Tyrimas: karantinas psichologinės įtampos nesukėlė tik kas septintam lietuviui – kaip ją suvaldyti?

  Psichologinės įtampos karantino metu nejaučia
tik kas septintas lietuvis. Su kylančiu nerimu žmonės dažniausiais tvarkosi skaitydami,
žiūrėdami filmus ar serialus. Vis tik 1 iš 10 lietuvių, net ir jausdamas
psichologinę įtampą, nesiima jokių veiksmų, kad ją numalšintų. Toks požiūris
gali būti susijęs su savipagalbos įrankių stoka – žmonės tiesiog nežino, kad
jaustis geriau padeda fizinė veikla, neigiamų naujienų srauto ribojimas,
dėmesio telkimo praktikos, o esant reikalui, ir psichologo konsultacijos, rodo
„Bitės“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas.   „Karantinas iš pradžių galėjo pasirodyti lyg neplanuotos
kelių savaičių atostogos. Vis tik sulėtėjusi ekonomika, augantis užsikrėtusiųjų
skaičius ir buities iššūkiai ilgainiui pradėjo kelti įtampą, kuri tapo rimta
kasdiene problema. Būdų leidžiančių susitvarkyti su pakrikusia emocine
savijauta yra, tačiau net kas dešimtas lietuvis situacijos taisyti nebando, o
tai gali atvesti prie žalingų pasekmių. Toks požiūris dažniausiai susijęs ne su
tinginyste ar nenoru keistis, kiek su klaidingomis nuostatomis, kad savijautos gerinti
nėra galimybių ar elementarių psichologinių įrankių stoka. Tokiu atveju, itin svarbus
tampa darbdavių vaidmuo – šiuos įrankius ir naudingą informaciją savo
darbuotojams galėtų suteikti būtent jie“, – sako Eglė Staniulionė, bendrovės
„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.   Įtampą mažino filmais ir darbu   Kas septintas šalies gyventojų karantino metu nejaučia
psichologinės įtampos, kai likusieji ją malšina įvairiausiais būdais – nuo
kompiuterinių žaidimų iki meditacijos, rodo šių metų balandžio mėn. pabaigoje
„Bitės“ užsakymu atlikta tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ apklausa.   „Lietuviai dažniausiai nusiraminti bando
žiūrėdami filmus ar serialus, skaitydami ar žaisdami – taip teigia beveik pusė –
47 proc. – apklaustųjų. Dalis savijautą gerina ribodami neigiamų naujienų,
susijusių su koronavirusu, kiekį (35 proc.) ar užsiimdami fizine veikla (34
proc.). Visi šie įtampos mažinimo būdai – veiksmingi, nes skatina dopamino, už
malonumo jausmą atsakingos cheminės medžiagos, išsikyrimą mūsų smegenyse. Šios
priemonės tikrai sveikintinos, nes jei naudojamos sąmoningai, neturi žalingų
šalutinių efektų“, – sako E. Staniulionė   Lietuviai įtampą mažino ir daugiau bendraudami su
draugais bei šeimos nariais (27 proc.). Labai maža žmonių dalis gerinti
savijautą siekė medituodami (8 proc.), bendraudami su psichologų ar specialių
pagalbos linijų specialistais (3 proc.). „Lietuvoje vis dar stigmatizuojamas pagalbos
prašymas, sprendžiant psichologines problemas ar sunkumus. O kartais, tiesiog
be reikalo gėdijamasi apie asmenines problemas kalbėti su kitais žmonėmis. Būtent
su tuo ir gali būti susijęs toks žemas, vos 3 procentus siekiantis, žmonių,
skambinančių specialiomis pagalbos linijomis, skaičius“, – pastebi E.
Staniulionė.   Be to, net 15 proc. apklaustųjų įtampos vengė
tiesiog daugiau dirbdami. Toks savipagalbos būdas galbūt ir gali atrodyti efektyvus,
tačiau iš tiesų gali būti ir pavojingas.   „Klausdami, kaip karantino metu dirbti
produktyviau, žmonės dažnai pamiršta, kad absoliutaus produktyvumo iššūkio
pandemijos metu sau kelti nereikėtų. Kritęs darbingumo lygis yra normalu, kai
pasaulis gyvena kovos su iki šiol nematytu virusu sąlygomis. Tai patvirtina ir
39 proc. apklaustųjų, kurie iš tiesų pastebėjo karantino metu kritusį
produktyvumo lygį“, – sako E. Staniulionė.   Ekspertė rekomenduoja papildomas darbo valandas
keisti aktyviu poilsiu, bendravimu su artimaisiais ar draugais – šias priemones
tyrimo respondentai naudoja itin dažnai ir laiko jas efektyviomis.   Padėti privalo ir darbdaviai   Karantino metu žmonės savo darbdavių
komunikaciją vertino kaip patikimesnę nei valdžios institucijų, sveikatos
priežiūros bendrovių ar žiniasklaidos, rodo ryšių su visuomene tinklo „Edelman“
duomenys. Darbuotojai į vadovus ir darbdavius atsigręžė laukdami patarimų ir
palaikymo ne vien su darbu susijusiais, bet ir nuovargio malšinimo, emocinės
savijautos gerinimo klausimais.   „Aktyvi vidinė komunikacija žmonėms leidžia  jaustis apsaugotiems ir nepaliktiems likimo
valioje, be to, gauti naudingos, patikimos ir praktiškos informacijos, kaip
jaustis geriau. Vis tik stebina itin didelė respondentų dalis (38 proc.), kuri
didesnio darbdavio rūpesčio jais nepajuto. Šiuo sudėtingu laikotarpiu papildoma
darbdavių pagalba darbuotojams yra ne džiuginantis priedas, bet privaloma
pareiga“, – teigia E. Staniulionė.   Dalis šalies darboviečių vis tik elgėsi
priešingai ir stengėsi pagelbėti savo darbuotojams: 41 proc. darbdavių su
darbuotojais dalijosi informacija apie koronavirusą ir jo prevenciją, o kas
ketvirtas tyrimo dalyvių darbdavys patarė, kaip efektyviau dirbti per atstumą. Pastarasis
rodiklis – itin žemas, turint omenyje, jog krizės metu žmonės atsisukdavo
būtent į darbdavius, ieškodami informacijos ne tik apie darbą karantino
sąlygomis, bet ir apie epidemiją, jos prevenciją ir kitus svarbius klausimus.   „Bitėje“ didžiulį dėmesį skyrėme vidinei
komunikacijai, kas savaitę rengėme situacijos aptarimo vaizdo įrašus, realiuoju
laiku vykstančias klausimų-atsakymų sesijas su aukščiausiais vadovais, kur
kalbėjome ne tik dalykinėmis, tačiau ir gana asmeniškomis temomis – apie
santykius su artimaisiais, vidinius išgyvenimus, baimes dėl ateities. Visa tai
davė daug naudos – darbuotojų įsitraukimas vidinės komunikacijos kanaluose
pasiekė visų laikų rekordus. Tai rodo, kad darbuotojams tikrai reikia ne tik
patarimų ar realios pagalbos, bet ir nuoširdaus darbdavio dėmesio, emocinės
paramos, palaikymo, todėl įmonės kuriamas turinys ir yra taip intensyviai
sekamas. Čia emocinis intelektas ir empatijos rodymas – labai svarbūs“, – sako
E. Staniulionė.   Atvirumo ir pažeidžiamumo laikas kaip galimybė   Be nuolatinio ryšio palaikymo labai svarbu
užtikrinti ir savipagalbos įrankių suteikimą darbuotojams, teigia E.
Staniulionė. Patarimai, kaip susitvarkyti su kankinančia emocine būsena, kaip
jaustis geriau, kaip neįnikti į neigiamas mintis ar lengviau susikaupti – visa
tai padaryti padedančios praktikos ar pratimai, kai kuriems žmonėms visiškai
nežinomi, todėl darbdavių misija yra šiuos įrankius suteikti.   „Dalis žmonių su įtampa nesitvarko tiesiog
todėl, kad nežino, kaip tai efektyviai padaryti. Todėl darbdaviai privalo šiuos
psichologinius įrankius suteikti. „Bitėje“ teikėme naudingą informaciją apie
virusą ir karantiną, rengėme asmenines psichologų bei grupines koučerių
konsultacijas, mokymus. Jų metu darbuotojus mokėme dėmesio telkimo meditacijų
ar emocinio atsparumo technikų. Jos naudingos būtent todėl, kad jas patys
darbuotojai, be niekieno pagalbos, tuoj pat gali imti ir naudoti praktikoje.
Tai ypatingai prisideda prie geresnės jų emocinės savijautos“, – teigia „Bitės“
žmonių ambasados vadovė.   Taip pat karantino metu žmonės tapo truputį atviresni, rodo daugiau pažeidžiamumo, pastebi ekspertė. Todėl dabar geras metas iš tikrųjų įsigilinti į savo darbuotojų emocines patirtis – jas žmonės šiuo laikotarpiu atskleis lengviau. O tai leis geriau pažinti savo kolegas ir išsiaiškinti, kaip iš tiesų padėti jiems darbe jaustis visavertiškai.     2020.05.24   Psichologinės įtampos karantino metu nejaučia
tik kas septintas lietuvis. Su kylančiu nerimu žmonės dažniausiais tvarkosi skaitydami,
žiūrėdami filmus ar serialus. Vis tik 1 iš 10 lietuvių, net ir jausdamas
psichologinę įtampą, nesiima jokių veiksmų, kad ją numalšintų. Toks požiūris
gali būti susijęs su savipagalbos įrankių stoka – žmonės tiesiog nežino, kad
jaustis geriau padeda fizinė veikla, neigiamų naujienų srauto ribojimas,
dėmesio telkimo praktikos, o esant reikalui, ir psichologo konsultacijos, rodo
„Bitės“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas.   „Karantinas iš pradžių galėjo pasirodyti lyg neplanuotos
kelių savaičių atostogos. Vis tik sulėtėjusi ekonomika, augantis užsikrėtusiųjų
skaičius ir buities iššūkiai ilgainiui pradėjo kelti įtampą, kuri tapo rimta
kasdiene problema. Būdų leidžiančių susitvarkyti su pakrikusia emocine
savijauta yra, tačiau net kas dešimtas lietuvis situacijos taisyti nebando, o
tai gali atvesti prie žalingų pasekmių. Toks požiūris dažniausiai susijęs ne su
tinginyste ar nenoru keistis, kiek su klaidingomis nuostatomis, kad savijautos gerinti
nėra galimybių ar elementarių psichologinių įrankių stoka. Tokiu atveju, itin svarbus
tampa darbdavių vaidmuo – šiuos įrankius ir naudingą informaciją savo
darbuotojams galėtų suteikti būtent jie“, – sako Eglė Staniulionė, bendrovės
„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.   Įtampą mažino filmais ir darbu   Kas septintas šalies gyventojų karantino metu nejaučia
psichologinės įtampos, kai likusieji ją malšina įvairiausiais būdais – nuo
kompiuterinių žaidimų iki meditacijos, rodo šių metų balandžio mėn. pabaigoje
„Bitės“ užsakymu atlikta tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ apklausa.   „Lietuviai dažniausiai nusiraminti bando
žiūrėdami filmus ar serialus, skaitydami ar žaisdami – taip teigia beveik pusė –
47 proc. – apklaustųjų. Dalis savijautą gerina ribodami neigiamų naujienų,
susijusių su koronavirusu, kiekį (35 proc.) ar užsiimdami fizine veikla (34
proc.). Visi šie įtampos mažinimo būdai – veiksmingi, nes skatina dopamino, už
malonumo jausmą atsakingos cheminės medžiagos, išsikyrimą mūsų smegenyse. Šios
priemonės tikrai sveikintinos, nes jei naudojamos sąmoningai, neturi žalingų
šalutinių efektų“, – sako E. Staniulionė   Lietuviai įtampą mažino ir daugiau bendraudami su
draugais bei šeimos nariais (27 proc.). Labai maža žmonių dalis gerinti
savijautą siekė medituodami (8 proc.), bendraudami su psichologų ar specialių
pagalbos linijų specialistais (3 proc.). „Lietuvoje vis dar stigmatizuojamas pagalbos
prašymas, sprendžiant psichologines problemas ar sunkumus. O kartais, tiesiog
be reikalo gėdijamasi apie asmenines problemas kalbėti su kitais žmonėmis. Būtent
su tuo ir gali būti susijęs toks žemas, vos 3 procentus siekiantis, žmonių,
skambinančių specialiomis pagalbos linijomis, skaičius“, – pastebi E.
Staniulionė.   Be to, net 15 proc. apklaustųjų įtampos vengė
tiesiog daugiau dirbdami. Toks savipagalbos būdas galbūt ir gali atrodyti efektyvus,
tačiau iš tiesų gali būti ir pavojingas.   „Klausdami, kaip karantino metu dirbti
produktyviau, žmonės dažnai pamiršta, kad absoliutaus produktyvumo iššūkio
pandemijos metu sau kelti nereikėtų. Kritęs darbingumo lygis yra normalu, kai
pasaulis gyvena kovos su iki šiol nematytu virusu sąlygomis. Tai patvirtina ir
39 proc. apklaustųjų, kurie iš tiesų pastebėjo karantino metu kritusį
produktyvumo lygį“, – sako E. Staniulionė.   Ekspertė rekomenduoja papildomas darbo valandas
keisti aktyviu poilsiu, bendravimu su artimaisiais ar draugais – šias priemones
tyrimo respondentai naudoja itin dažnai ir laiko jas efektyviomis.   Padėti privalo ir darbdaviai   Karantino metu žmonės savo darbdavių
komunikaciją vertino kaip patikimesnę nei valdžios institucijų, sveikatos
priežiūros bendrovių ar žiniasklaidos, rodo ryšių su visuomene tinklo „Edelman“
duomenys. Darbuotojai į vadovus ir darbdavius atsigręžė laukdami patarimų ir
palaikymo ne vien su darbu susijusiais, bet ir nuovargio malšinimo, emocinės
savijautos gerinimo klausimais.   „Aktyvi vidinė komunikacija žmonėms leidžia  jaustis apsaugotiems ir nepaliktiems likimo
valioje, be to, gauti naudingos, patikimos ir praktiškos informacijos, kaip
jaustis geriau. Vis tik stebina itin didelė respondentų dalis (38 proc.), kuri
didesnio darbdavio rūpesčio jais nepajuto. Šiuo sudėtingu laikotarpiu papildoma
darbdavių pagalba darbuotojams yra ne džiuginantis priedas, bet privaloma
pareiga“, – teigia E. Staniulionė.   Dalis šalies darboviečių vis tik elgėsi
priešingai ir stengėsi pagelbėti savo darbuotojams: 41 proc. darbdavių su
darbuotojais dalijosi informacija apie koronavirusą ir jo prevenciją, o kas
ketvirtas tyrimo dalyvių darbdavys patarė, kaip efektyviau dirbti per atstumą. Pastarasis
rodiklis – itin žemas, turint omenyje, jog krizės metu žmonės atsisukdavo
būtent į darbdavius, ieškodami informacijos ne tik apie darbą karantino
sąlygomis, bet ir apie epidemiją, jos prevenciją ir kitus svarbius klausimus.   „Bitėje“ didžiulį dėmesį skyrėme vidinei
komunikacijai, kas savaitę rengėme situacijos aptarimo vaizdo įrašus, realiuoju
laiku vykstančias klausimų-atsakymų sesijas su aukščiausiais vadovais, kur
kalbėjome ne tik dalykinėmis, tačiau ir gana asmeniškomis temomis – apie
santykius su artimaisiais, vidinius išgyvenimus, baimes dėl ateities. Visa tai
davė daug naudos – darbuotojų įsitraukimas vidinės komunikacijos kanaluose
pasiekė visų laikų rekordus. Tai rodo, kad darbuotojams tikrai reikia ne tik
patarimų ar realios pagalbos, bet ir nuoširdaus darbdavio dėmesio, emocinės
paramos, palaikymo, todėl įmonės kuriamas turinys ir yra taip intensyviai
sekamas. Čia emocinis intelektas ir empatijos rodymas – labai svarbūs“, – sako
E. Staniulionė.   Atvirumo ir pažeidžiamumo laikas kaip galimybė   Be nuolatinio ryšio palaikymo labai svarbu
užtikrinti ir savipagalbos įrankių suteikimą darbuotojams, teigia E.
Staniulionė. Patarimai, kaip susitvarkyti su kankinančia emocine būsena, kaip
jaustis geriau, kaip neįnikti į neigiamas mintis ar lengviau susikaupti – visa
tai padaryti padedančios praktikos ar pratimai, kai kuriems žmonėms visiškai
nežinomi, todėl darbdavių misija yra šiuos įrankius suteikti.   „Dalis žmonių su įtampa nesitvarko tiesiog
todėl, kad nežino, kaip tai efektyviai padaryti. Todėl darbdaviai privalo šiuos
psichologinius įrankius suteikti. „Bitėje“ teikėme naudingą informaciją apie
virusą ir karantiną, rengėme asmenines psichologų bei grupines koučerių
konsultacijas, mokymus. Jų metu darbuotojus mokėme dėmesio telkimo meditacijų
ar emocinio atsparumo technikų. Jos naudingos būtent todėl, kad jas patys
darbuotojai, be niekieno pagalbos, tuoj pat gali imti ir naudoti praktikoje.
Tai ypatingai prisideda prie geresnės jų emocinės savijautos“, – teigia „Bitės“
žmonių ambasados vadovė.   Taip pat karantino metu žmonės tapo truputį atviresni, rodo daugiau pažeidžiamumo, pastebi ekspertė. Todėl dabar geras metas iš tikrųjų įsigilinti į savo darbuotojų emocines patirtis – jas žmonės šiuo laikotarpiu atskleis lengviau. O tai leis geriau pažinti savo kolegas ir išsiaiškinti, kaip iš tiesų padėti jiems darbe jaustis visavertiškai.