog patogiau valdyti finansinius įsipareigojimus, ja vis dar naudojasi retas šalies gyventojas.   Galimybių neišnaudoja dėl klaidingų įsitikinimų   Rugpjūčio mėnesį GENERAL FINANCING BANKO užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikto sociologinio šalies gyventojų tyrimo metu buvo apklausti 1 008 įvairaus amžiaus respondentai, iš kurių 31 proc. įvardijo turintys paskolų. Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų būtų linkę refinansuojant sujungti savo paskolas ir taip susimažinti savo mokamas paskolų įmokas, o 36 proc. respondentų, gavę palankesnes paskolos grąžinimo sąlygas refinansuojant, būtų linkę perkelti savo paskolą (-as) į kitą banką. Tačiau paskolų, lizingo sutarčių refinansavimo paslauga yra naudojęsi tik 14 proc. apklaustųjų.   „Tokie skaičiai rodo, kad dalis gyventojų tiesiog nežino apie refinansavimo paslaugą, o dalis yra klaidingai įsitikinę, kad refinansavimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, reikalaujantis pildyti daugybę dokumentų ir eiti į banką – dažnai nežinoma, kad susimažinti paskolos kainą ir įsipareigojimus galima tiesiog namuose prisėdus prie kompiuterio“, – atkreipia dėmesį J. Muleika.   Nors svarbiausias paskolos sąlygų kriterijus daugeliui žmonių yra palūkanų dydis (73 proc. respondentų) ir mėnesinės įmokos dydis (52 proc.), perkelti savo paskolą į kitą banką gavę palankesnį pasiūlymą būtų linkę tik kiek daugiau nei trečdalis. Anot J. Muleikos, tai rodo, kad lengvai susimažinti paskolos kainą būtų suinteresuoti daugelis lietuvių, tačiau patys nesame linkę domėtis tokiomis galimybėmis.   Nepriekaištinga mokumo istorija – svarbi sąlyga   Kaip ir imant įprastą paskolą, pateikus refinansavimo prašymą bankas ar kita finansų institucija, prieš priimdama sprendimą dėl paslaugos suteikimo, atlieka standartinį mokumo vertinimą. Anot specialisto, drausmingai ir laiku įmokomis besirūpinantiems klientams gauti refinansavimo paslaugos patvirtinimą paprastai sunkumų nekyla. O kai kuriais atvejais, pvz., klientams, turintiems didesnių įsipareigojimų nei sau gali leisti, refinansavimas gali padėti įsipareigojimus susitvarkyti taip, kad šie atitiktų rekomenduojamas normas.   „Kiek refinansavimas padės pasigerinti įsipareigojimų situaciją, priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta pradinė paskolos sutartis. Turintys labai brangias paskolas kai kuriais atvejais gali jų kainą susimažinti ir dvigubai. Tiesa, ne visi, besikreipiantys dėl refinansavimo paslaugos, turi tikslą sutaupyti – jei paskola nėra brangi, bet klientas norėtų susimažinti kasmėnesinę įmoką, mokėti vieną įmoką per mėnesį vietoje kelių skirtingų ir pasilengvinti įsipareigojimus, ši paslauga leidžia patenkinti ir tokį poreikį“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.   Lietuvoje refinansavimo paslaugą teikia tarpusavio skolinimosi platformos, bankai ir kitos finansų institucijos. Ieškant geriausio varianto, anot J. Muleikos, svarbiausias rodiklis yra bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – ji parodo visą paskolos kainą, pagal šį kriterijų galima palyginti skirtingus pasiūlymus. Taip pat svarbu atsižvelgti į kitas sąlygas: palūkanų, įmokų dydį, terminus ir pan.   „Finansų rinka yra dinamiška, o paskolų sąlygos nuolat kinta, todėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turinčiam žmogui verta nuolat „sekti pulsą“ ir domėtis refinansavimo galimybėmis. Refinansavimo pasiūlymus būtų protinga peržvelgti kartą per metus, o jei paskola labai brangi, tai verta daryti ir kas pusmetį – procesas yra nesudėtingas ir gali padėti gerokai sutaupyti, o užklausa ir konsultacija nieko nekainuoja“, – pažymi J. Muleika.