Be kategorijos

Krizė nekeičia gyventojų mitybos įpročių

Nors Lietuvoje labai daug kalbama apie krizės keliamus nepatogumus, o žmonės vis dažniau suka galvas, kaip taupyti maisto sąskaita, tačiau savo mitybos įpročių nekeičia. Tai parodė DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Žinant, kad galimybė dažnai valgyti mėsą laikoma vienu iš žmonių gerovės rodiklių, lietuviai gyvena tikrai gerai. Net 11 proc. respondentų mėsiškų patiekalų valgo kelis kartus per dieną, 39 proc. – bent kartą. Tai gerokai viršija mitybos specialistų rekomendacijas. Nesveikiausiai maitinasi jaunimas Kaip parodė tyrimas, dažniau mėsą vartoja vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, turintys vidutinį arba žemesnį išsilavinimą, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Tarp itin retai vartojančių mėsą (kartą per savaitę ir rečiau) yra daugiau moterų, aukštesnio išsilavinimo žmonių bei jaunosios (18-25 m.) ir vyresnės (per 56 m.) kartos atstovų. Beje, kelis kartus per savaitę, kaip ir rekomenduoja daugelis specialistų, mėsą valgo taip pat ne tiek ir mažai respondentų – 40,2 proc., kartą per savaitę – 5,4 proc., rečiau nei kartą per savaitę – 0,2 proc., visiškai nevalgo mėsos – apie 3 proc. Kaip dažnai Jūs (vidutiniškai) valgote mėsą? (proc.) Didžioji dauguma šalies gyventojų kasdien valgo šiltą maistą (46 proc. – kelis kartus per dieną, 48 proc. – bent kartą per dieną ir tik 5,4 proc. – vos kelis kartus per savaitę). Kelis kartus per dieną karštą maistą dažniau vartoja moterys, susituokę respondentai, rajonų centrų gyventojai, vidutinių pajamų atstovai. Rečiausiai karštą maistą linkęs vartoti jaunimas (iki 35 m.), mažesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Kaip dažnai (vidutiniškai) Jūs valgote šiltą maistą? (proc.) Tuo tarpu daržovių lietuviai valgo, atvirkščiai, daug mažiau nei rekomenduoja specialistai, nors šie patiekalai gali būti ir pigūs, ir sotūs. Keletą kartų per dieną daržovių valgo vos 14 proc. respondentų, kartą per dieną – 43 proc., tik kelis kartus per savaitę – 34,7 proc. Beveik 5 proc. lietuvių daržovių valgo vos kartą per savaitę, 1,3 proc. – dar rečiau, 1 proc. – tik sezono metu. Dažniau daržoves vartoja moterys, aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių ir kaimų gyventojai. Rečiau daržoves vartoja jaunimas. Kaip dažnai (vidutiniškai) Jūs valgote daržoves? (proc.) Valgome per daug mėsos ir per mažai daržovių Apie tai, kad valgome per daug mėsos ir per mažai daržovių, mitybos specialistai kalba jau daug metų. Anot Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docento, Respublikinio mitybos centro mitybos higienos gydytojo dr. Rimanto Stuko, kasmetiniai tyrimai rodo, kad lietuvių mityba nėra sveika ir per pastarąjį dešimtmetį nelabai gerėja. „Jei peržiūrėtume Lietuvos gyventojams teikiamas mitybos optimizavimo rekomendacijas, jau ne vienerius metus siūloma didinti grūdinių kultūrų bei vietinių daržovių ir vaisių vartojimą, gerti daugiau vietinių daržovių sulčių. Netgi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose rekomendacijose aiškiai įvardyta vietinių daržovių ir vaisių svarba“, – sakė pašnekovas. Mėsos, anot mitybos specialisto, reikėtų valgyti ne daugiau kaip kartą per dieną ir vos 100-200 g. Reikėtų nepamiršti, kad jei valgėme žuvies, kitokios mėsos jau nebereikia. Specialistai pastebi, kad iš mėsos gaunamų baltymų mums visiškai užtektų gauti du kartus per savaitę, dar du kartus – iš žuvies. „Sveikai maitinosi žmonės tarpukario Lietuvoje, kai valgė daug daržovių. Pakeitę mitybos įpročius, pastebėtume, kad sveikiausia mityba – nebūtinai pati brangiausia. Kita vertus, ji nebūtinai pati skaniausia. Tai elementarūs, paprasti produktai. Norint valgyti sveikai, nebūtina dairytis į egzotiškas importines daržoves. Visiškai užtektų lietuviškų – morkų, burokėlių, kopūstų, ropių ir kitų. Beje, kol Lietuvoje neatsirado bulvės, lietuviai valgė ropes. Šios vertingos daržovės jaunimas turbūt nė neragavęs“, – tikino R. Stukas. Anot jo, padidinę savo mitybos racione daržovių ir grūdinių kultūrų kiekį, sumažintume širdies ir kraujagyslių ligų plitimą. Mat net 50 proc. mūsų sveikatos lemia gyvenimo būdas ir mityba, tačiau savo sveikata šiandien dažniau rūpinasi tik pensinio amžiaus žmonės, nes dalį jos jau yra praradę. Minimali daržovių dienos dozė – 400 g, ideali – 600 g, o mes vidutiniškai suvalgome tik 312 g. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!   Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ viešosios nuomonės apklausą DELFI užsakymu atliko šių metų vasario 23-28 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.   Nors Lietuvoje labai daug kalbama apie krizės keliamus nepatogumus, o žmonės vis dažniau suka galvas, kaip taupyti maisto sąskaita, tačiau savo mitybos įpročių nekeičia. Tai parodė DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Žinant, kad galimybė dažnai valgyti mėsą laikoma vienu iš žmonių gerovės rodiklių, lietuviai gyvena tikrai gerai. Net 11 proc. respondentų mėsiškų patiekalų valgo kelis kartus per dieną, 39 proc. – bent kartą. Tai gerokai viršija mitybos specialistų rekomendacijas. Nesveikiausiai maitinasi jaunimas Kaip parodė tyrimas, dažniau mėsą vartoja vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, turintys vidutinį arba žemesnį išsilavinimą, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Tarp itin retai vartojančių mėsą (kartą per savaitę ir rečiau) yra daugiau moterų, aukštesnio išsilavinimo žmonių bei jaunosios (18-25 m.) ir vyresnės (per 56 m.) kartos atstovų. Beje, kelis kartus per savaitę, kaip ir rekomenduoja daugelis specialistų, mėsą valgo taip pat ne tiek ir mažai respondentų – 40,2 proc., kartą per savaitę – 5,4 proc., rečiau nei kartą per savaitę – 0,2 proc., visiškai nevalgo mėsos – apie 3 proc. Kaip dažnai Jūs (vidutiniškai) valgote mėsą? (proc.) Didžioji dauguma šalies gyventojų kasdien valgo šiltą maistą (46 proc. – kelis kartus per dieną, 48 proc. – bent kartą per dieną ir tik 5,4 proc. – vos kelis kartus per savaitę). Kelis kartus per dieną karštą maistą dažniau vartoja moterys, susituokę respondentai, rajonų centrų gyventojai, vidutinių pajamų atstovai. Rečiausiai karštą maistą linkęs vartoti jaunimas (iki 35 m.), mažesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Kaip dažnai (vidutiniškai) Jūs valgote šiltą maistą? (proc.) Tuo tarpu daržovių lietuviai valgo, atvirkščiai, daug mažiau nei rekomenduoja specialistai, nors šie patiekalai gali būti ir pigūs, ir sotūs. Keletą kartų per dieną daržovių valgo vos 14 proc. respondentų, kartą per dieną – 43 proc., tik kelis kartus per savaitę – 34,7 proc. Beveik 5 proc. lietuvių daržovių valgo vos kartą per savaitę, 1,3 proc. – dar rečiau, 1 proc. – tik sezono metu. Dažniau daržoves vartoja moterys, aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių ir kaimų gyventojai. Rečiau daržoves vartoja jaunimas. Kaip dažnai (vidutiniškai) Jūs valgote daržoves? (proc.) Valgome per daug mėsos ir per mažai daržovių Apie tai, kad valgome per daug mėsos ir per mažai daržovių, mitybos specialistai kalba jau daug metų. Anot Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docento, Respublikinio mitybos centro mitybos higienos gydytojo dr. Rimanto Stuko, kasmetiniai tyrimai rodo, kad lietuvių mityba nėra sveika ir per pastarąjį dešimtmetį nelabai gerėja. „Jei peržiūrėtume Lietuvos gyventojams teikiamas mitybos optimizavimo rekomendacijas, jau ne vienerius metus siūloma didinti grūdinių kultūrų bei vietinių daržovių ir vaisių vartojimą, gerti daugiau vietinių daržovių sulčių. Netgi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose rekomendacijose aiškiai įvardyta vietinių daržovių ir vaisių svarba“, – sakė pašnekovas. Mėsos, anot mitybos specialisto, reikėtų valgyti ne daugiau kaip kartą per dieną ir vos 100-200 g. Reikėtų nepamiršti, kad jei valgėme žuvies, kitokios mėsos jau nebereikia. Specialistai pastebi, kad iš mėsos gaunamų baltymų mums visiškai užtektų gauti du kartus per savaitę, dar du kartus – iš žuvies. „Sveikai maitinosi žmonės tarpukario Lietuvoje, kai valgė daug daržovių. Pakeitę mitybos įpročius, pastebėtume, kad sveikiausia mityba – nebūtinai pati brangiausia. Kita vertus, ji nebūtinai pati skaniausia. Tai elementarūs, paprasti produktai. Norint valgyti sveikai, nebūtina dairytis į egzotiškas importines daržoves. Visiškai užtektų lietuviškų – morkų, burokėlių, kopūstų, ropių ir kitų. Beje, kol Lietuvoje neatsirado bulvės, lietuviai valgė ropes. Šios vertingos daržovės jaunimas turbūt nė neragavęs“, – tikino R. Stukas. Anot jo, padidinę savo mitybos racione daržovių ir grūdinių kultūrų kiekį, sumažintume širdies ir kraujagyslių ligų plitimą. Mat net 50 proc. mūsų sveikatos lemia gyvenimo būdas ir mityba, tačiau savo sveikata šiandien dažniau rūpinasi tik pensinio amžiaus žmonės, nes dalį jos jau yra praradę. Minimali daržovių dienos dozė – 400 g, ideali – 600 g, o mes vidutiniškai suvalgome tik 312 g. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!   Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ viešosios nuomonės apklausą DELFI užsakymu atliko šių metų vasario 23-28 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.