2019.12.04 Reaguojant į klimato kaitos pokyčius ir juos skatinančius veiksnius, Europos Sąjunga (ES) imasi veiksmų ir iki 2050 m. siekia tapti Sąjunga, kurioje pastatai neišmestų kenksmingų dujų į aplinką. Šiam tikslui susitarta dėl ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos, kuri numato, kad didžioji dalis pastatų valstybėse narėse ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus. Užsibrėžto tikslo pasiekti įmanoma Lietuvoje viešėjęs ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas, Bendt Bendtsen teigia, kad pastatų energinis efektyvumas turi įtakos klimato pokyčiams. Didžioji dalis – net 75 proc. Europos pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. „Senos statybos pastatų renovavimas yra sritis, kurioje dar reikia įdėti labai daug darbo. Didžioji dalis pastatų ES energiją vis dar naudoja neefektyviai ir tai yra akivaizdus įrodymas, jog šiame sektoriuje glūdi didžiulis energijos taupymo potencialas, kurį būtina mažinti visomis įmanomomis priemonėmis“, – sako B. Bendtsen. Ekspertas akcentuoja, kad iki 2050 m. užsibrėžtą tikslą – pasiekti, kad didžioji dalis ES pastatų būtų pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus, įgyvendinti įmanoma. Jis paaiškina, kad naujosios direktyvos reikalavimas kasmet atnaujinti bent po 3 proc. energetiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m., padės pasiekti užsibrėžtą tikslą Laipsniškam direktyvos įgyvendinimui pirmasis darbas visoms valstybėms narėms – iki 2020 m. kovo 10 d. Europos Komisijai pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurioje būtų išdėstytos veiksmų gairės, priemonės ir išmatuojamipažangos rodikliai Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti. Tyrimas: lietuviai pasirengę iššūkiams Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, Direktyvoje keliami tikslai iš tiesų ambicingi, bet kita vertus, nemažą įdirbį Lietuva jau yra padariusi, ypač daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo srityje. Tai, jog Lietuva ir jos visuomenė yra pasirengusi naujiems iššūkiams pastatų energinio efektyvumo didinimo srityje, rodo ir naujausi visuomenės nuomonės tyrimai. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su BETA atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimu atskleidė, kad beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų girdėjo apie ES planus, kad ateityje visi gyvenamieji namai apsirūpintų energija neteršiant ir nešildant aplinkos. Dažniausiai manoma, kad tokius planus Lietuvoje pavyktų įgyvendinti per 20-30 metų (21 proc.). Absoliuti dauguma (83 proc.) respondentų linkusi manyti, kad valstybei svarbu turėti tokius tikslus. Žaliajai energijai – vis didesnis dėmesys Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje alternatyvūs energijos šaltiniai sulaukia vis didesnio gyventojų dėmesio. Inovatyvias energijos taupymo priemones, kaip saulės kolektorius, geoterminį šildymą planuoja diegti dešimtadalis (11 proc.) respondentų. Ypač didelį susidomėjimą inovatyviais energijos šaltiniais pademonstravo renovuotinų daugiabučių namų gyventojai – net 64 proc. apklaustųjų išreiškė norą tokias priemones įsidiegti. Žinomiausia – saulės energija Tyrimas atskleidė, kad lietuviams žinomiausias alternatyvus energijos šaltinis yra saulės energija. Didžioji dalis – beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) respondentų į klausimą, kokius alternatyvius energijos išteklius žinote, nurodė saulės kolektorius. Antroje vietoje pagal žinomumą rikiuojasi vėjo jėgainės – šį energijos šaltinį įvardijo 41 proc. respondentų. Trečioje vietoje respondentai nurodė: geoterminį šildymą arba žemės šilumą (15 proc.). Daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų nurodė, kad diegiant inovatyvias energijos generavimo priemones atsižvelgtų į tokias priemones jau įdiegusių namų gyventojų atsiliepimus. Vertina ekonomiškumą ir ekologiškumą Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (51 proc.) įvardijo, kad galimybė sutaupyti – gauti mažesnes sąskaitas už sunaudotą energiją, yra svarbiausia priežastis, skatinanti diegti inovatyvias namo energijos taupymo priemones. Ketvirtadalį (25 proc.) apklaustųjų diegti atsinaujinančius energijos šaltinius skatina draugiškumas aplinkai – noras gyveni name, kuris nekenkia aplinkai. Visgi pagrindine atsisakymo diegti inovatyvias energijos taupymo priemones priežastimi respondentai (40 proc.) įvardijo pradines investicijas. 2019.12.04 Reaguojant į klimato kaitos pokyčius ir juos skatinančius veiksnius, Europos Sąjunga (ES) imasi veiksmų ir iki 2050 m. siekia tapti Sąjunga, kurioje pastatai neišmestų kenksmingų dujų į aplinką. Šiam tikslui susitarta dėl ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos, kuri numato, kad didžioji dalis pastatų valstybėse narėse ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus. Užsibrėžto tikslo pasiekti įmanoma Lietuvoje viešėjęs ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas, Bendt Bendtsen teigia, kad pastatų energinis efektyvumas turi įtakos klimato pokyčiams. Didžioji dalis – net 75 proc. Europos pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. „Senos statybos pastatų renovavimas yra sritis, kurioje dar reikia įdėti labai daug darbo. Didžioji dalis pastatų ES energiją vis dar naudoja neefektyviai ir tai yra akivaizdus įrodymas, jog šiame sektoriuje glūdi didžiulis energijos taupymo potencialas, kurį būtina mažinti visomis įmanomomis priemonėmis“, – sako B. Bendtsen. Ekspertas akcentuoja, kad iki 2050 m. užsibrėžtą tikslą – pasiekti, kad didžioji dalis ES pastatų būtų pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus, įgyvendinti įmanoma. Jis paaiškina, kad naujosios direktyvos reikalavimas kasmet atnaujinti bent po 3 proc. energetiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m., padės pasiekti užsibrėžtą tikslą Laipsniškam direktyvos įgyvendinimui pirmasis darbas visoms valstybėms narėms – iki 2020 m. kovo 10 d. Europos Komisijai pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurioje būtų išdėstytos veiksmų gairės, priemonės ir išmatuojamipažangos rodikliai Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti. Tyrimas: lietuviai pasirengę iššūkiams Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, Direktyvoje keliami tikslai iš tiesų ambicingi, bet kita vertus, nemažą įdirbį Lietuva jau yra padariusi, ypač daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo srityje. Tai, jog Lietuva ir jos visuomenė yra pasirengusi naujiems iššūkiams pastatų energinio efektyvumo didinimo srityje, rodo ir naujausi visuomenės nuomonės tyrimai. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su BETA atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimu atskleidė, kad beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų girdėjo apie ES planus, kad ateityje visi gyvenamieji namai apsirūpintų energija neteršiant ir nešildant aplinkos. Dažniausiai manoma, kad tokius planus Lietuvoje pavyktų įgyvendinti per 20-30 metų (21 proc.). Absoliuti dauguma (83 proc.) respondentų linkusi manyti, kad valstybei svarbu turėti tokius tikslus. Žaliajai energijai – vis didesnis dėmesys Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje alternatyvūs energijos šaltiniai sulaukia vis didesnio gyventojų dėmesio. Inovatyvias energijos taupymo priemones, kaip saulės kolektorius, geoterminį šildymą planuoja diegti dešimtadalis (11 proc.) respondentų. Ypač didelį susidomėjimą inovatyviais energijos šaltiniais pademonstravo renovuotinų daugiabučių namų gyventojai – net 64 proc. apklaustųjų išreiškė norą tokias priemones įsidiegti. Žinomiausia – saulės energija Tyrimas atskleidė, kad lietuviams žinomiausias alternatyvus energijos šaltinis yra saulės energija. Didžioji dalis – beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) respondentų į klausimą, kokius alternatyvius energijos išteklius žinote, nurodė saulės kolektorius. Antroje vietoje pagal žinomumą rikiuojasi vėjo jėgainės – šį energijos šaltinį įvardijo 41 proc. respondentų. Trečioje vietoje respondentai nurodė: geoterminį šildymą arba žemės šilumą (15 proc.). Daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų nurodė, kad diegiant inovatyvias energijos generavimo priemones atsižvelgtų į tokias priemones jau įdiegusių namų gyventojų atsiliepimus. Vertina ekonomiškumą ir ekologiškumą Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (51 proc.) įvardijo, kad galimybė sutaupyti – gauti mažesnes sąskaitas už sunaudotą energiją, yra svarbiausia priežastis, skatinanti diegti inovatyvias namo energijos taupymo priemones. Ketvirtadalį (25 proc.) apklaustųjų diegti atsinaujinančius energijos šaltinius skatina draugiškumas aplinkai – noras gyveni name, kuris nekenkia aplinkai. Visgi pagrindine atsisakymo diegti inovatyvias energijos taupymo priemones priežastimi respondentai (40 proc.) įvardijo pradines investicijas.
Tyrimas: lietuviai pasiruošę įgyvendinti ES siekį: tik klimatui neutralūs pastatai
04
Dec