Lietuvių kalba 
English (UK) 
2022.11.16
Noras palaikyti vietos gamintojus ir šalies ekonomiką, produktų šviežumas bei kokybė yra pagrindiniai kriterijai, motyvuojantys mūsų šalies pirkėjus rinktis būtent lietuviškas prekes, rodo naujausia apklausa. Prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu atliktas Lietuvos pirkėjų įpročių tyrimas atskleidė, jog vietinę produkciją vertinantys lietuviai už ją yra pasiryžę mokėti daugiau.
Vietiniai produktai už atvežtinius yra pranašesni kone visais atžvilgiais: iki gyventojų lėkštės jie keliauja gerokai trumpiau, tad jų gabenimas palieka mažesnį CO2 pėdsaką. Neilgas transportavimo kelias turi įtakos ir pačių produktų kokybei – pirkėjus jie pasiekia šviežesni. Be to, pirkdami vietinę produkciją, gyventojai remia vietos ūkininkus bei gamintojus ir taip stiprina šalies ekonomiką.
Panašu, jog šias naudas vertina ir Lietuvos pirkėjai. Šių metų rugsėjį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, jog beveik trečdalis (29 proc.) apklaustųjų visuomet perka tik Lietuvos gamintojų produktus, kai yra galimybė. Daugiau nei pusė (55 proc.) perka juos dažnai, o 14 proc. – kartais.
„Stebėdami pirkėjų įpročius džiaugiamės, kad jiems lietuviška produkcija yra ir svarbi, ir patraukli. Šiemet kas antra įsigyta prekė „Maximos“ parduotuvėse yra pagaminta ar užauginta Lietuvoje, o kai kuriose prekių grupėse Lietuvos gamintojai yra įsitvirtinę vienvaldžiais lyderiais“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas. „Maximos“ pardavimų skaičiai rodo, kad Lietuvos žmonės ypač noriai vietos produkciją renkasi pirkdami šviežias maisto prekes – du trečdaliai visų tokių parduotų prekių yra lietuviškos kilmės.
Vertina sezonines gėrybes ir natūralumą
Paklausus, kas skatina rinktis lietuvišką prekę, po pusę tyrimo respondentų sako besistengiantys palaikyti vietos gamintojus ir šalies ekonomiką (50 proc.) bei tiki, kad šie produktai yra šviežesni (49 proc.).
Žmonės taip pat vertina galimybę perkant lietuvišką maistą įsigyti sezoninių gėrybių (38 proc.). Apklausa parodė, kad tai aktualiausia Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojams – tiems, kuriems užsiauginti savų vaisių ir daržovių yra sudėtingiau.
Daugiau nei trečdalis (37 proc.) žmonių Lietuvoje pagamintą produkciją laiko natūralesne. Maždaug kas ketvirtas apklaustasis sako, kad Lietuvos gamintojų produktai yra geresnio skonio (26 proc.) ir geresnės kokybės (23 proc.).
Kas penktas pirkėjas mini, kad perkant vietos produkciją daromas mažesnis poveikis aplinkai dėl trumpesnio transportavimo, taip pat – kad lietuviški gaminiai yra sveikesni.
Tyrimo duomenys rodo, kad pirkėjai ne tik apie lietuvišką produkciją atsiliepia gražiais žodžiais, bet ir pagrindžia juos veiksmais. Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų yra pasirengę mokėti daugiau už lietuviškas prekes: 18 proc. tikrai mokėtų daugiau, 40 proc. – kartais.
Lietuviškų prekių asortimentas – platesnis ir įdomesnis
Apklausos dalyviai pastebėjo, kad per pastaruosius dešimt metų lietuviškos produkcijos pasiūla prekybos tinkluose keitėsi. 47 proc. mano, kad padaugėjo lietuviškų gamintojų, panaši respondentų dalis (41 proc.) įsitikinusi, kad apskritai išaugo lietuviškų prekių pasirinkimas ir įvairovė, o 37 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad lietuviškos prekės tapo įdomesnės ir šiuolaikiškesnės.
M. Tilmantas pažymi, kad nors su lietuviška produkcija tradiciškai siejami švieži vaisiai ir daržovės, duonos, pieno gaminiai, formuojant šiuolaikišką asortimentą šalies gamintojams ir tiekėjams netrūksta kūrybingumo ir inovacijų. Jie siūlo ir tokių maisto variacijų, kurias anksčiau tekdavo importuoti iš užsienio – kombučos, avokadų užtepėlės gvakamolės ir kt. Be to, net ir lietuviams gerai pažįstamiems produktams atrandama naujų formų: morkos, burokėliai ar kopūstai ruošiami korėjietiškai, galima įsigyti butelį jau išvirto vištienos sultinio, braškių, kurių griežinėliai džiovinti šaltyje, ar morkų traškučių.
„Lietuviškumas skirtingiems žmonėms turi ir skirtingą reikšmę. Kad išpildytumėme jų visų lūkesčius, nuosekliai stipriname ryšius su mūsų šalies gamintojais ir tiekėjais, kurie vis padeda plėsti lietuviškų prekių asortimentą. Todėl, pavyzdžiui, tradicijų gerbėjams galime pasiūlyti su senąja Lietuvos didikų virtuve siejamos kapotos elnienos, o pasaulio virtuvės gurmanams – ir lietuviško airano ar eringi grybų“, – pavyzdžiais dalijasi „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius M. Tilmantas.
Parduotuvę renkasi ir pagal lietuviškų prekių pasiūlą joje
Tyrimas atskleidė, kad žmonėms renkantis prekybos tinklą, jų apsisprendimą lemia ir geresnis lietuviškos produkcijos pasirinkimas jame.
9 proc. apklaustųjų tai yra svarbiausias kriterijus, trečdaliui (29 proc.) – vienas iš svarbiausių. 42 proc. teigia, kad platus lietuviškos produkcijos pasirinkimas svarbus tik perkant kai kurių kategorijų prekes, pvz., šviežio maisto. Respondentų nuomone, didžiausią lietuviškų produktų pasirinkimą turi prekybos tinklas „Maxima“.
„Džiaugiamės, kad pirkėjai mato ir vertina mūsų komandos pastangas jiems pasiūlyti gausiausią kokybiškų lietuviškų prekių pasirinkimą. Itin įvairų vietos prekių asortimentą mums padeda užtikrinti apie 700 tiekėjų visoje Lietuvoje – pradedant nedideliais šeimos ūkiais ir baigiant prestižinį vardą jau ir užsienyje susikūrusiais gamintojais. Esame dėkingi jiems už ilgametį bendradarbiavimą ir ištikimybę profesionalumui bei aukščiausiems kokybės standartams“, – sako M. Tilmantas.
Jo teigimu, nuolat stiprinamos partnerystės su Lietuvos verslais atneša naudos visiems: šalies gamintojams ir tiekėjams padedama augti, taip stiprinama šalies ekonomika, o pirkėjai gali džiaugtis kokybiška ir šviežia Lietuvoje pagaminta produkcija.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko rugsėjo 16–20 dienomis. Visoje šalyje apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Šaltinis: Verslo žinios