Vertybinių popierių komisijos pirmininko Viliaus Šapokos
teigimu, tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, kad šalies gyventojams
dar sunku priprasti, jog pensijai reikia kaupti ir savarankiškai. Apklausti
pensijų fondų dalyviai nurodė, kad mažiau pasitikėti privačia pensijų
kaupimo sistema skatina nepakankamas pervedamų įmokų dydis (37 proc.),
diskusijos dėl II pakopos pensijų sistemos panaikinimo (31 proc.) ir
negarantuojama grąža (42 proc.). Tyrimas taip pat atskleidė, kad
68 proc. pensijų fondų dalyvių mano, kad II pakopos sistemos efektyvumui
užtikrinti ir svariam lėšų rezervui sukaupti, pervedamų įmokų dydis
turėtų būti 5,5 proc. ir daugiau. Jei būtų suteikta galimybė
pasitraukti iš II pakopos pensijų sistemos, ja, dėl nepakankamo
pervedamų įmokų dydžio, pasinaudotų 8 proc. apklaustųjų. Dar
dešimtadalis (10 proc.) nurodė, kad pasitraukti paskatintų netenkinantys
pasirinkto pensijų fondo rezultatai. Dauguma
apklaustųjų, išėjus į pensiją, savo finansinį saugumą sieja su II
pakopos pensijų (91 proc.) ir „Sodros“ (76 proc.) sistemomis. 16 proc.
tiriamųjų senatvės pensijai tikisi papildomai sukaupti gyvybės draudimo
bendrovėje, o 15 proc. ketina sukaupti kito materialaus turto. Tik 7
proc. apklaustųjų kaups lėšas papildomai III pakopos pensijų fonduose. Papildomai
senatvės pensijai gyventojai teigia nekaupiantys dėl laisvų lėšų stokos
(59 proc.), žinių trūkumo (24 proc.) ar įsitikinimo, kad išėjus į
pensiją užteks „Sodros“ ir II pakopos pensijų fonde sukauptų lėšų. Panaikinus
II pakopos sistemą, pensijai papildomai kauptų tik 17 proc. esamų
pensijų fondų dalyvių. Palikus sumažintas įmokas į II pakopos pensijų
fondus, daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų dėl lėšų trūkumo
vis tiek nekauptų papildomai. Galima alternatyva 2+2+2 (kai 2
proc. pervedami į pensijų fondą iš „Sodros“, o dar 2 proc. papildomai
gali įmokėti kaupiantis asmuo iš savo pajamų, sumokėjęs mokesčius, ir už
tai Valstybė pridėtų dar 2 proc.) pasinaudotų 40 proc. esamų pensijų
fondų dalyvių. 53 proc. pensijų fondų dalyvių pasitiki II pakopos sistema ir
neketina pasinaudoti galimybe grįžti atgal į „Sodros“ sistemą.
Praėjusiais metais pasitikinčių II pakopos sistema buvo 61 proc., rodo
Vertybinių popierių komisijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“
atlikta apklausa. Vertybinių popierių komisijos pirmininko Viliaus Šapokos
teigimu, tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, kad šalies gyventojams
dar sunku priprasti, jog pensijai reikia kaupti ir savarankiškai. Apklausti
pensijų fondų dalyviai nurodė, kad mažiau pasitikėti privačia pensijų
kaupimo sistema skatina nepakankamas pervedamų įmokų dydis (37 proc.),
diskusijos dėl II pakopos pensijų sistemos panaikinimo (31 proc.) ir
negarantuojama grąža (42 proc.). Tyrimas taip pat atskleidė, kad
68 proc. pensijų fondų dalyvių mano, kad II pakopos sistemos efektyvumui
užtikrinti ir svariam lėšų rezervui sukaupti, pervedamų įmokų dydis
turėtų būti 5,5 proc. ir daugiau. Jei būtų suteikta galimybė
pasitraukti iš II pakopos pensijų sistemos, ja, dėl nepakankamo
pervedamų įmokų dydžio, pasinaudotų 8 proc. apklaustųjų. Dar
dešimtadalis (10 proc.) nurodė, kad pasitraukti paskatintų netenkinantys
pasirinkto pensijų fondo rezultatai. Dauguma
apklaustųjų, išėjus į pensiją, savo finansinį saugumą sieja su II
pakopos pensijų (91 proc.) ir „Sodros“ (76 proc.) sistemomis. 16 proc.
tiriamųjų senatvės pensijai tikisi papildomai sukaupti gyvybės draudimo
bendrovėje, o 15 proc. ketina sukaupti kito materialaus turto. Tik 7
proc. apklaustųjų kaups lėšas papildomai III pakopos pensijų fonduose. Papildomai
senatvės pensijai gyventojai teigia nekaupiantys dėl laisvų lėšų stokos
(59 proc.), žinių trūkumo (24 proc.) ar įsitikinimo, kad išėjus į
pensiją užteks „Sodros“ ir II pakopos pensijų fonde sukauptų lėšų. Panaikinus
II pakopos sistemą, pensijai papildomai kauptų tik 17 proc. esamų
pensijų fondų dalyvių. Palikus sumažintas įmokas į II pakopos pensijų
fondus, daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų dėl lėšų trūkumo
vis tiek nekauptų papildomai. Galima alternatyva 2+2+2 (kai 2
proc. pervedami į pensijų fondą iš „Sodros“, o dar 2 proc. papildomai
gali įmokėti kaupiantis asmuo iš savo pajamų, sumokėjęs mokesčius, ir už
tai Valstybė pridėtų dar 2 proc.) pasinaudotų 40 proc. esamų pensijų
fondų dalyvių.
Senatvei neuždirbame – tikimės, kad pasirūpins „Sodra”
13
Spa