Lietuviai nesmerkia sekso iki vestuvių

Nors Katalikų bažnyčia piestu stojasi prieš lytinius santykius iki vedybų, katalikais save vadinantiems lietuviams seksas prieš vestuves neatrodo baisybė. Tai rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Lietuvos gyventojai taip pat mano, kad pradėti seksualinį gyvenimą geriausia nuo 18 metų. Gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė akcentuoja, kad dėl tinkamiausio meto turi nuspręsti pats žmogus. Didžioji dauguma – 68,3 proc. apklaustųjų – mano, kad seksualiniai santykiai iki vestuvių priklauso nuo kiekvieno žmogaus apsisprendimo ir poreikių. 21,3 proc. respondentų manymu, geriau, kai sutuoktiniai iki santuokos turi bent kokios seksualinės patirties. Tik 9,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad seksualiniai santykiai turi būti tik po vestuvių. Kaip manote, ar seksualiniai santykiai turi prasidėti iki santuokos? (proc.) Už seksualinius santykius tik po vestuvių dažniau pasisako vyriausio amžiaus (nuo 56 m. ir vyresni), vidutinio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. Už tai, kad iki santuokos reiktų įgyti bent minimalią seksualinę patirtį, dažniau pasisako jaunesnio amžiaus (iki 35 m.), didmiesčių gyventojai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai. Apklaustieji vieningai sutaria, kad tiek vyrams, tiek moterims lytinį gyvenimą normalu pradėti nuo 18 metų. Šią ribą įvardijo per 50 proc. apklaustųjų. Jūsų nuomone, nuo kelerių metų yra normalu pradėti lytinį gyvenimą vyrams? (proc.) Jūsų nuomone, nuo kelerių metų yra normalu pradėti lytinį gyvenimą moterims? (proc.) Statistiškai reikšmingų nuostatų skirtumų, kokiame amžiuje seksualinius santykius turėtų pradėti vyrai ir moterys, nėra. Išryškėja aiški tendencija, jog vyresni respondentai (nuo 45 m. ir vyresni ) lytiniam gyvenimui tinkamą amžių įvardija 18 metų ir daugiau, o jaunesni (iki 35 m.) – 18 metų ir mažiau. Kiek jaunesnį amžių dažniau įvardijo vyrai. Gydytoja: tinkamą laiką žmogus turi pasirinkti pats „Pats žmogus turi pasirinkti – kada jam pradėti, kada jam tinkamiausias laikas, ar jis pats pasirengęs. Jis turi gauti kokybišką, mokslu pagrįstą informaciją ir pats pasirinkti, kas tinkamiausia“, – DELFI teigė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė, gydytoja ginekologė E. Kuliešytė. E.Kuliešytės teigimu, valstybė visiškai nesidomi ir nereglamentuoja šeimai labai svarbių reprodukcinio gyvenimo dalykų. „Todėl net nėra normalios statistikos, kada dabar Lietuvoje žmonės pradeda lytinį gyvenimą, į kokią šeimą orientuojasi“, – sakė pašnekovė. 1995-1996 m. su Jungtinių Tautų Organizacijos pagalba atlikti tyrimai parodė, kad lietuviai lytinį gyvenimą vidutiniškai pradeda būdami 17,5 metų. Šis rodiklis nedaug skyrėsi nuo kitų šalių vidurkio. Prieš kurį laiką DELFI rašė apie Bažnyčios požiūrį į seksą iki santuokos. Tai, pasak kunigo Žydrūno Kulpio, labiau gyvuliškas, o ne žmogiškas veikimas. 2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, 79 proc. šalies gyventojų – Romos katalikai. „Visoje Europoje katalikai dažniausiai renkasi, kaip jiems gyventi – santuokoje ar ne santuokoje – nepriklausomai nuo to, ar jie išpažįsta katalikybę. Tokių, kurie labai griežtai laikytųsi, praktiškai labai mažai“, – kalbėjo E.Kuliešytė. Pasak gydytojos ginekologės, dauguma katalikų nežiūri religinio mokymo ir pasisako už pasirinkimo laisvę reprodukciniame gyvenime – pavyzdžiui, renkantis apsisaugojimą nuo neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ viešosios nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu atliko šių metų gruodžio 10-16 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1000 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!  Nors Katalikų bažnyčia piestu stojasi prieš lytinius santykius iki vedybų, katalikais save vadinantiems lietuviams seksas prieš vestuves neatrodo baisybė. Tai rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Lietuvos gyventojai taip pat mano, kad pradėti seksualinį gyvenimą geriausia nuo 18 metų. Gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė akcentuoja, kad dėl tinkamiausio meto turi nuspręsti pats žmogus. Didžioji dauguma – 68,3 proc. apklaustųjų – mano, kad seksualiniai santykiai iki vestuvių priklauso nuo kiekvieno žmogaus apsisprendimo ir poreikių. 21,3 proc. respondentų manymu, geriau, kai sutuoktiniai iki santuokos turi bent kokios seksualinės patirties. Tik 9,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad seksualiniai santykiai turi būti tik po vestuvių. Kaip manote, ar seksualiniai santykiai turi prasidėti iki santuokos? (proc.) Už seksualinius santykius tik po vestuvių dažniau pasisako vyriausio amžiaus (nuo 56 m. ir vyresni), vidutinio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. Už tai, kad iki santuokos reiktų įgyti bent minimalią seksualinę patirtį, dažniau pasisako jaunesnio amžiaus (iki 35 m.), didmiesčių gyventojai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai. Apklaustieji vieningai sutaria, kad tiek vyrams, tiek moterims lytinį gyvenimą normalu pradėti nuo 18 metų. Šią ribą įvardijo per 50 proc. apklaustųjų. Jūsų nuomone, nuo kelerių metų yra normalu pradėti lytinį gyvenimą vyrams? (proc.) Jūsų nuomone, nuo kelerių metų yra normalu pradėti lytinį gyvenimą moterims? (proc.) Statistiškai reikšmingų nuostatų skirtumų, kokiame amžiuje seksualinius santykius turėtų pradėti vyrai ir moterys, nėra. Išryškėja aiški tendencija, jog vyresni respondentai (nuo 45 m. ir vyresni ) lytiniam gyvenimui tinkamą amžių įvardija 18 metų ir daugiau, o jaunesni (iki 35 m.) – 18 metų ir mažiau. Kiek jaunesnį amžių dažniau įvardijo vyrai. Gydytoja: tinkamą laiką žmogus turi pasirinkti pats „Pats žmogus turi pasirinkti – kada jam pradėti, kada jam tinkamiausias laikas, ar jis pats pasirengęs. Jis turi gauti kokybišką, mokslu pagrįstą informaciją ir pats pasirinkti, kas tinkamiausia“, – DELFI teigė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė, gydytoja ginekologė E. Kuliešytė. E.Kuliešytės teigimu, valstybė visiškai nesidomi ir nereglamentuoja šeimai labai svarbių reprodukcinio gyvenimo dalykų. „Todėl net nėra normalios statistikos, kada dabar Lietuvoje žmonės pradeda lytinį gyvenimą, į kokią šeimą orientuojasi“, – sakė pašnekovė. 1995-1996 m. su Jungtinių Tautų Organizacijos pagalba atlikti tyrimai parodė, kad lietuviai lytinį gyvenimą vidutiniškai pradeda būdami 17,5 metų. Šis rodiklis nedaug skyrėsi nuo kitų šalių vidurkio. Prieš kurį laiką DELFI rašė apie Bažnyčios požiūrį į seksą iki santuokos. Tai, pasak kunigo Žydrūno Kulpio, labiau gyvuliškas, o ne žmogiškas veikimas. 2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, 79 proc. šalies gyventojų – Romos katalikai. „Visoje Europoje katalikai dažniausiai renkasi, kaip jiems gyventi – santuokoje ar ne santuokoje – nepriklausomai nuo to, ar jie išpažįsta katalikybę. Tokių, kurie labai griežtai laikytųsi, praktiškai labai mažai“, – kalbėjo E.Kuliešytė. Pasak gydytojos ginekologės, dauguma katalikų nežiūri religinio mokymo ir pasisako už pasirinkimo laisvę reprodukciniame gyvenime – pavyzdžiui, renkantis apsisaugojimą nuo neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ viešosios nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu atliko šių metų gruodžio 10-16 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1000 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!