Visuomenės nuomonė apie teisėsaugą – vis geresnė

2015-03-05   Šiandien Vidaus reikalų ministerija
(VRM) kartu su Nacionaline teismų administracija organizavo apskritojo
stalo diskusiją „Teisėsauga ir teismai visuomenės ir pareigūnų akimis“.   Pristatyti VRM iniciatyva atliktų
visuomenės nuomonės tyrimų apie gyventojų lūkesčius ir požiūrį į
teisėsaugos institucijas, viešojo saugumo būklės vertinimą ir jausmo
suvokimą rezultatai. Diskusijoje paskelbti ir policijos pareigūnų,
ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių, prokurorų ir teisėjų apklausų
rezultatai.   „Siekdami palankaus visuomenės vertinimo
galime elgtis dvejopai: nedaryti jokių tyrimų, nežinoti realios
situacijos ir sakyti, kad viskas yra gerai – arba tokius tyrimus daryti,
identifikuoti silpnąsias vietas bei imtis pokyčių, kurių visuomenė nori
ir laukia“, – sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.   Jis pasidžiaugė, jog vidaus reikalų
sistemai pavaldžių statutinių įstaigų vertinimas kasmet – vis geresnis.
Ministro teigimu, tai lėmė nuoseklus, kryptingas darbas, diegiamos
permainos, kvalifikacijos kėlimas ir kiti veiksniai.   Tai vieni didžiausių ir išsamiausių
tokio pobūdžio tyrimų šalyje. Reprezentatyvią gyventojų apklausą pagal
parengtą klausimyną 2014 m. rugpjūčio–spalio mėn. atliko „Spinter
tyrimai“. Visose šalies savivaldybėse individualių interviu būdu buvo
apklausti 15–75 metų gyventojai (atlikti 3007 interviu). Pareigūnų
apklausa atlikta 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Iš viso buvo apklausa
9410 policijos pareigūnų, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, prokurorų
ir teisėjų, t. y. daugiau nei pusė visų pareigūnų.   2005–2014 m. smarkiai išaugo (nuo 47 iki
80 proc., t. y. net 33 procentiniais punktais) saugumo savo
gyvenamojoje vietovėje suvokimas. Gerėjo ir kiti saugumo rodikliai: nuo
40 iki 66 proc. padaugėjo žmonių, manančių, jog jų gyvenamojoje
vietovėje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, atitinkamai nuo 29 iki
61 proc. padaugėjo gerai kriminogeninę situaciją vertinančių gyventojų.
Svarbu ir tai, kad dauguma nukentėjusių asmenų linkę pranešti
teisėsaugos institucijoms apie nusikaltimus, nuo kurių jie nukentėjo:
2014 m. į policiją kreipėsi 77 proc. nukentėjusių asmenų.   Iš visų tirtų institucijų gyventojai
geriausiai vertino ugniagesių gelbėtojų ir policijos darbą. Per
pastarąjį dešimtmetį teigiamai policijos darbą vertinančių gyventojų
padaugėjo nuo 43 iki 68 proc. Taip pat išaugo prokuratūrų ir teismų
darbo vertinimas – beveik pusė respondentų teigiamai vertino jų veiklą.
Šių institucijų vertinimui didesnę įtaką daro žiniasklaida, o ne
asmeninė patirtis – tiesiogiai su jomis susiduria nedaug gyventojų
(atitinkamai 4 ir 8 proc.) ir jie tik apytiksliai įsivaizduoja šių
institucijų darbą.    Palyginus gyventojų ir pareigūnų tyrimų
rezultatus buvo siekta išsiaiškinti, kaip skiriasi institucijų prestižo
vertinimas visuomenės ir pareigūnų požiūriu. Įdomu tai, kad gyventojai
daug palankiau vertino atskirų institucijų darbo prestižą nei jose
dirbantys pareigūnai.   Teisėjų darbą prestižiniu laikė 69 proc.
gyventojų ir tik 48 proc. teisėjų. Prokurorų, pasieniečių ir policijos
pareigūnų darbą prestižiniu laikė dvigubai daugiau gyventojų nei šiose
institucijose dirbančių pareigūnų, pvz., prokurorų (66 proc. gyventojų
ir tik 33 proc. prokurorų), pasieniečių (55 ir 19 proc.), policijos
pareigūnų (25 ir 12 proc.). Tik ugniagesiai gelbėtojai savo profesiją
vertino geriau nei gyventojai. 2015-03-05   Šiandien Vidaus reikalų ministerija
(VRM) kartu su Nacionaline teismų administracija organizavo apskritojo
stalo diskusiją „Teisėsauga ir teismai visuomenės ir pareigūnų akimis“.   Pristatyti VRM iniciatyva atliktų
visuomenės nuomonės tyrimų apie gyventojų lūkesčius ir požiūrį į
teisėsaugos institucijas, viešojo saugumo būklės vertinimą ir jausmo
suvokimą rezultatai. Diskusijoje paskelbti ir policijos pareigūnų,
ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių, prokurorų ir teisėjų apklausų
rezultatai.   „Siekdami palankaus visuomenės vertinimo
galime elgtis dvejopai: nedaryti jokių tyrimų, nežinoti realios
situacijos ir sakyti, kad viskas yra gerai – arba tokius tyrimus daryti,
identifikuoti silpnąsias vietas bei imtis pokyčių, kurių visuomenė nori
ir laukia“, – sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.   Jis pasidžiaugė, jog vidaus reikalų
sistemai pavaldžių statutinių įstaigų vertinimas kasmet – vis geresnis.
Ministro teigimu, tai lėmė nuoseklus, kryptingas darbas, diegiamos
permainos, kvalifikacijos kėlimas ir kiti veiksniai.   Tai vieni didžiausių ir išsamiausių
tokio pobūdžio tyrimų šalyje. Reprezentatyvią gyventojų apklausą pagal
parengtą klausimyną 2014 m. rugpjūčio–spalio mėn. atliko „Spinter
tyrimai“. Visose šalies savivaldybėse individualių interviu būdu buvo
apklausti 15–75 metų gyventojai (atlikti 3007 interviu). Pareigūnų
apklausa atlikta 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Iš viso buvo apklausa
9410 policijos pareigūnų, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, prokurorų
ir teisėjų, t. y. daugiau nei pusė visų pareigūnų.   2005–2014 m. smarkiai išaugo (nuo 47 iki
80 proc., t. y. net 33 procentiniais punktais) saugumo savo
gyvenamojoje vietovėje suvokimas. Gerėjo ir kiti saugumo rodikliai: nuo
40 iki 66 proc. padaugėjo žmonių, manančių, jog jų gyvenamojoje
vietovėje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, atitinkamai nuo 29 iki
61 proc. padaugėjo gerai kriminogeninę situaciją vertinančių gyventojų.
Svarbu ir tai, kad dauguma nukentėjusių asmenų linkę pranešti
teisėsaugos institucijoms apie nusikaltimus, nuo kurių jie nukentėjo:
2014 m. į policiją kreipėsi 77 proc. nukentėjusių asmenų.   Iš visų tirtų institucijų gyventojai
geriausiai vertino ugniagesių gelbėtojų ir policijos darbą. Per
pastarąjį dešimtmetį teigiamai policijos darbą vertinančių gyventojų
padaugėjo nuo 43 iki 68 proc. Taip pat išaugo prokuratūrų ir teismų
darbo vertinimas – beveik pusė respondentų teigiamai vertino jų veiklą.
Šių institucijų vertinimui didesnę įtaką daro žiniasklaida, o ne
asmeninė patirtis – tiesiogiai su jomis susiduria nedaug gyventojų
(atitinkamai 4 ir 8 proc.) ir jie tik apytiksliai įsivaizduoja šių
institucijų darbą.    Palyginus gyventojų ir pareigūnų tyrimų
rezultatus buvo siekta išsiaiškinti, kaip skiriasi institucijų prestižo
vertinimas visuomenės ir pareigūnų požiūriu. Įdomu tai, kad gyventojai
daug palankiau vertino atskirų institucijų darbo prestižą nei jose
dirbantys pareigūnai.   Teisėjų darbą prestižiniu laikė 69 proc.
gyventojų ir tik 48 proc. teisėjų. Prokurorų, pasieniečių ir policijos
pareigūnų darbą prestižiniu laikė dvigubai daugiau gyventojų nei šiose
institucijose dirbančių pareigūnų, pvz., prokurorų (66 proc. gyventojų
ir tik 33 proc. prokurorų), pasieniečių (55 ir 19 proc.), policijos
pareigūnų (25 ir 12 proc.). Tik ugniagesiai gelbėtojai savo profesiją
vertino geriau nei gyventojai.