Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų tiki antra krizės banga

Kad nauja krizės banga bus arba greičiausiai bus, mano apie
60 proc. apklaustųjų. Nuomonės neturi beveik penktadalis. Antrosios
krizės bangos dažniau tikisi vyrai, 36-55 metų, aukštąjį išsimokslinimą
turintys, aukščiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Iš
manančiųjų, kad laukia dar vienas sunkmetis, daugiau nei pusė įsitikinę,
kad jis smarkiai supurtys Lietuvą, daugiau nei trečdalis mano, kad šią
krizę išgyvensime lengviau. Vyrai bei didžiausių pajamų atstovai dažniau
tiki, kad naujoji krizė smarkiai palies ir Lietuvą. 36-45 m. atstovai
dažniau linkę manyti, kad krizės neišvengsime, bet nukentėsime mažiau
nei 2009 m. Iš
manančiųjų, kad krizė ateis, beveik 58 proc. jai niekaip nesiruošia, 26
proc. susilaiko nuo didesnių išlaidų, 21,8 proc. – nuo didesnių
finansinių įsipareigojimų, daugiau taupo – apie 12 proc. Susilaikantys
nuo didesnių išlaidų dažniau nurodė vyrai, 26-55 m. atstovai. Moterys
dažniau nurodė pradėjusios daugiau taupyti. Niekaip krizei
nesiruošia žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, jauniausio
(18-25m.) ir vyriausio (vyresni nei 55 m.) amžiaus respondentai. „Didelė
dalis sako, kad niekaip nesiruošia, nes neturi jokios galimybės (…)
Galbūt jų nuostata tokia, kad „vieną krizę išgyvenome ir pripratome“, –
sako J. Varanauskienė. Labiausiai nerimaujantiems dėl galimos krizės ji
pataria, jei įmanoma, papildomai pasitaupyti, neprisiimti papildomų
finansinių įsipareigojimų. Jeigu krizė bus, įmonės tam geriau pasiruošusios, valstybei teks toliau taupyti „Swedbank“
vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis kalba, kad tikimybė, kad euro zonos
ekonomika susitrauks yra gana didelė – kai kurių didesnių ekonomikų
susitraukimo galime sulaukti jau metų pabaigoje. Prancūzijos,
Portugalijos ekonomikos paskutiniu metu jau nebeaugo, kitų valstybių,
taip pat ir Vokietijos – tik simboliškai. „Tačiau tikėtina, kad
toks nuosmukis bus tik trumpalaikis, o artimiausius kelerius metus euro
zonos ekonomika tiesiog bus stagnacijoje, arba augs labai lėtai. Yra
galimas ir blogesnis scenarijus – skolos ir nepasitikėjimo problemos
plintančios iš Graikijos į didesnes valstybes, Italiją ir Ispaniją, gali
destabilizuoti visą ES finansų sistemą. Tada euro zonos nuosmukis
galėtų būti ir gilesnis, turbūt panašus į tą, kurį ji išgyveno 2008 metų
pabaigoje bankrutavus JAV investiciniam bankui „Lehman Brothers“, –
kalba N. Mačiulis. Anot jo, prasidėjus gilesnei krizei labiausiai nukentėtų verslas,
eksportuojantis į Vakarų Europą, bei transporto sektorius. Naujos krizės
bangos baimė dėl savo ateities sumažintų ir vidaus vartojimą – taip
susilpnėtų abu Lietuvos ekonomikos atsigavimo varikliai, nors vidaus
vartojimas taip smarkiai kaip 2009 metais nukentėti neturėtų – nes per
pastaruosius trejus metus panaikinti nekilnojamo turto, vidaus vartojimo
burbulai. „Šiuo metu vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė
vertė yra jau didesnė nei 2008 metais, įmonės optimizavo procesus,
padidino veiklos efektyvumą. Todėl net reikšmingai susvyravus paklausai
ES ir kitos pasaulio šalyse, Lietuvos eksportas susitrauktų daug mažiau
nei 2009 metais“, – kalba analitikas, pasak kurio, dabar daugiau
rūpesčių kelia viešieji finansai, kurių net ir po stipraus taupymo
nepavyko visiškai subalansuoti. „Apibendrinant galima pasakyti,
kad privačiam sektoriui papildomo pasiruošimo nereikia, o viešas
sektorius turi tęsti iki šiol vykdytą griežtą fiskalinę politiką ir
įgyvendinti struktūrines reformas. Priešingai, privatus sektorius
nusprendęs aktyviai ruoštis – daugiau taupyti, mažiau vartoti ir
investuoti – netgi galėtų sukelti krizę“, – sako ekonomistas.     „Spinter tyrimų“ tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ būtina! Kad nauja krizės banga bus arba greičiausiai bus, mano apie
60 proc. apklaustųjų. Nuomonės neturi beveik penktadalis. Antrosios
krizės bangos dažniau tikisi vyrai, 36-55 metų, aukštąjį išsimokslinimą
turintys, aukščiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Iš
manančiųjų, kad laukia dar vienas sunkmetis, daugiau nei pusė įsitikinę,
kad jis smarkiai supurtys Lietuvą, daugiau nei trečdalis mano, kad šią
krizę išgyvensime lengviau. Vyrai bei didžiausių pajamų atstovai dažniau
tiki, kad naujoji krizė smarkiai palies ir Lietuvą. 36-45 m. atstovai
dažniau linkę manyti, kad krizės neišvengsime, bet nukentėsime mažiau
nei 2009 m. Iš
manančiųjų, kad krizė ateis, beveik 58 proc. jai niekaip nesiruošia, 26
proc. susilaiko nuo didesnių išlaidų, 21,8 proc. – nuo didesnių
finansinių įsipareigojimų, daugiau taupo – apie 12 proc. Susilaikantys
nuo didesnių išlaidų dažniau nurodė vyrai, 26-55 m. atstovai. Moterys
dažniau nurodė pradėjusios daugiau taupyti. Niekaip krizei
nesiruošia žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, jauniausio
(18-25m.) ir vyriausio (vyresni nei 55 m.) amžiaus respondentai. „Didelė
dalis sako, kad niekaip nesiruošia, nes neturi jokios galimybės (…)
Galbūt jų nuostata tokia, kad „vieną krizę išgyvenome ir pripratome“, –
sako J. Varanauskienė. Labiausiai nerimaujantiems dėl galimos krizės ji
pataria, jei įmanoma, papildomai pasitaupyti, neprisiimti papildomų
finansinių įsipareigojimų. Jeigu krizė bus, įmonės tam geriau pasiruošusios, valstybei teks toliau taupyti „Swedbank“
vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis kalba, kad tikimybė, kad euro zonos
ekonomika susitrauks yra gana didelė – kai kurių didesnių ekonomikų
susitraukimo galime sulaukti jau metų pabaigoje. Prancūzijos,
Portugalijos ekonomikos paskutiniu metu jau nebeaugo, kitų valstybių,
taip pat ir Vokietijos – tik simboliškai. „Tačiau tikėtina, kad
toks nuosmukis bus tik trumpalaikis, o artimiausius kelerius metus euro
zonos ekonomika tiesiog bus stagnacijoje, arba augs labai lėtai. Yra
galimas ir blogesnis scenarijus – skolos ir nepasitikėjimo problemos
plintančios iš Graikijos į didesnes valstybes, Italiją ir Ispaniją, gali
destabilizuoti visą ES finansų sistemą. Tada euro zonos nuosmukis
galėtų būti ir gilesnis, turbūt panašus į tą, kurį ji išgyveno 2008 metų
pabaigoje bankrutavus JAV investiciniam bankui „Lehman Brothers“, –
kalba N. Mačiulis. Anot jo, prasidėjus gilesnei krizei labiausiai nukentėtų verslas,
eksportuojantis į Vakarų Europą, bei transporto sektorius. Naujos krizės
bangos baimė dėl savo ateities sumažintų ir vidaus vartojimą – taip
susilpnėtų abu Lietuvos ekonomikos atsigavimo varikliai, nors vidaus
vartojimas taip smarkiai kaip 2009 metais nukentėti neturėtų – nes per
pastaruosius trejus metus panaikinti nekilnojamo turto, vidaus vartojimo
burbulai. „Šiuo metu vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė
vertė yra jau didesnė nei 2008 metais, įmonės optimizavo procesus,
padidino veiklos efektyvumą. Todėl net reikšmingai susvyravus paklausai
ES ir kitos pasaulio šalyse, Lietuvos eksportas susitrauktų daug mažiau
nei 2009 metais“, – kalba analitikas, pasak kurio, dabar daugiau
rūpesčių kelia viešieji finansai, kurių net ir po stipraus taupymo
nepavyko visiškai subalansuoti. „Apibendrinant galima pasakyti,
kad privačiam sektoriui papildomo pasiruošimo nereikia, o viešas
sektorius turi tęsti iki šiol vykdytą griežtą fiskalinę politiką ir
įgyvendinti struktūrines reformas. Priešingai, privatus sektorius
nusprendęs aktyviai ruoštis – daugiau taupyti, mažiau vartoti ir
investuoti – netgi galėtų sukelti krizę“, – sako ekonomistas.     „Spinter tyrimų“ tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ būtina!