Tyrimas: penktadalis lietuvių dviračiu keliauja bent kartą per savaitę

Bent vieną kartą per savaitę ir dažniau dviračiu važinėja kiek daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų, iš jų 3 proc. pedalus mina kasdien, o rečiau ant dviračio sėdančius pakeisti įpročius paskatintų geresnė dviračių infrastruktūra ir geresnės sąlygos mieste laikyti dviratį, atskleidė Susisiekimo ministerijos užsakymu rugsėjį atlikta reprezentatyvi apklausa.

Apklausos duomenimis, 10 proc. respondentų dviračiu važinėja kelis kartus per mėnesį, kartą per mėnesį – 5 proc., o 4 iš 10 respondentų dviračiu nevažinėja apskritai.

„Rezultatai iš tiesų atspindi realią situaciją gatvėse – didžiajai daliai šalies gyventojų dviračiai vis dar išlieka labiau kaip pramoga ar aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, bet ne kaip kasdienė transporto priemonė, – pranešime spaudai teigė Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjas Nemunas Abukauskas.

Anot ministerijos atstovo, didžiajai daliai gyventojų rinktis dviratį kaip alternatyvą motorinei transporto priemonei vis dar stabdo nepakankama dviračių infrastruktūra.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, geresnės dviračių infrastruktūros dažniau norėtų didmiesčių, neįskaitant Vilniaus, bei rajonų centrų gyventojai, taip pat dviračiu kartą per savaitę ir dažniau bei kelis kartus per mėnesį ir rečiau važinėjantys respondentai. Tuo metu 33 proc. kaip skatinantį veiksnį akcentavo saugesnių sąlygų palikti dviratį prie namų, darbovietės, švietimo įstaigos sudarymą.

Apklausos dalyvių buvo paprašius balais įvertinti, ar Lietuvoje bendrai tinkamos sąlygos kasdien naudotis dviračiu, kuris pakeistų automobilį, vertinimo vidurkis siekė 6,33 balo.

Tiesa, palyginti su 2022 m. atliktos analogiškos apklausos rezultatais, jis šiek kiek kilstelėjo – pernai vertinimas buvo 6,1.

„Pavyzdžiui, respondentai, kurie dviračiu važinėja kartą per savaitę ir dažniau, sąlygas įvertino 7–8 balais. Visiškai nevažinėjantys jas vertino 3–6 balais, o važinėjantys rečiau nei kartą per mėnesį – 3–4 balais. Kartais gyventojų nuomonė nebūna pagrįsta konkrečios jų pačių patirties, o paremta išankstinėmis nuostatomis, nuogirdomis, kartais viešojoje erdvėje nuskambančia kritika vienam ar kitam važiavimo dviračiais infrastruktūros aspektui“, – sakė jis.

Palyginus su atlikta apklausa prieš metus, šiemet taip pat sumažėjo respondentų, kurių apskritai niekas nepaskatintų pradėti važinėti dviračiu ar daryti tai dažniau – šiemet tokių buvo 20 proc., kai 2022 m. – 26 proc. Dažniau taip teigė moterys ir vyresni nei 45 metų amžiaus apklaustieji.

„Vadinasi, judame teigiame linkme. Šis pokytis parodo, kad dviratį – kaip patogią, pigią ir ekologišką susisiekimo alternatyvą – atranda vis daugiau gyventojų, dažniausiai, žinoma, miestuose“, – teigia N. Abukauskas.

Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą atliko šių metų rugpjūčio 23 d.–rugsėjo 12 d., joje dalyvavo daugiau nei 1 000 18–75 m. amžiaus respondentų.

Šaltinis: Delfi