Tarptautinis tyrimas: dabartinę sveikatos politiką visiškai palaiko vos 1 proc. lietuvių

Didžioji dauguma gyventojų savo sveikatą vertina gerai Praėjusių
metų antroje pusėje 28-iose pasaulio šalyse buvo vykdomas Pasaulinis
sveikatos tyrimas, kurį atliko tarptautinis tyrimų institutų tinklas
„Iris“. Lietuvoje apklausas vykdė šiam tinklui priklausanti visuomenės
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas parodė, kad vidutiniškai 7 iš 10 pasaulio gyventojų savo
sveikatą vertina gerai arba puikiai. Aukščiausi vertinimai fiksuojami
Airijoje, Vokietijoje, JAV, Pakistane, Kolumbijoje. Lietuvos suminis
pozityvių savo sveikatos vertinimų rodiklis yra artimiausias Jungtinės
Karalystės gyventojų vertinimams: puikiai savo sveikatą vertina 20 proc.
respondentų, gerai – 69 proc. Palyginimui, Vokietijoje šie skaičiai
atitinkamai 9 ir 82 proc., Prancūzijoje – 15 ir 72 proc., JAV – 19 ir 85
proc., Lenkijoje – 6 ir 56 proc., Rusijoje – 5 ir 53 proc. Tuo tarpu
pačią sveikatos priežiūros sistemą, tyrimo duomenimis, gerai vertina vos
39 proc. respondentų, labai gerai – 0 proc. Nulis taip pat fiksuotas
Čilės, Kolumbijos, Egipto ir Vengrijos rezultatuose. Kita vertus, ir
išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių piliečiai nelinkę dalinti
teigiamų įvertinimų, taigi Lietuva nėra išimtis. Pavyzdžiui, Italijoje
puikiai savo šalies sveikatos apsaugos sistemą vertina 2 proc.
respondentų, gerai – 26 proc., Prancūzijoje – atitinkamai 4 ir 34 proc.,
Suomijoje – 3 ir 56 proc. Tuo tarpu Indonezijoje šie skaičiai – 20 ir
81 proc. Taip pat gerai savo sistemą vertina Malaizija, Turkija, Indija,
Tailandas, Kinija ir Suomija. „Lietuvoje pačios sveikatos
apsaugos sistemos vertinimas nėra toks jau blogas Europos kontekste,
nors pasiklausius, ką kalba žmonės vieni su kitais, galima susidaryti
įspūdį, kad ji pati blogiausia pasaulyje. Taip pat normaliai atrodome
pagal atsakymus į klausimą, kas yra didesnė problema – sistemos valdymas
ar pinigai. Esame tarp tų šalių, kuriose suprantama, kad pinigų
užtektų, jei geriau funkcionuotų sistema. Ši nuomonė Europoje yra
vyraujanti, išskyrus Vengriją. Tačiau Vengrija Europoje apskritai šiuo
metu yra fenomenas“, – teigė „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas. Klausiami
apie problemų šaltinius sveikatos apsaugos sistemoje, dauguma pasaulio
respondentų (63 proc.) nurodė valdymo nesklandumus ir dvigubai mažiau jų
įsitikinę, kad kaltas nepakankamas finansavimas. Vengrija yra
vienintelė iš tyrime dalyvavusių valstybių, kurios gyventojai sveikatos
priežiūros sistemos problemas pirmiausiai sieja su finansavimo trūkumu
(52 proc.). Lietuvoje 61 proc. piliečių įsitikinę, kad prastas valdymas
yra didesnė blogybė nei nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos
finansavimas (38 proc.). Visiškai palaiko vyriausybės sveikatos politiką 1 proc., iš dalies – 23 proc. lietuvių Net
22 šalys linkusios nepritarti dabartiniam vyriausybės požiūriui į savo
šalies sveikatos politiką. Gan palankiai vyriausybės sveikatos
priežiūros sistemos valdymą savo šalyse vertina tik Indonezijos,
Turkijos, Indijos ir Malaizijos gyventojai, tuo tarpu vos pusė Kinijos,
Tailando, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos gyventojų pritaria
savosioms sveikatos priežiūros sistemoms. Taip pat kritiškai nusiteikę
daugelio Rytų Europos šalių, Italijos, Vokietijos, Graikijos, Egipto
gyventojai. Ne išimtis ir Lietuva – vos ketvirtis apklaustųjų Lietuvoje
patikino esantys patenkinti dabartine situacija sveikatos sistemoje.
Visiškai palaiko sveikatos apsaugos sistemos valdymą 1 proc., iš dalies –
23 proc. Anot I. Zoko, pagal sveikatos apsaugos sistemos
palaikymą taip pat esame viduriuke. Nors ir atsiliekame nuo
išsivysčiusių šalių – pavyzdžiui, Suomijos, Nyderlandų, atrodome geriau
už šalis, kurios panašios į mus savo istorine patirtimi (lenkus,
rumunus). Tuo tarpu gerą sveikatos apsaugos sistemos vertinimą Azijos
šalyse, I. Zoko manymu, lemia kultūrinės tradicijos. Be to, Azijos
gyventojai gerai vertina savo sveikatos apsaugos sistemą dar ir dėl to,
kad pastaruoju metu situacija ten labai gerėja – ji nėra labai aukšto
lygio, bet įvyko daug reformų ir žmonės mato, kad situacija keičiasi. J.
Pundzius pažymėjo, kad kalbant apie sveikatos apsaugos sistemos
vertinimus, verta pažymėti, kad visame pasaulyje iki galo nėra aišku, ką
ja laikyti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, tai
visos valstybinės institucijos, tarp jų ir Sveikatos apsaugos
ministerija, Seimas, savivaldybių institucijos bei įstaigos, kurios
tiesiogiai rūpinasi žmonių sveikata. „Lietuvoje žmonės šią
sistemą neretai supranta kaip Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą. O
kadangi sveikata, nors nėra svarbiausia vertybė, visgi vienas iš
rimčiausių gyvenimo aspektų, žmonės dažnai nėra patenkinti tuo, ką gauna
iš valstybės ar kitų institucijų, kurios turėtų rūpintis jų sveikata.
Kita vertus, nestebina, kad visose šalyse yra pakankamai daug
nepatenkintų respondentų. Beje, vakariečių reikalavimai yra šiek
tiek didesni nei rytų europiečių, tačiau Lietuvoje apskritai labai
ryškios tendencijos, kad viskas yra blogai – žmonės nepatenkinti visomis
institucijomis, ne išimtis ir sveikatos apsaugos sistema Taigi nors
mums mažiau rūpi sveikata nei vakariečiams, todėl ir mažesnė vertybė,
dėl bendro nepasitenkinimo viskuo rodikliu skaičiai išsilygina“, –
svarstė J. Pundzius. Tuo tarpu Azijos šalys, anot Nacionalinės
sveikatos tarybos vadovo, yra labai įvairialypės. Pavyzdžiui, Singapūras
šiandien pripažįstamas kaip turintis geriausią pasaulyje sveikatos
apsaugos sistemą. Indijoje ar Malaizijoje situacijoje yra prasta, bet
žmonių lojalumą sistemai greičiausiai lemia nesugriautas jų
pasitikėjimas visuomeninėmis sveikatos apsaugos sistemos institucijomis. Kodėl suomiai savo sveikatos apsaugos sistemą laiko geriausia pasaulyje Mažiau
nei pusė (40 proc.) Lietuvoje apklaustų asmenų mano, kad kokybiškos
sveikatos priežiūros paslaugos yra visada lengvai prieinamos. Gana
pesimistiška lietuvių nuostata ir dėl teiginio, jog medicinos ir
farmacijos produktai ateityje išspręs jei ne visas, tai bent didžiąją
dalį sveikatos problemų (29 proc.). Vos šeštadalis lietuvių (14 proc.)
mano, kad jų šalies sveikatos priežiūros paslaugos yra tarp geriausių
pasaulyje. Palyginimui, ypač prastai paslaugų prieinamumą vertina
graikai (16 proc.), rumunai (13 proc.), lenkai (12 proc.). Geri
rezultatai Indijoje (78 proc.), Prancūzijoje (76 proc.), Jungtinėje
karalystėje (63 proc.), Vokietijoje (55 proc.). Gana nemažai šalių
piliečių daug vilčių teikia vaistams – pavyzdžiui, vokiečiai, britai,
prancūzai, vengrai, turkai, olandai. 80 proc. prancūzų ir 79 proc.
olandų įsitikinę, kad jų šalies sveikatos apsaugos sistema viena
geriausių pasaulyje. Taip pat šiam teiginiui pritaria daugiau nei pusė
Suomijos, Jungtinės karalystės, Vokietijos, Kanados, JAV, Indijos
gyventojų. J. Pundziui patraukliausia Suomijos sistema, kurią,
tyrimo duomenimis, gerai vertina ir patys šalies piliečiai. „Suomija
pirmauja tiek Europoje, tiek tarp Skandinavijos šalių. Kaip jie patys
sako, jų sėkmės paslaptis ta, kad jie sistemą tvarko remdamiesi tik
profesionalais. Jiems pavyko iš sveikatos sistemos apsaugos tvarkymo
eliminuoti politikus, kurie labai dažnai kišasi į šią sritį, visiškai
jos neišmanydami. Todėl visame pasaulyje didžiausia problema ne kaip
sutvarkyti sveikatos apsaugos sistemą – profesionalai žino, kaip tai
padaryti, bet kaip įveikti politikus, kad jie leistų tai padaryti. Be
to, kai politikai nebesikiša į šią sritį, visuomenėje neatsiranda
susipriešinimo nuotaikos, neigiamas požiūris į sveikatos apsaugos
sistemą ir tuos, kurie ją tvarko, nes politikai nebetrukdo padaryti tai,
kas reikia. Taigi kai politikai nebesikiša, visuomenė labiau pasitiki
tuo, kas yra daroma. Mums, kaip taip pat nedideliai šaliai, labai
reikėtų pasimokyti iš Suomijos, kaip organizuoti sveikatos apsaugos
sistemą: kaip koncentruoti paslaugas, kaip valdyti pacientų srautus, kad
paslaugos nebūtų dubliuojamos, kaip organizuoti pirminės sveikatos
priežiūrą, ypač nakties metu, ir pan. Deja, kol kas negalime įgyvendinti
Suomijos modelių, nes tam nėra subrendę politikai“, – pasakojo
pašnekovas. Taip pat 21 iš tyrime dalyvavusių valstybių linkusi
labiau pritarti viešajam, o ne privačiajam sveikatos priežiūros sistemos
finansavimui. Amerikoje ir Kinijoje dauguma apklaustųjų prioritetu
laiko privatų finansavimą. Tuo tarpu Europoje prioritetu laikomas
viešasis finansavimas, labiau atspindintis sistemos normas tose šalyse.
Lietuva yra tarp tų Europos valstybių (Turkija, Nyderlandai, Lietuva,
Rumunija, D. Britanija, Graikija), kurios ypač aiškiai pasisako už valstybinį sveikatos apsaugos sistemos finansavimą (83 proc.). „Kalbant
apie sveikatos apsaugos sistemos finansavimo šaltinius, mes esame
visiškai europinė valstybė – anglosaksiškas požiūris, kad sistema turi
būti finansuojama iš privačių fondų, kuri ypač populiari JAV, mums
visiškai nepriimtinas“, – teigė I. Zokas. Kaip parodė Pasaulinis sveikatos tyrimas, 20 proc. lietuvių savo
sveikatą vertina puikiai, 69 proc. – gerai. Tuo tarpu sveikatos
apsaugos sistemos vertinimai – daug kuklesni: labai gerai vertinančiųjų
tiesiog nėra, o gerai ją vertina jau tik 39 proc. respondentų. Ne ką
geresnis ir požiūris į dabartinę sveikatos politiką. Visiškai ją palaiko
1 proc., iš dalies – 23 proc. lietuvių. Kita vertus, priešingai
nusistovėjusiai nuomonei, kitų išsivysčiusių šalių piliečiai lygiai taip
pat nepatenkinti. Tuo tarpu Azijos piliečiai daug labiau patenkinti
savo sveikatos apsaugos sistema. Didžioji dauguma gyventojų savo sveikatą vertina gerai Praėjusių
metų antroje pusėje 28-iose pasaulio šalyse buvo vykdomas Pasaulinis
sveikatos tyrimas, kurį atliko tarptautinis tyrimų institutų tinklas
„Iris“. Lietuvoje apklausas vykdė šiam tinklui priklausanti visuomenės
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas parodė, kad vidutiniškai 7 iš 10 pasaulio gyventojų savo
sveikatą vertina gerai arba puikiai. Aukščiausi vertinimai fiksuojami
Airijoje, Vokietijoje, JAV, Pakistane, Kolumbijoje. Lietuvos suminis
pozityvių savo sveikatos vertinimų rodiklis yra artimiausias Jungtinės
Karalystės gyventojų vertinimams: puikiai savo sveikatą vertina 20 proc.
respondentų, gerai – 69 proc. Palyginimui, Vokietijoje šie skaičiai
atitinkamai 9 ir 82 proc., Prancūzijoje – 15 ir 72 proc., JAV – 19 ir 85
proc., Lenkijoje – 6 ir 56 proc., Rusijoje – 5 ir 53 proc. Tuo tarpu
pačią sveikatos priežiūros sistemą, tyrimo duomenimis, gerai vertina vos
39 proc. respondentų, labai gerai – 0 proc. Nulis taip pat fiksuotas
Čilės, Kolumbijos, Egipto ir Vengrijos rezultatuose. Kita vertus, ir
išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių piliečiai nelinkę dalinti
teigiamų įvertinimų, taigi Lietuva nėra išimtis. Pavyzdžiui, Italijoje
puikiai savo šalies sveikatos apsaugos sistemą vertina 2 proc.
respondentų, gerai – 26 proc., Prancūzijoje – atitinkamai 4 ir 34 proc.,
Suomijoje – 3 ir 56 proc. Tuo tarpu Indonezijoje šie skaičiai – 20 ir
81 proc. Taip pat gerai savo sistemą vertina Malaizija, Turkija, Indija,
Tailandas, Kinija ir Suomija. „Lietuvoje pačios sveikatos
apsaugos sistemos vertinimas nėra toks jau blogas Europos kontekste,
nors pasiklausius, ką kalba žmonės vieni su kitais, galima susidaryti
įspūdį, kad ji pati blogiausia pasaulyje. Taip pat normaliai atrodome
pagal atsakymus į klausimą, kas yra didesnė problema – sistemos valdymas
ar pinigai. Esame tarp tų šalių, kuriose suprantama, kad pinigų
užtektų, jei geriau funkcionuotų sistema. Ši nuomonė Europoje yra
vyraujanti, išskyrus Vengriją. Tačiau Vengrija Europoje apskritai šiuo
metu yra fenomenas“, – teigė „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas. Klausiami
apie problemų šaltinius sveikatos apsaugos sistemoje, dauguma pasaulio
respondentų (63 proc.) nurodė valdymo nesklandumus ir dvigubai mažiau jų
įsitikinę, kad kaltas nepakankamas finansavimas. Vengrija yra
vienintelė iš tyrime dalyvavusių valstybių, kurios gyventojai sveikatos
priežiūros sistemos problemas pirmiausiai sieja su finansavimo trūkumu
(52 proc.). Lietuvoje 61 proc. piliečių įsitikinę, kad prastas valdymas
yra didesnė blogybė nei nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos
finansavimas (38 proc.). Visiškai palaiko vyriausybės sveikatos politiką 1 proc., iš dalies – 23 proc. lietuvių Net
22 šalys linkusios nepritarti dabartiniam vyriausybės požiūriui į savo
šalies sveikatos politiką. Gan palankiai vyriausybės sveikatos
priežiūros sistemos valdymą savo šalyse vertina tik Indonezijos,
Turkijos, Indijos ir Malaizijos gyventojai, tuo tarpu vos pusė Kinijos,
Tailando, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos gyventojų pritaria
savosioms sveikatos priežiūros sistemoms. Taip pat kritiškai nusiteikę
daugelio Rytų Europos šalių, Italijos, Vokietijos, Graikijos, Egipto
gyventojai. Ne išimtis ir Lietuva – vos ketvirtis apklaustųjų Lietuvoje
patikino esantys patenkinti dabartine situacija sveikatos sistemoje.
Visiškai palaiko sveikatos apsaugos sistemos valdymą 1 proc., iš dalies –
23 proc. Anot I. Zoko, pagal sveikatos apsaugos sistemos
palaikymą taip pat esame viduriuke. Nors ir atsiliekame nuo
išsivysčiusių šalių – pavyzdžiui, Suomijos, Nyderlandų, atrodome geriau
už šalis, kurios panašios į mus savo istorine patirtimi (lenkus,
rumunus). Tuo tarpu gerą sveikatos apsaugos sistemos vertinimą Azijos
šalyse, I. Zoko manymu, lemia kultūrinės tradicijos. Be to, Azijos
gyventojai gerai vertina savo sveikatos apsaugos sistemą dar ir dėl to,
kad pastaruoju metu situacija ten labai gerėja – ji nėra labai aukšto
lygio, bet įvyko daug reformų ir žmonės mato, kad situacija keičiasi. J.
Pundzius pažymėjo, kad kalbant apie sveikatos apsaugos sistemos
vertinimus, verta pažymėti, kad visame pasaulyje iki galo nėra aišku, ką
ja laikyti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, tai
visos valstybinės institucijos, tarp jų ir Sveikatos apsaugos
ministerija, Seimas, savivaldybių institucijos bei įstaigos, kurios
tiesiogiai rūpinasi žmonių sveikata. „Lietuvoje žmonės šią
sistemą neretai supranta kaip Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą. O
kadangi sveikata, nors nėra svarbiausia vertybė, visgi vienas iš
rimčiausių gyvenimo aspektų, žmonės dažnai nėra patenkinti tuo, ką gauna
iš valstybės ar kitų institucijų, kurios turėtų rūpintis jų sveikata.
Kita vertus, nestebina, kad visose šalyse yra pakankamai daug
nepatenkintų respondentų. Beje, vakariečių reikalavimai yra šiek
tiek didesni nei rytų europiečių, tačiau Lietuvoje apskritai labai
ryškios tendencijos, kad viskas yra blogai – žmonės nepatenkinti visomis
institucijomis, ne išimtis ir sveikatos apsaugos sistema Taigi nors
mums mažiau rūpi sveikata nei vakariečiams, todėl ir mažesnė vertybė,
dėl bendro nepasitenkinimo viskuo rodikliu skaičiai išsilygina“, –
svarstė J. Pundzius. Tuo tarpu Azijos šalys, anot Nacionalinės
sveikatos tarybos vadovo, yra labai įvairialypės. Pavyzdžiui, Singapūras
šiandien pripažįstamas kaip turintis geriausią pasaulyje sveikatos
apsaugos sistemą. Indijoje ar Malaizijoje situacijoje yra prasta, bet
žmonių lojalumą sistemai greičiausiai lemia nesugriautas jų
pasitikėjimas visuomeninėmis sveikatos apsaugos sistemos institucijomis. Kodėl suomiai savo sveikatos apsaugos sistemą laiko geriausia pasaulyje Mažiau
nei pusė (40 proc.) Lietuvoje apklaustų asmenų mano, kad kokybiškos
sveikatos priežiūros paslaugos yra visada lengvai prieinamos. Gana
pesimistiška lietuvių nuostata ir dėl teiginio, jog medicinos ir
farmacijos produktai ateityje išspręs jei ne visas, tai bent didžiąją
dalį sveikatos problemų (29 proc.). Vos šeštadalis lietuvių (14 proc.)
mano, kad jų šalies sveikatos priežiūros paslaugos yra tarp geriausių
pasaulyje. Palyginimui, ypač prastai paslaugų prieinamumą vertina
graikai (16 proc.), rumunai (13 proc.), lenkai (12 proc.). Geri
rezultatai Indijoje (78 proc.), Prancūzijoje (76 proc.), Jungtinėje
karalystėje (63 proc.), Vokietijoje (55 proc.). Gana nemažai šalių
piliečių daug vilčių teikia vaistams – pavyzdžiui, vokiečiai, britai,
prancūzai, vengrai, turkai, olandai. 80 proc. prancūzų ir 79 proc.
olandų įsitikinę, kad jų šalies sveikatos apsaugos sistema viena
geriausių pasaulyje. Taip pat šiam teiginiui pritaria daugiau nei pusė
Suomijos, Jungtinės karalystės, Vokietijos, Kanados, JAV, Indijos
gyventojų. J. Pundziui patraukliausia Suomijos sistema, kurią,
tyrimo duomenimis, gerai vertina ir patys šalies piliečiai. „Suomija
pirmauja tiek Europoje, tiek tarp Skandinavijos šalių. Kaip jie patys
sako, jų sėkmės paslaptis ta, kad jie sistemą tvarko remdamiesi tik
profesionalais. Jiems pavyko iš sveikatos sistemos apsaugos tvarkymo
eliminuoti politikus, kurie labai dažnai kišasi į šią sritį, visiškai
jos neišmanydami. Todėl visame pasaulyje didžiausia problema ne kaip
sutvarkyti sveikatos apsaugos sistemą – profesionalai žino, kaip tai
padaryti, bet kaip įveikti politikus, kad jie leistų tai padaryti. Be
to, kai politikai nebesikiša į šią sritį, visuomenėje neatsiranda
susipriešinimo nuotaikos, neigiamas požiūris į sveikatos apsaugos
sistemą ir tuos, kurie ją tvarko, nes politikai nebetrukdo padaryti tai,
kas reikia. Taigi kai politikai nebesikiša, visuomenė labiau pasitiki
tuo, kas yra daroma. Mums, kaip taip pat nedideliai šaliai, labai
reikėtų pasimokyti iš Suomijos, kaip organizuoti sveikatos apsaugos
sistemą: kaip koncentruoti paslaugas, kaip valdyti pacientų srautus, kad
paslaugos nebūtų dubliuojamos, kaip organizuoti pirminės sveikatos
priežiūrą, ypač nakties metu, ir pan. Deja, kol kas negalime įgyvendinti
Suomijos modelių, nes tam nėra subrendę politikai“, – pasakojo
pašnekovas. Taip pat 21 iš tyrime dalyvavusių valstybių linkusi
labiau pritarti viešajam, o ne privačiajam sveikatos priežiūros sistemos
finansavimui. Amerikoje ir Kinijoje dauguma apklaustųjų prioritetu
laiko privatų finansavimą. Tuo tarpu Europoje prioritetu laikomas
viešasis finansavimas, labiau atspindintis sistemos normas tose šalyse.
Lietuva yra tarp tų Europos valstybių (Turkija, Nyderlandai, Lietuva,
Rumunija, D. Britanija, Graikija), kurios ypač aiškiai pasisako už valstybinį sveikatos apsaugos sistemos finansavimą (83 proc.). „Kalbant
apie sveikatos apsaugos sistemos finansavimo šaltinius, mes esame
visiškai europinė valstybė – anglosaksiškas požiūris, kad sistema turi
būti finansuojama iš privačių fondų, kuri ypač populiari JAV, mums
visiškai nepriimtinas“, – teigė I. Zokas.