Lietuviams valstybingumą geriausiai įprasmina Vasario 16-oji, ne Kovo 11-oji

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės
ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės
apklausą. Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius
teigia, kad apklausos duomenys atskleidžia du svarbius dalykus: visų
pirma, lietuviai puikiai suvokia, kad, be Vasario 16-osios, nebūtų ir
Kovo 11-osios, be to, valstybingumas kritinei masei Lietuvos gyventojų
yra natūralus ir savaime suprantamas dalykas. „Kritinė visuomenės
masė Lietuvos valstybingumą laiko savaime suprantamu, natūraliu dalyku.
Jie praktiškai neįsivaizduoja, kad lietuvių tauta galėtų neturėti
valstybinio potencialo. Tie skaičiai liudija, kad, nežiūrint visų
ekonominių sunkumų, tragiškos emigracijos, didelė visuomenės dalis mato
lietuviško valstybingumo potencialą gana kritiškomis aplinkybėmis“, –
teigė A. Kasparavičius. Lietuviai identifikuojasi su tarpukario Lietuva Remiantis
apklausos duomenimis, su valstybingumu lietuviams labiausiai
asocijuojasi Vasario 16-oji. Kad ši diena įprasmina valstybės gyvavimą,
paminėjo net 45,6 proc. respondentų, tuo tarpu Mindaugo karūnavimo
diena, Kovo 11 -oji arba šiuolaikinės Konstitucijos diena Lietuvos
gyventojų sąmonėje įsitvirtinusios menkiau. Pavyzdžiui, 22,2
proc. žmonių atsakė, kad valstybingumą jiems geriausiai įprasmina liepos
6-oji, 20,3 proc. gyventojų minėjo Kovo 11-ąją, 1,6 proc. – spalio
25-ąją arba šiuolaikinės Konstitucijos patvirtinimo referendume dieną. Dar
6,7 proc. lietuvių teigė, kad jiems valstybingumo neatspindi nė vieną
šių datų, tuo tarpu 3,6 proc. gyventojų į klausimą neatsakė. DELFI
primena, kad visos šios datos atspindi skirtingą Lietuvos istorijos
epochą: Mindaugo karūnavimo diena primena Lietuvos didžiosios
kunigaikštystės (LDK) susikūrimą, Vasario 16-oji – tarpukario Lietuvą,
Kovo 11-oji – atkurtą nepriklausomybę po SSRS žlugimo, spalio 25-oji –
teisinės valstybės užgimimą. Valstybingumą įprasminančią dieną mini tik penktadalis Nepaisant
teiginių, kad valstybingumą geriausiai įprasmina Vasario 16-oji, šią
datą beveik visuomet mini tik 23,1 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o
dar 31 proc. respondentų teigė šią dieną minintys tik kartais. Remiantis
apklausos duomenimis, 17, 2 proc. sakė Vasario 16-osios neminintys, o
28,2 proc. gyventojų pasakė, kad jiems ši diena yra tiesiog laisva
poilsio diena. Lietuvos valstybės atkūrimas buvo neišvengiamas? Apklausos
duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai Lietuvos valstybės
atkūrimą po trečiojo Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m.
laiko neišvengiamu dalyku. Jų nuomone, jeigu 1918 m. vasario 16
d. mums nebūtų pavykę atkurti nepriklausomos valstybės, anksčiau ar
vėliau Lietuva vis tiek būtų tapusi nepriklausoma šalimi. Tokią poziciją
išsakė 44,5 proc. Lietuvos gyventojų. Trečdalis respondentų
svarstė, kad nesėkmės atveju tikriausiai būtume vis dar priklausę
Rusijos imperijai, 7,6 proc. žmonių manė, kad būtume tapę Vokietijos
imperijos arba postimperinės Vokietijos dalimi, o 3,6 proc. gyventojų
užsimena apie tai, kad tokiu atveju būtume sukūrę bendrą valstybę su
Lenkija. Apie dešimtadalis gyventojų nesiryžo atsakyti į šį klausimą, 1,4 proc. Lietuvos gyventojų nurodė kitą scenarijų. A.Kasparavičius: lietuviai labai blaiviai vertina procesus Panašiai yra teigęs ir filosofas A. Juozaitis, kurio
nuomone, Vasario 16-oji, „buvo esminio lūžio taškas, parodęs, kad
lietuviai pasiryžę atskirti savo kultūrą nuo lenkiškosios ir turėti savo
valstybę, bei padėjęs pagrindus tautos ir jos kultūros išlikimui“ . „1918
m. vasario 16 d. mes iš tiesų sukūrėme naują valstybę, nežiūrint to,
kad ta naujoji valstybė savo istorinėmis šaknimis rėmėsi senuoju LDK
valstybingumu. Vis dėlto Vasario 16-osios Lietuva daugeliu aspektų buvo
nauja, moderni valstybė, sukurta remiantis tautų apsisprendimo principu,
o ne kokio nors valdovo valia“, – sakė mokslininkas. Be to,
pasak A. Kasparavičiaus, sovietmečiu Vasario 16-oji buvo labai
mitologizuota, todėl vyresniems gyventojams ši data brangi jau vien dėl
to, kad kadaise jie neturėjo teisės jos švęsti. Kalbėdamas apie
Mindaugo karūnavimo dienos svarbą šiuolaikinės Lietuvos gyvenime,
istorikas priminė, jog pastaruoju metu gana daug dėmesio skiriama
simboliams, susijusiems su LDK paveldu. Tarkime, statomi Valdovų rūmai,
neseniai buvo minimas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. „Mindaugo
karalija ir liepos 6-oji iš esmės yra XX a. pabaigoje „atrasta“ moderni
lietuvių šventė, panašiai kaip tarpukariu buvo „iškastas“ Vytauto
Didžiojo mitas. Todėl ši diena lietuviams brangi kaip pageltusi
fotografija sename šeimos albume, leidžianti grožėtis „auksine“ savo
istorijos praeitimi“, – teigė A. Kasparavičius. Jo nuomone, apklausa atspindi itin blaivų Lietuvos gyventojų požiūrį į istorinę Lietuvos situaciją. 44,5 proc. lietuvių valstybingumą laiko savaime suprantamu dalyku Klausiamas,
kaip vertina Lietuvos gyventojų įsitikinimą, kad tuo atveju, jeigu 1918
m. mums būtų nepasisekę, mes vis tiek anksčiau ar vėliau būtume atkūrę
savo valstybę, A. Kasparavičius sakė esąs nustebintas, kad tokia didelė
dalis žmonių net neįsivaizduoja, jog lietuviai galėtų neturėtų savos
valstybės. „Tokie atsakymai rodo gana fundamentalų dalyką: 44,5
proc. lietuvių, Lietuvos valstybingumas yra savaime suprantamas dalykas.
Tai reiškia, kad tiek lietuvių jaučia egzistencinį Lietuvos valstybės
krūvį. Manau, kad tai labai pozityvu, bent jau vertinant emociškai ir
filosofiškai“, – svarstė mokslininkas. „Praktiškai kritinė
visuomenės masė Lietuvos valstybingumą laiko savaime suprantamu,
natūraliu dalyku. Jie praktiškai neįsivaizduoja, kad lietuvių tauta
galėtų neturėti valstybinio potencialo. Tie skaičiai liudija, kad,
nežiūrint visų ekonominių sunkumų, tragiškos emigracijos, didelė
visuomenės dalis mato lietuviško valstybingumo potencialą gana
kritiškomis aplinkybėmis“, – pridūrė A. Kasparavičius. Š.Liekis: LDK ir Lenkijos-Lietuvos akcentai mūsų sąmonėje dar neįsitvirtinę Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis
sako, kad lietuvių sąmonėje įsitvirtinusi Vasario 16-osios ir
valstybingumo sąsaja yra suformuota švietimo sistemos ir viešų
pareiškimų. Pasak jo, būtent tai žmonės nuolat girdi iš politikų
tribūnų, skaito vadovėliuose. „Kitokie
akcentai, pabrėžiantys LDK ir Abiejų Tautos Respublikos valstybingumą,
bandymai kurti šiuolaikinių lietuvių ryšį su lietuvių bajorų tauta labai
neseni ir jiems įsitvirtinti masinėje sąmonėje reikia laiko“, – svarstė
profesorius. Klausiamas, kodėl, jo nuomone, lietuviai
nepriklausomybę tarpukariu laiko savaime suprantamu dalyku, Š. Liekis
teigė, jog žmonės dažnai mąsto retrospektyviai, jiems atrodo, kad visa,
kas nutiko praeityje, buvo neišvengiama. Tačiau visuomenė, anot Š.
Liekio, dažnai nesuvokia, kad tapatybė yra konstruojama institucijų –
todėl mūsų orientacija į tarpukario Lietuvą yra iš dalies sukonstruota. „Tapatybė
yra konstruojama valstybės institucijų. Tarpukariu ir sovietmečiu buvo
konstruojama liaudiška-etninė tapatybė. Dabar vyraujanti samprata yra tų
laikotarpių paveldas. Tačiau istorija galėjo pakrypti įvairiai: buvo
galima lietuvių bajorų tautos tapatybės perėmimas, įgyvendinus Paulo
Hymanso projektą. Tarkime, Sovietų Rusijai laimėjus 1920 m. karą prieš
Lenkiją, Lietuva neišvengiamai būtų iš karto buvusi sugromuliuota
sovietų. Tada Lietuvos būtų galėjęs laukti ir baltarusiškos liaudiškos
tapatybes variantas“, – svarstė Š. Liekis. Viešosios nuomonės
ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų sausio 16-24
dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko
visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1001 respondentas. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Lietuvos gyventojams valstybingumą geriausiai įprasmina Vasario 16-osios
šventė, o 44,5 proc. lietuvių beveik neįsivaizduoja, kad tarpukariu
Lietuvos valstybės kūrėjus galėjo ištikti nesėkmė – jų nuomone, anksčiau
ar vėliau vis tiek būtume tapę nepriklausoma valstybe. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės
ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės
apklausą. Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius
teigia, kad apklausos duomenys atskleidžia du svarbius dalykus: visų
pirma, lietuviai puikiai suvokia, kad, be Vasario 16-osios, nebūtų ir
Kovo 11-osios, be to, valstybingumas kritinei masei Lietuvos gyventojų
yra natūralus ir savaime suprantamas dalykas. „Kritinė visuomenės
masė Lietuvos valstybingumą laiko savaime suprantamu, natūraliu dalyku.
Jie praktiškai neįsivaizduoja, kad lietuvių tauta galėtų neturėti
valstybinio potencialo. Tie skaičiai liudija, kad, nežiūrint visų
ekonominių sunkumų, tragiškos emigracijos, didelė visuomenės dalis mato
lietuviško valstybingumo potencialą gana kritiškomis aplinkybėmis“, –
teigė A. Kasparavičius. Lietuviai identifikuojasi su tarpukario Lietuva Remiantis
apklausos duomenimis, su valstybingumu lietuviams labiausiai
asocijuojasi Vasario 16-oji. Kad ši diena įprasmina valstybės gyvavimą,
paminėjo net 45,6 proc. respondentų, tuo tarpu Mindaugo karūnavimo
diena, Kovo 11 -oji arba šiuolaikinės Konstitucijos diena Lietuvos
gyventojų sąmonėje įsitvirtinusios menkiau. Pavyzdžiui, 22,2
proc. žmonių atsakė, kad valstybingumą jiems geriausiai įprasmina liepos
6-oji, 20,3 proc. gyventojų minėjo Kovo 11-ąją, 1,6 proc. – spalio
25-ąją arba šiuolaikinės Konstitucijos patvirtinimo referendume dieną. Dar
6,7 proc. lietuvių teigė, kad jiems valstybingumo neatspindi nė vieną
šių datų, tuo tarpu 3,6 proc. gyventojų į klausimą neatsakė. DELFI
primena, kad visos šios datos atspindi skirtingą Lietuvos istorijos
epochą: Mindaugo karūnavimo diena primena Lietuvos didžiosios
kunigaikštystės (LDK) susikūrimą, Vasario 16-oji – tarpukario Lietuvą,
Kovo 11-oji – atkurtą nepriklausomybę po SSRS žlugimo, spalio 25-oji –
teisinės valstybės užgimimą. Valstybingumą įprasminančią dieną mini tik penktadalis Nepaisant
teiginių, kad valstybingumą geriausiai įprasmina Vasario 16-oji, šią
datą beveik visuomet mini tik 23,1 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o
dar 31 proc. respondentų teigė šią dieną minintys tik kartais. Remiantis
apklausos duomenimis, 17, 2 proc. sakė Vasario 16-osios neminintys, o
28,2 proc. gyventojų pasakė, kad jiems ši diena yra tiesiog laisva
poilsio diena. Lietuvos valstybės atkūrimas buvo neišvengiamas? Apklausos
duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai Lietuvos valstybės
atkūrimą po trečiojo Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m.
laiko neišvengiamu dalyku. Jų nuomone, jeigu 1918 m. vasario 16
d. mums nebūtų pavykę atkurti nepriklausomos valstybės, anksčiau ar
vėliau Lietuva vis tiek būtų tapusi nepriklausoma šalimi. Tokią poziciją
išsakė 44,5 proc. Lietuvos gyventojų. Trečdalis respondentų
svarstė, kad nesėkmės atveju tikriausiai būtume vis dar priklausę
Rusijos imperijai, 7,6 proc. žmonių manė, kad būtume tapę Vokietijos
imperijos arba postimperinės Vokietijos dalimi, o 3,6 proc. gyventojų
užsimena apie tai, kad tokiu atveju būtume sukūrę bendrą valstybę su
Lenkija. Apie dešimtadalis gyventojų nesiryžo atsakyti į šį klausimą, 1,4 proc. Lietuvos gyventojų nurodė kitą scenarijų. A.Kasparavičius: lietuviai labai blaiviai vertina procesus Panašiai yra teigęs ir filosofas A. Juozaitis, kurio
nuomone, Vasario 16-oji, „buvo esminio lūžio taškas, parodęs, kad
lietuviai pasiryžę atskirti savo kultūrą nuo lenkiškosios ir turėti savo
valstybę, bei padėjęs pagrindus tautos ir jos kultūros išlikimui“ . „1918
m. vasario 16 d. mes iš tiesų sukūrėme naują valstybę, nežiūrint to,
kad ta naujoji valstybė savo istorinėmis šaknimis rėmėsi senuoju LDK
valstybingumu. Vis dėlto Vasario 16-osios Lietuva daugeliu aspektų buvo
nauja, moderni valstybė, sukurta remiantis tautų apsisprendimo principu,
o ne kokio nors valdovo valia“, – sakė mokslininkas. Be to,
pasak A. Kasparavičiaus, sovietmečiu Vasario 16-oji buvo labai
mitologizuota, todėl vyresniems gyventojams ši data brangi jau vien dėl
to, kad kadaise jie neturėjo teisės jos švęsti. Kalbėdamas apie
Mindaugo karūnavimo dienos svarbą šiuolaikinės Lietuvos gyvenime,
istorikas priminė, jog pastaruoju metu gana daug dėmesio skiriama
simboliams, susijusiems su LDK paveldu. Tarkime, statomi Valdovų rūmai,
neseniai buvo minimas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. „Mindaugo
karalija ir liepos 6-oji iš esmės yra XX a. pabaigoje „atrasta“ moderni
lietuvių šventė, panašiai kaip tarpukariu buvo „iškastas“ Vytauto
Didžiojo mitas. Todėl ši diena lietuviams brangi kaip pageltusi
fotografija sename šeimos albume, leidžianti grožėtis „auksine“ savo
istorijos praeitimi“, – teigė A. Kasparavičius. Jo nuomone, apklausa atspindi itin blaivų Lietuvos gyventojų požiūrį į istorinę Lietuvos situaciją. 44,5 proc. lietuvių valstybingumą laiko savaime suprantamu dalyku Klausiamas,
kaip vertina Lietuvos gyventojų įsitikinimą, kad tuo atveju, jeigu 1918
m. mums būtų nepasisekę, mes vis tiek anksčiau ar vėliau būtume atkūrę
savo valstybę, A. Kasparavičius sakė esąs nustebintas, kad tokia didelė
dalis žmonių net neįsivaizduoja, jog lietuviai galėtų neturėtų savos
valstybės. „Tokie atsakymai rodo gana fundamentalų dalyką: 44,5
proc. lietuvių, Lietuvos valstybingumas yra savaime suprantamas dalykas.
Tai reiškia, kad tiek lietuvių jaučia egzistencinį Lietuvos valstybės
krūvį. Manau, kad tai labai pozityvu, bent jau vertinant emociškai ir
filosofiškai“, – svarstė mokslininkas. „Praktiškai kritinė
visuomenės masė Lietuvos valstybingumą laiko savaime suprantamu,
natūraliu dalyku. Jie praktiškai neįsivaizduoja, kad lietuvių tauta
galėtų neturėti valstybinio potencialo. Tie skaičiai liudija, kad,
nežiūrint visų ekonominių sunkumų, tragiškos emigracijos, didelė
visuomenės dalis mato lietuviško valstybingumo potencialą gana
kritiškomis aplinkybėmis“, – pridūrė A. Kasparavičius. Š.Liekis: LDK ir Lenkijos-Lietuvos akcentai mūsų sąmonėje dar neįsitvirtinę Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis
sako, kad lietuvių sąmonėje įsitvirtinusi Vasario 16-osios ir
valstybingumo sąsaja yra suformuota švietimo sistemos ir viešų
pareiškimų. Pasak jo, būtent tai žmonės nuolat girdi iš politikų
tribūnų, skaito vadovėliuose. „Kitokie
akcentai, pabrėžiantys LDK ir Abiejų Tautos Respublikos valstybingumą,
bandymai kurti šiuolaikinių lietuvių ryšį su lietuvių bajorų tauta labai
neseni ir jiems įsitvirtinti masinėje sąmonėje reikia laiko“, – svarstė
profesorius. Klausiamas, kodėl, jo nuomone, lietuviai
nepriklausomybę tarpukariu laiko savaime suprantamu dalyku, Š. Liekis
teigė, jog žmonės dažnai mąsto retrospektyviai, jiems atrodo, kad visa,
kas nutiko praeityje, buvo neišvengiama. Tačiau visuomenė, anot Š.
Liekio, dažnai nesuvokia, kad tapatybė yra konstruojama institucijų –
todėl mūsų orientacija į tarpukario Lietuvą yra iš dalies sukonstruota. „Tapatybė
yra konstruojama valstybės institucijų. Tarpukariu ir sovietmečiu buvo
konstruojama liaudiška-etninė tapatybė. Dabar vyraujanti samprata yra tų
laikotarpių paveldas. Tačiau istorija galėjo pakrypti įvairiai: buvo
galima lietuvių bajorų tautos tapatybės perėmimas, įgyvendinus Paulo
Hymanso projektą. Tarkime, Sovietų Rusijai laimėjus 1920 m. karą prieš
Lenkiją, Lietuva neišvengiamai būtų iš karto buvusi sugromuliuota
sovietų. Tada Lietuvos būtų galėjęs laukti ir baltarusiškos liaudiškos
tapatybes variantas“, – svarstė Š. Liekis. Viešosios nuomonės
ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų sausio 16-24
dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko
visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1001 respondentas. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!