English (UK) 
Lietuvių kalba 
Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė. Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nuo kitų metų planuoja nebedalyvauti antroje pensijų pakopoje
Ką tik darbą baigusi XIX Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo priimtus pensijų sistemos pakeitimus, arba vadinamąją pensijų sistemos reformą, pristatė kaip vieną iš reikšmingiausių ir sėkmingiausių savo kadencijos pasiekimų. Vis dėlto klausimas, ar ši reforma iš tiesų bus naudinga visiems gyventojams, lieka atviras – tikroji jos nauda ir pasekmės paaiškės tik bėgant laikui. Šiuo metu galima vertinti tik pradinius lūkesčius ir reakcijas. Būtent tam, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto užsakymu, buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip gyventojai planuoja pasinaudoti reformos suteiktomis galimybėmis ir kokius sprendimus ketina priimti.
Po penktadalį gyventojų yra apsisprendę pasitraukti ir likti
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios reforma, suteiksianti kaupiantiems antroje pensijų pakopoje dviejų metų laikotarpį, per kurį bus galima vieną kartą pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti visas iki tol sukauptas lėšas.
Siekiant suprasti gyventojų lūkesčius ir planus šiuo klausimu, bendrovė „Sprinter tyrimai“ 2025 m. liepos mėnesį atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos rezultatai rodo, kad šiuo metu 42 proc. respondentų apskritai nekaupia antroje pensijų pakopoje. Tarp likusiųjų, kurie kaupia, po lygiai – 19 proc. – teigia tikrai pasitrauksiantys ir tikrai liksiantys kaupti, dar 11 proc. svarsto galimybę pasitraukti, o 9 proc. apie tokią galimybę nesidomėjo.
Tai reiškia, kad daugiau kaip 60 proc. gyventojų nuo kitų metų antroje pensijų pakopoje nedalyvaus, o svarstančių pasitraukti dalis gali šį skaičių dar padidinti.
Dalyvavimas antroje pensijų pakopoje pagal amžiaus grupes: ryškūs skirtumai tarp jaunimo, vidutinio ir vyresnio amžiaus
Tyrimo duomenys rodo, kad jauniausioje 18–25 metų grupėje dalyvavimas antroje pensijų pakopoje yra mažiausias – net 74 proc. šio amžiaus gyventojų jau dabar nekaupia, o dar 6,5 proc. planuoja pasitraukti, kai tik tai bus įmanoma. Panaši situacija ir tarp vyresnių nei 56 metų gyventojų – 55,6 proc. jų nekaupia, o 14,4 proc. ketina pasitraukti.
Tuo tarpu vidutinio amžiaus grupėse (26–35 m., 36–45 m. ir 46–55 m.) dalyvavimas sistemoje yra didesnis, tačiau čia ir planuojančių pasitraukti dalis yra reikšminga – nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų šios grupės gyventojų.
Iš šių vidutinio amžiaus grupių labiausiai pasitraukti linkę yra 26–35 m. asmenys, iš kurių beveik ketvirtadalis (24,7 proc.) jau apsisprendė pasitraukti ir dar 14,7 proc. svarsto tokią galimybę. Mažiausiai linkę pasitraukti, bet aktyviausiai kaupiantys yra 36–45 metų gyventojai – 29,4 proc. jų teigia ketinantys likti sistemoje, tačiau ir čia daugiau nei trečdalis arba jau nekaupia, arba planuoja pasitraukti.
Tokios tendencijos gali lemti, kad vyresnio amžiaus gyventojai, pasitraukę iš kaupimo ir greitai atsiėmę sukauptas lėšas, netrukus susidurs su mažesnėmis pensijomis ir ribotesnėmis pajamomis, ypač jei pinigai bus panaudoti vartojimui. Jaunesniems gyventojams, kuriems pensija atrodo labai tolima, sprendimas nekaupti gali ateityje kelti dar didesnius iššūkius – mažėjant dirbančiųjų skaičiui ir augant demografiniams bei ekonominiams iššūkiams, jų kartai gali būti sudėtingiau užtikrinti pakankamas pajamas senatvėje.