Apklausa: I.Degutienė tinka premjero, bet netinka prezidento postui

„Dauguma žmonių realiai vertina situaciją ir suvokia, kad I.
Degutienė dabartinėje politinėje situacijoje galėtų tapti premjere, o
ne prezidente“, – teigia ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus. Jo
teigimu, visuomenės nuomonės apklausose, kuriose klausiama apie
balsavimo preferencijas prezidento rinkimuose, I. Degutienė į priekį
negali išsiveržti ir dėl to, kad jose lyderiauja dabartinė šalies vadovė
Dalia Grybauskaitė. Prezidento rinkimuose tradiciškai pirmautų D.Grybauskaitė Jeigu
artimiausiu metu vyktų prezidento rinkimai, Lietuvos gyventojai šalies
vairą būtų linkę patikėti dabartinei prezidentei D. Grybauskaitei. DELFI
užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter
tyrimai“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad už D. Grybauskaitę savo balsą
būtų linkę atiduoti 55,2 proc. gyventojų. Kiti galimi kandidatai į
prezidentus nuo D. Grybauskaitės atlieka šviesmečiais: už
socialdemokratų pirmininką Algirdą Butkevičių balsuotų 8,7 proc. žmonių,
už Seimo pirmininkę I. Degutienę – 3,9 proc., už SEB banko prezidento
patarėją Gitaną Nausėdą – 3,5 proc. Tačiau I. Degutienė „Spinter
tyrimai“ atliekamose apklausose visuomet pirmauja kaip politikė, kuri,
gyventojų nuomone, geriausiai tinka užimti premjero pareigas.
Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį į ministro pirmininko postą ją buvo linkę pasodinti 16,9 proc. respondentų, lapkritį – 16,6 proc. M.Katkus: konkurentų D.Grybauskaitei gali rastis nebent po Seimo rinkimų „Ilga
prezidento kadencija paprastai įšaldo politinę konkurenciją kadencijos
viduryje. Paprastai einančio pareigas prezidento reitingai šiek tiek
smunka jau prasidėjus rinkiminei kampanijai. Aš prognozuočiau, kad
pasikeitimų pretendentų ir pačios prezidentės vertinimuose gali
atsirasti po Seimo rinkimų“, – DELFI teigė M. Katkus. Paklaustas,
kodėl Lietuvoje politinės partijos neišsiugdo potencialių kandidatų į
prezidentus, kurie galėtų būti bent iš dalies tiek populiarūs kaip D.
Grybauskaitė, M. Katkus svarstė, jog tokia padėtis susijusi su
tradicija, kad prezidentas tradiciškai yra geriausiai šalies rinkėjų
vertinamas politikas. „Lietuvoje prezidentas yra tradiciškai
geriausiai šalies rinkėjų vertinamas politikas – tokiu jis nebuvo tik
per Rolando Pakso apkaltos procesą. Egzistuoja didelė šio posto sukurta
teigiama visuomenės lūkesčių inercija, kuri leidžia šiame poste
esantiems politikams išlikti populiariausiais ilgą laiką“, – teigė ryšių
su visuomene specialistas. Be to, pasak jo, pagal Lietuvos Konstituciją
ir visuomenės lūkesčius prezidentas yra vienijantis figūra: iškilęs
virš smulkių interesų, nepartinis arba sustabdęs narystę partijoje. „Galima apskritai diskutuoti ar visuomenė šiame poste tikisi partinius žmones“, – sakė M. Katkus. L.Bielinis: prezidento postas Lietuvoje nėra siekiamybė „Ko gero, politikai žvelgia į tą
poziciją, kaip į tokią, kurios jie nesiektų. Ir yra jų bėda – jie
nežiūri į prezidento pozicija kaip į siekiamybę“, – svarstė
mokslininkas. Jo teigimu, dalis politikų kandidatavimą į
prezidentus traktuoja kaip manevrą net nesiekdami laimėti – tiesiog taip
jie užsiaugina raumenis kitiems politiniams postams arba auginasi
statusą. „Manyčiau, kad Lietuvoje yra dalis žmonių, kurie
pagalvoja apie prezidento postą, bet šiuo metu, matydami stiprią D.
Grybauskaitės poziciją, jie puikiai suvokia, jog konkuruoti su ja sunku
arba beveik neįmanoma – bent jau jie taip mano. Dėl šios priežasties
niekas neafišuoja savo pretenzijų į prezidentus“, – teigė politologas. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio
16-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko
visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1001 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Lietuvos gyventojų nuomone, Seimo pirmininkė Irena Degutienė
puikiai tinka ministro pirmininko pareigoms, tačiau prezidento postas
ne jai. Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės
„Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, už I. Degutienę prezidento
rinkimuose rinktųsi balsuoti tik 3,9 proc. žmonių, tuo tarpu nuomonę,
kad ši politikė geriausiai tinka premjero pareigoms, paprastai remia
15-17 proc. gyventojų. „Dauguma žmonių realiai vertina situaciją ir suvokia, kad I.
Degutienė dabartinėje politinėje situacijoje galėtų tapti premjere, o
ne prezidente“, – teigia ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus. Jo
teigimu, visuomenės nuomonės apklausose, kuriose klausiama apie
balsavimo preferencijas prezidento rinkimuose, I. Degutienė į priekį
negali išsiveržti ir dėl to, kad jose lyderiauja dabartinė šalies vadovė
Dalia Grybauskaitė. Prezidento rinkimuose tradiciškai pirmautų D.Grybauskaitė Jeigu
artimiausiu metu vyktų prezidento rinkimai, Lietuvos gyventojai šalies
vairą būtų linkę patikėti dabartinei prezidentei D. Grybauskaitei. DELFI
užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter
tyrimai“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad už D. Grybauskaitę savo balsą
būtų linkę atiduoti 55,2 proc. gyventojų. Kiti galimi kandidatai į
prezidentus nuo D. Grybauskaitės atlieka šviesmečiais: už
socialdemokratų pirmininką Algirdą Butkevičių balsuotų 8,7 proc. žmonių,
už Seimo pirmininkę I. Degutienę – 3,9 proc., už SEB banko prezidento
patarėją Gitaną Nausėdą – 3,5 proc. Tačiau I. Degutienė „Spinter
tyrimai“ atliekamose apklausose visuomet pirmauja kaip politikė, kuri,
gyventojų nuomone, geriausiai tinka užimti premjero pareigas.
Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį į ministro pirmininko postą ją buvo linkę pasodinti 16,9 proc. respondentų, lapkritį – 16,6 proc. M.Katkus: konkurentų D.Grybauskaitei gali rastis nebent po Seimo rinkimų „Ilga
prezidento kadencija paprastai įšaldo politinę konkurenciją kadencijos
viduryje. Paprastai einančio pareigas prezidento reitingai šiek tiek
smunka jau prasidėjus rinkiminei kampanijai. Aš prognozuočiau, kad
pasikeitimų pretendentų ir pačios prezidentės vertinimuose gali
atsirasti po Seimo rinkimų“, – DELFI teigė M. Katkus. Paklaustas,
kodėl Lietuvoje politinės partijos neišsiugdo potencialių kandidatų į
prezidentus, kurie galėtų būti bent iš dalies tiek populiarūs kaip D.
Grybauskaitė, M. Katkus svarstė, jog tokia padėtis susijusi su
tradicija, kad prezidentas tradiciškai yra geriausiai šalies rinkėjų
vertinamas politikas. „Lietuvoje prezidentas yra tradiciškai
geriausiai šalies rinkėjų vertinamas politikas – tokiu jis nebuvo tik
per Rolando Pakso apkaltos procesą. Egzistuoja didelė šio posto sukurta
teigiama visuomenės lūkesčių inercija, kuri leidžia šiame poste
esantiems politikams išlikti populiariausiais ilgą laiką“, – teigė ryšių
su visuomene specialistas. Be to, pasak jo, pagal Lietuvos Konstituciją
ir visuomenės lūkesčius prezidentas yra vienijantis figūra: iškilęs
virš smulkių interesų, nepartinis arba sustabdęs narystę partijoje. „Galima apskritai diskutuoti ar visuomenė šiame poste tikisi partinius žmones“, – sakė M. Katkus. L.Bielinis: prezidento postas Lietuvoje nėra siekiamybė „Ko gero, politikai žvelgia į tą
poziciją, kaip į tokią, kurios jie nesiektų. Ir yra jų bėda – jie
nežiūri į prezidento pozicija kaip į siekiamybę“, – svarstė
mokslininkas. Jo teigimu, dalis politikų kandidatavimą į
prezidentus traktuoja kaip manevrą net nesiekdami laimėti – tiesiog taip
jie užsiaugina raumenis kitiems politiniams postams arba auginasi
statusą. „Manyčiau, kad Lietuvoje yra dalis žmonių, kurie
pagalvoja apie prezidento postą, bet šiuo metu, matydami stiprią D.
Grybauskaitės poziciją, jie puikiai suvokia, jog konkuruoti su ja sunku
arba beveik neįmanoma – bent jau jie taip mano. Dėl šios priežasties
niekas neafišuoja savo pretenzijų į prezidentus“, – teigė politologas. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio
16-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko
visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1001 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!