Dauguma lietuvių tikina SMS ir el. laiškus rašą lietuviškai

Beveik 44 proc. Lietuvos gyventojų teigia trumpąsias žinutes (SMS) dažniausiai ar visada rašantys lietuviškai, 30,3 proc. nurodo dažniausiai ar visada naudojantys lietuviškas raides rašydami elektroninius laiškus. Tačiau 39,4 proc. apklaustųjų nemato nieko bloga nelietuviškų raidžių q, w ir x naudojime. Tai rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Pasak kalbininkės Nijolės Linkevičienės, tyrime nurodomas SMS ir el. laiškus rašančių lietuviškai skaičius labai džiugintų, tačiau ji abejoja, ar taip yra iš tikrųjų. Ar rašydami trumpąsias žinutes (SMS) naudojate lietuviškas raides? (proc.) Lietuviškas raides rašydami SMS dažniau naudoja 26-45 m. gyventojai, moterys, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai. Vyrai, jaunimas iki 35 m. rečiau naudoja lietuviškas raides, nes tai jiems nepatogu ir nepraktiška. „Tokie rezultatai mus labai džiugintų, bet ar taip yra iš tikrųjų? Manau, lietuviškai rašo mažiau, juk lietuviškų simbolių reikia ieškoti, jie užima daugiau vietos. SMS – ta sritis, kur viešosios kalbos nebus niekada“, – DELFI teigė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja N. Linkevičienė. Ar naudojate lietuviškas raides rašydami elektroninius laiškus? (proc.) Kaip ir trumpųjų žinučių atveju, elektroniniuose laiškuose lietuviškas raides dažniau naudoja moterys, rečiau – vyrai bei jaunesni tyrimo dalyviai. N.Linkevičienė tikėjosi, kad daugiau apklaustųjų nurodys naudojantys lietuviškas raides elektroniniuose laiškuose. Juk, pasak jos, šiandien niekas nebetrukdo rašyti š ir kitų raidžių. Jūsų nuomone, ar lotyniškų, tačiau lietuvių kalboje nenaudojamų raidžių, pvz., w, q, x naudojimas rašyboje kenkia lietuvių kalbai? (proc.) Moterys, vyresni nei 35 m. gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai dažniau nurodė, kad w, q, x naudojimas kenkia lietuvių kalbai. Jaunimas bei vyrai dažniau linkę laikytis priešingos nuomonės. Didžiausia blogybe laiko w ir x „Tikriausiai pati didžiausia blogybė – w ir x, nes tai darko visą sistemą ir nėra reikalo jų vartoti. O jei šios raidės vartojamos asmeniniuose laiškuose ir SMS žinutėse, didelė tikimybė, kad tai pereis ir į viešąjį vartojimą. Tai šiek tiek priklauso nuo žmogaus išsilavinimo – kurio išsilavinimas žemesnis, manau, nesuvoks“, – kalbėjo N. Linkevičienė. Pasak kalbininkės, asmeninių laiškų ir žinučių galima nereglamentuoti – svarbu, kad blogybės nepasirodytų viešojoje kalboje. Tačiau, sako ji, dažniausiai kokią kalbą žmogus vartoja kasdieninėje aplinkoje, taip pat kalba viešumoje. N. Linkevičienė pastebi, kad didžiosios dalies visuomenės požiūris į lietuvių kalbą teigiamas, suvokiama jos reikšmė, o jaunimo mados, liekančios asmeninėje erdvėje, kalbos nesugriaus. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų vasario 23 -28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc. Beveik 44 proc. Lietuvos gyventojų teigia trumpąsias žinutes (SMS) dažniausiai ar visada rašantys lietuviškai, 30,3 proc. nurodo dažniausiai ar visada naudojantys lietuviškas raides rašydami elektroninius laiškus. Tačiau 39,4 proc. apklaustųjų nemato nieko bloga nelietuviškų raidžių q, w ir x naudojime. Tai rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Pasak kalbininkės Nijolės Linkevičienės, tyrime nurodomas SMS ir el. laiškus rašančių lietuviškai skaičius labai džiugintų, tačiau ji abejoja, ar taip yra iš tikrųjų. Ar rašydami trumpąsias žinutes (SMS) naudojate lietuviškas raides? (proc.) Lietuviškas raides rašydami SMS dažniau naudoja 26-45 m. gyventojai, moterys, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai. Vyrai, jaunimas iki 35 m. rečiau naudoja lietuviškas raides, nes tai jiems nepatogu ir nepraktiška. „Tokie rezultatai mus labai džiugintų, bet ar taip yra iš tikrųjų? Manau, lietuviškai rašo mažiau, juk lietuviškų simbolių reikia ieškoti, jie užima daugiau vietos. SMS – ta sritis, kur viešosios kalbos nebus niekada“, – DELFI teigė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja N. Linkevičienė. Ar naudojate lietuviškas raides rašydami elektroninius laiškus? (proc.) Kaip ir trumpųjų žinučių atveju, elektroniniuose laiškuose lietuviškas raides dažniau naudoja moterys, rečiau – vyrai bei jaunesni tyrimo dalyviai. N.Linkevičienė tikėjosi, kad daugiau apklaustųjų nurodys naudojantys lietuviškas raides elektroniniuose laiškuose. Juk, pasak jos, šiandien niekas nebetrukdo rašyti š ir kitų raidžių. Jūsų nuomone, ar lotyniškų, tačiau lietuvių kalboje nenaudojamų raidžių, pvz., w, q, x naudojimas rašyboje kenkia lietuvių kalbai? (proc.) Moterys, vyresni nei 35 m. gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai dažniau nurodė, kad w, q, x naudojimas kenkia lietuvių kalbai. Jaunimas bei vyrai dažniau linkę laikytis priešingos nuomonės. Didžiausia blogybe laiko w ir x „Tikriausiai pati didžiausia blogybė – w ir x, nes tai darko visą sistemą ir nėra reikalo jų vartoti. O jei šios raidės vartojamos asmeniniuose laiškuose ir SMS žinutėse, didelė tikimybė, kad tai pereis ir į viešąjį vartojimą. Tai šiek tiek priklauso nuo žmogaus išsilavinimo – kurio išsilavinimas žemesnis, manau, nesuvoks“, – kalbėjo N. Linkevičienė. Pasak kalbininkės, asmeninių laiškų ir žinučių galima nereglamentuoti – svarbu, kad blogybės nepasirodytų viešojoje kalboje. Tačiau, sako ji, dažniausiai kokią kalbą žmogus vartoja kasdieninėje aplinkoje, taip pat kalba viešumoje. N. Linkevičienė pastebi, kad didžiosios dalies visuomenės požiūris į lietuvių kalbą teigiamas, suvokiama jos reikšmė, o jaunimo mados, liekančios asmeninėje erdvėje, kalbos nesugriaus. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų vasario 23 -28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.