Gyventojai mano, kad Seimo nariai turėtų gyventi iš vidutinės algos

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, politologas Algis Krupavičius
teigia, kad gyventojų nuostatos dėl darbo užmokesčio Seimo nariams
susijusios su bendru atlyginimų lygiu Lietuvoje bei prastu parlamentarų
įvaizdžiu visuomenėje. „Manau, kad pavydas yra paskutinis
argumentas ir tikrai nesvarbus. Lietuvos visuomenė yra pakankamai
skurdi, atlyginimai yra žemi, o politikai gauna kelis kartus didesnį
atlyginimą nei eiliniai visuomenės nariai. Be abejo, jiems kyla
klausimas apie socialinė teisingumą, socialinę lygybę. Paprasčiausiai
žmonės nori, kad pajamų skirtumai būtų mažesni“ – teigė politologas. „Kita vertus, noras apkarpyti Seimo narių atlyginimus susijęs
ir su tuo, kad Seimas yra itin nepopuliari valdžios institucija. Seimo
populiarumas rekordiškai žemas, tai irgi veikia. Žiniasklaidoje dažnai
reiškiama nuomonė, kad Seimas neefektyvus, kad Seimo nariai daug ginčijasi, bet nepriima tinkamų sprendimų. Visa tai, be abejo, veikia piliečių nuomonę“, – pridūrė A. Krupavičius. Penktadalis parlamentarams mokėtų tik minimalią algą Remiantis
visuomenės nuomonės apklausa, 60,2 proc. gyventojų laikosi nuomonės,
jog Seimo nario darbo užmokestis po mokesčių turėtų siekti 1655 litus.
Toks yra vidutinis šalies atlyginimas atskaičius mokesčius. Dar 18,6 proc. respondentų manė, kad parlamentarai galėtų
gyventi iš minimalios algos, kuri iki mokesčių siekia 800 litų, po
mokesčių – 670 litų. Tiesa, nuo rugpjūčio Vyriausybė yra pritarusi minimalios algos didinimui iki 850 litų iki mokesčių. Šiuo
metu eilinio Seimo nario, neinančio jokių pareigų, neišrinkto frakcijos
seniūnu, komiteto, pakomitečio ar komisijos pirmininku bei pavaduotoju,
alga sudaro 5253 litų „į rankas“ arba 6912 „ant popieriaus“. Kad tokio dydžio darbo užmokestis parlamentarams būtų mokamas, sutinka tik 14,9 proc. Lietuvos gyventojų. Tiesa,
nuo 2013 m. sausio 1 d. numatoma, kad Seimo nario, neinančio jokių
pareigų, alga sudarys 8730 litų iki mokesčių arba 6634 litai po
mokesčių. Tiesa, toks atlyginimas būtų, jeigu bazinis dydis, taikomas
apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir
valstybės tarnautojų pareigines algas, būtų toks, koks dabar – 450 litų.
Jeigu bazinis dydis kiltų, kiltų ir Seimo narių atlyginimas. Mokėti
didesnio atlyginimo Seimo nariams nėra nusiteikusi. Pavyzdžiui, pagal
„Spinter tyrimų“ apklausą, 6000 litų atlyginimas „į rankas“ Seimo nariui
būtų priimtinas tik 1,7 proc. žmonių, 10 000 litų – 0,4 proc., 15 000
litų – 0,3 proc. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”
šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad Seimo narių darbo užmokestis turėtų atitikti vidutinį šalies atlyginimą,
kuris siekia 2138 litus „ant popieriaus“ ir apie 1655 litus į rankas.
Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinks
tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, politologas Algis Krupavičius
teigia, kad gyventojų nuostatos dėl darbo užmokesčio Seimo nariams
susijusios su bendru atlyginimų lygiu Lietuvoje bei prastu parlamentarų
įvaizdžiu visuomenėje. „Manau, kad pavydas yra paskutinis
argumentas ir tikrai nesvarbus. Lietuvos visuomenė yra pakankamai
skurdi, atlyginimai yra žemi, o politikai gauna kelis kartus didesnį
atlyginimą nei eiliniai visuomenės nariai. Be abejo, jiems kyla
klausimas apie socialinė teisingumą, socialinę lygybę. Paprasčiausiai
žmonės nori, kad pajamų skirtumai būtų mažesni“ – teigė politologas. „Kita vertus, noras apkarpyti Seimo narių atlyginimus susijęs
ir su tuo, kad Seimas yra itin nepopuliari valdžios institucija. Seimo
populiarumas rekordiškai žemas, tai irgi veikia. Žiniasklaidoje dažnai
reiškiama nuomonė, kad Seimas neefektyvus, kad Seimo nariai daug ginčijasi, bet nepriima tinkamų sprendimų. Visa tai, be abejo, veikia piliečių nuomonę“, – pridūrė A. Krupavičius. Penktadalis parlamentarams mokėtų tik minimalią algą Remiantis
visuomenės nuomonės apklausa, 60,2 proc. gyventojų laikosi nuomonės,
jog Seimo nario darbo užmokestis po mokesčių turėtų siekti 1655 litus.
Toks yra vidutinis šalies atlyginimas atskaičius mokesčius. Dar 18,6 proc. respondentų manė, kad parlamentarai galėtų
gyventi iš minimalios algos, kuri iki mokesčių siekia 800 litų, po
mokesčių – 670 litų. Tiesa, nuo rugpjūčio Vyriausybė yra pritarusi minimalios algos didinimui iki 850 litų iki mokesčių. Šiuo
metu eilinio Seimo nario, neinančio jokių pareigų, neišrinkto frakcijos
seniūnu, komiteto, pakomitečio ar komisijos pirmininku bei pavaduotoju,
alga sudaro 5253 litų „į rankas“ arba 6912 „ant popieriaus“. Kad tokio dydžio darbo užmokestis parlamentarams būtų mokamas, sutinka tik 14,9 proc. Lietuvos gyventojų. Tiesa,
nuo 2013 m. sausio 1 d. numatoma, kad Seimo nario, neinančio jokių
pareigų, alga sudarys 8730 litų iki mokesčių arba 6634 litai po
mokesčių. Tiesa, toks atlyginimas būtų, jeigu bazinis dydis, taikomas
apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir
valstybės tarnautojų pareigines algas, būtų toks, koks dabar – 450 litų.
Jeigu bazinis dydis kiltų, kiltų ir Seimo narių atlyginimas. Mokėti
didesnio atlyginimo Seimo nariams nėra nusiteikusi. Pavyzdžiui, pagal
„Spinter tyrimų“ apklausą, 6000 litų atlyginimas „į rankas“ Seimo nariui
būtų priimtinas tik 1,7 proc. žmonių, 10 000 litų – 0,4 proc., 15 000
litų – 0,3 proc. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”
šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!