2022.11.15
Humusas, lydytas „ghi“ sviestas ar šitakiai grybai jau senokai yra praturtinę kasdienį Lietuvos žmonių valgiaraštį. Pirkėjai ir vis dažniau atkreipia dėmesį, kad „egzotiniais“ laikomi produktai iš tiesų pagaminti ar užauginti ne užsienyje, o čia pat – Lietuvoje.
Lietuviškos prekės per pastaruosius 10 metų tapo įdomesnės ir šiuolaikiškesnės – tuo įsitikinęs kas trečias pirkėjas, rodo šį rudenį prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu atlikta pirkėjų apklausa.
„Mūsų parduotuvėse net du trečdaliai parduodamo šviežio maisto yra užauginta arba pagaminta Lietuvoje. Tarp jų – ne tik švieži vaisiai ir daržovės ar duonos, pieno gaminiai, su kuriais tradiciškai siejama lietuviška produkcija. Jau ir išpopuliarėjusią kombučią ar avokadų užtepėlę gvakamolę pirkėjai gali rinktis būtent gamintus Lietuvoje“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.
Pirkėjai paklausti, kaip per pastarąjį dešimtmetį, jų nuomone, pasikeitė lietuviška produkcija, labiausiai (47 proc. apklaustųjų) pastebi išaugusį lietuviškų gamintojų skaičių, rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
4 iš 10 sako, kad apskritai išaugo lietuviškų prekių pasirinkimas, įvairovė. Trečdalis džiaugiasi, kad Lietuvosgamintojai jau yra pasiūlę prekių, kurias anksčiau tekdavo importuoti iš užsienio.
Apklaustieji taip pat mini, kad per dešimtmetį pagerėjo lietuviškos produkcijos kokybė, padidėjo lietuviškų prekinių ženklų pasirinkimas.
„Lietuviškumas skirtingiems žmonėms turi ir skirtingą reikšmę. Kad išpildytumėme jų visų lūkesčius, nuosekliai stipriname ryšius su mūsų šalies gamintojais ir tiekėjais, kurie vis padeda plėsti lietuviškų prekių asortimentą. Todėl, pavyzdžiui, tradicijų gerbėjams galime pasiūlyti su senąja Lietuvos didikų virtuve siejamos kapotos elnienos, o pasaulio virtuvėms gurmanams – ir lietuviško airano ar eringi grybų“, – pavyzdžiais dalijasi M. Tilmantas.
Kuriant šiuolaikišką lietuvišką pasirinkimą, pasak jo, Lietuvos gamintojams ir tiekėjams netrūksta kūrybiškumo ir inovacijų. Net ir lietuviams gerai pažįstamiems produktams atrandama naujų formų: morkos, burokėliai ar kopūstai ruošiami korėjietiškai, galima įsigyti butelį jau išvirto vištienos sultinio, braškių, kurių griežinėliai džiovinti šaltyje, ar morkų traškučių.
Pirkėjų įpročių apklausa rodo, kad žmonėms renkantis prekybos tinklą, jų apsisprendimą lemia ir tai, kur siūlomas geresnis lietuviškos produkcijos pasirinkimas jame.
„Plačiausias mūsų šalies produktų asortimentas svarbus ir pirkėjams, ir pačiai mūsų bendrovei. Verslą plėtojame tvariai, siekiame prisidėti prie ekonominė ir socialinės šalies gerovės, tad sėkmingas Lietuvos gamintojų ir tiekėjų augimas yra mūsų prioritetas“, – sako M. Tilmantas.
Tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (29 proc.) apklaustųjų visuomet perka tik Lietuvos gamintojų produktus, kai yra galimybė. Daugiau nei pusė (55 proc.) perka juos dažnai, o 14 proc. – kartais. Rinktis lietuvišką produkciją Lietuvos žmones skatina solidarumas ir noras palaikyti vietos gamintojus, šalies ekonomiką.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko rugsėjo 16-20 dienomis. Visoje šalyje buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Šaltinis: Maxima