Vyrai už vairo kalba telefonu bei rūko, moterys – dažosi lūpas ir blakstienas

  „Pašalinė
veikla blaško vairuotojo dėmesį. Mums geriausiai žinoma tokia veikla,
oficialiai įvardijama kaip nusižengimas, yra mobiliojo telefono
naudojimas. Tačiau yra begalė kitų užsiėmimų, už kuriuos kelių policija
nebaudžia, bet jų derėtų vengti. Vis dažniau kyla diskusijos, kas
pavojingiau kelyje – mobilusis ar kebabas rankoje? Grėsmę kelia ir
karštųjų gėrimų gurkšnojimas – kavai ar arbatai užtiškus ant kūno,
vairuotojas gali atlikti itin staigų manevrą ir sukelti kritinę
situaciją kelyje. Žmonės yra linkę labai skubėti, dėl to daugelį dalykų,
taupydami laiką, atlieka vairuodami. Tačiau jie retai pagalvoja apie
kitus eismo dalyvius. Vairuotojas dažnai nesuvokia, jog naudodamasis
mobiliuoju telefonu jis gali nepastebėti staiga priešais sustojusio
automobilio, gerdamas kavą apsiplikyti ir iš netikėtumo sukurti avarinę
situaciją, o valydamas užtiškusį sumuštinio padažą nepastebėti
pėsčiojo“, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Transporto
skyriaus vadovas Gediminas Radavičius.   Moterys dažnai užsiima papildoma veikla, kuri kelia pavojų kitiems
eismo dalyviams. Gražiosios lyties atstovės „Spinter tyrimai“ atskleidė,
kad vairuodamos dažnai atsinaujina ar pasidaro kasdienį makiažą
(daugiau nei 10 proc. apklaustųjų). Dažniausiai moterys už vairo dažosi
lūpas bei tušu paryškina blakstienas. Kai kurios prisipažino, kad
vairuodamos net nusilakuoja rankų nagus. Nors kalbama, kad moterys,
priešingai nei vyrai, gali atlikti kelis darbus vienu metu, rizikuoti
nederėtų.   Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“
atliktoje apklausoje net 45 proc. respondentų prisipažino, kad
vairuodami automobilį dažnai kalba mobiliuoju telefonu. Trečdalis jų
teigė, kad mėgsta itin garsiai klausytis muzikos, tai ypač populiaru
18-25 m. jaunimo tarpe, 29 proc. dažnai aktyviai bendrauja su keleiviu,
penktadalis – rūko. Rūkyti už vairo labiau linkę 26-55 m. mažesnių
miestų ar rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai.   Pasak specialisto, nors dauguma prisipažino telefonu kalbantys už
vairo, neretas mobilųjį įrenginį naudoja ir kitais tikslais: apie 16
proc. rašo trumpąsias žinutes, beveik 10 proc. naršo internete.
Vairuotojai-interneto vartotojai dažniausiai tikrina savo elektroninį
paštą arba naršo socialiniame tinkle „Facebook“.   Pasak G. Radavičiaus., šios problemos sprendimų – daug. Pirmiausia
vairuotojui, kuriam labai svarbu neprarasti ryšio, teikiamos
alternatyvos: laisvų rankų įranga, ausinės ar „Bluetooth“ įranga,
neretai naujuose automobiliuose įmontuota gamykliškai. Na, o
nepaklusniesiems skiriamos vis didesnės baudos. Naudojimasis mobiliuoju
telefonu (be laisvų rankų įrangos) vairuotojui šiandien gali kainuoti
300 litų.   „BTA Insurance Company“ SE filialas pernai pasirašė virš 186 mln.
litų įmokų, o tai yra 17 proc. daugiau nei 2012 m. Bendrovės draudimo
portfelyje daugiausiai augo KASKO draudimo rūšis (56 proc.), antroje
vietoje – bendrosios civilinės atsakomybės draudimas (45,5 proc.),
trečioje – nelaimingų atsitikimų draudimas (37,6 proc.). Ne gyvybės
draudimo bendrovė pernai klientams Lietuvoje atlygino 89,83 mln. litų, o
šiuo metu kas valandą išmoka daugiau kaip 34 tūkstančius litų draudimo
išmokų, kas 3 minutes užregistruoja po naują įvykį, per mėnesį pradeda
3100 naujų bylų. BTA filialas Lietuvoje klientų laukia naujai
pastatytame A klasės energetinio efektyvumo biurų pastate „Grand
Office“, kuris yra šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio,
Viršuliškių skg. 34. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, vidutiniškai
per mėnesį fiksuojama apie 1700 eismo įvykių. Didžioji jų dalis nutinka
dėl to, kad automobilyje vairuotojas užsiima pašaliniais veiksmais:
kalba mobiliu telefonu, užkandžiauja, aktyviai bendrauja su keleiviu ar
dažosi lūpas. Lietuvos kelių policijos duomenimis, kalbėjimas mobiliuoju
telefonu vairuojant automobilį – vienas dažniausių kelių eismo
taisyklių pažeidimų.   „Pašalinė
veikla blaško vairuotojo dėmesį. Mums geriausiai žinoma tokia veikla,
oficialiai įvardijama kaip nusižengimas, yra mobiliojo telefono
naudojimas. Tačiau yra begalė kitų užsiėmimų, už kuriuos kelių policija
nebaudžia, bet jų derėtų vengti. Vis dažniau kyla diskusijos, kas
pavojingiau kelyje – mobilusis ar kebabas rankoje? Grėsmę kelia ir
karštųjų gėrimų gurkšnojimas – kavai ar arbatai užtiškus ant kūno,
vairuotojas gali atlikti itin staigų manevrą ir sukelti kritinę
situaciją kelyje. Žmonės yra linkę labai skubėti, dėl to daugelį dalykų,
taupydami laiką, atlieka vairuodami. Tačiau jie retai pagalvoja apie
kitus eismo dalyvius. Vairuotojas dažnai nesuvokia, jog naudodamasis
mobiliuoju telefonu jis gali nepastebėti staiga priešais sustojusio
automobilio, gerdamas kavą apsiplikyti ir iš netikėtumo sukurti avarinę
situaciją, o valydamas užtiškusį sumuštinio padažą nepastebėti
pėsčiojo“, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Transporto
skyriaus vadovas Gediminas Radavičius.   Moterys dažnai užsiima papildoma veikla, kuri kelia pavojų kitiems
eismo dalyviams. Gražiosios lyties atstovės „Spinter tyrimai“ atskleidė,
kad vairuodamos dažnai atsinaujina ar pasidaro kasdienį makiažą
(daugiau nei 10 proc. apklaustųjų). Dažniausiai moterys už vairo dažosi
lūpas bei tušu paryškina blakstienas. Kai kurios prisipažino, kad
vairuodamos net nusilakuoja rankų nagus. Nors kalbama, kad moterys,
priešingai nei vyrai, gali atlikti kelis darbus vienu metu, rizikuoti
nederėtų.   Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“
atliktoje apklausoje net 45 proc. respondentų prisipažino, kad
vairuodami automobilį dažnai kalba mobiliuoju telefonu. Trečdalis jų
teigė, kad mėgsta itin garsiai klausytis muzikos, tai ypač populiaru
18-25 m. jaunimo tarpe, 29 proc. dažnai aktyviai bendrauja su keleiviu,
penktadalis – rūko. Rūkyti už vairo labiau linkę 26-55 m. mažesnių
miestų ar rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai.   Pasak specialisto, nors dauguma prisipažino telefonu kalbantys už
vairo, neretas mobilųjį įrenginį naudoja ir kitais tikslais: apie 16
proc. rašo trumpąsias žinutes, beveik 10 proc. naršo internete.
Vairuotojai-interneto vartotojai dažniausiai tikrina savo elektroninį
paštą arba naršo socialiniame tinkle „Facebook“.   Pasak G. Radavičiaus., šios problemos sprendimų – daug. Pirmiausia
vairuotojui, kuriam labai svarbu neprarasti ryšio, teikiamos
alternatyvos: laisvų rankų įranga, ausinės ar „Bluetooth“ įranga,
neretai naujuose automobiliuose įmontuota gamykliškai. Na, o
nepaklusniesiems skiriamos vis didesnės baudos. Naudojimasis mobiliuoju
telefonu (be laisvų rankų įrangos) vairuotojui šiandien gali kainuoti
300 litų.   „BTA Insurance Company“ SE filialas pernai pasirašė virš 186 mln.
litų įmokų, o tai yra 17 proc. daugiau nei 2012 m. Bendrovės draudimo
portfelyje daugiausiai augo KASKO draudimo rūšis (56 proc.), antroje
vietoje – bendrosios civilinės atsakomybės draudimas (45,5 proc.),
trečioje – nelaimingų atsitikimų draudimas (37,6 proc.). Ne gyvybės
draudimo bendrovė pernai klientams Lietuvoje atlygino 89,83 mln. litų, o
šiuo metu kas valandą išmoka daugiau kaip 34 tūkstančius litų draudimo
išmokų, kas 3 minutes užregistruoja po naują įvykį, per mėnesį pradeda
3100 naujų bylų. BTA filialas Lietuvoje klientų laukia naujai
pastatytame A klasės energetinio efektyvumo biurų pastate „Grand
Office“, kuris yra šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio,
Viršuliškių skg. 34.