Tvyrant nepasitikėjimui Vyriausybe, opozicija konkuruoja tarpusavyje

Lietuvoje tvyrant nepasitikėjimui dabartinės Vyriausybės veiksmais, o konservatoriams reitingų lentelėje ilgą laiką tebetūnant ketvirtoje vietoje, opozicinės partijos – socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ – kiekviena atskirai taip pat negali džiaugtis ypač didele gyventojų parama. Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, visos opozicinės jėgos gautų panašų kiekį balsų ir nė vieną jų neįgytų pakankamai reikšmingos persvaros. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus šalies gyventojų apklausą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytoja Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė teigia, kad opozicinės partijos tarpusavyje yra ganėtinai panašios, nepasiūlo išskirtinių sprendimų, todėl rinkėjai jas ir vertina apylygiai. Šiek tiek didesnį socialdemokratų populiarumą ji sieja su jų valdymo laikotarpio atsiminimais, kai ekonomika augo, o ne smuko, tuo tarpu nedidelę, bet stabilią, gyventojų paramą Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) politologė aiškina šios partijos rėmėjų ištikimybe. Socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ pirmauja Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, tai juos pirmautų trys opozicinės jėgos – socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Už socialdemokratus savo balsą būtų linkę atiduoti 13,3 proc. rinkėjų, už „darbiečius“ – 12,5 proc., už „tvarkiečius“ – 11,2 proc. Panaši situacija vyravo ir praėjusį balandžio mėnesį. Dabartiniai valdantieji konservatoriai-krikdemai, esant rinkimams, pelnytų ketvirtąją vietą, nes už juos balsuotų 8,3 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o jų koalicijos partneris Liberalų sąjūdis būtų penktas su 6,2 proc. balsų. Rinkimų barjero, siekiančio 5 proc., neperžengtų Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2,8 proc.), liberalcentristai (2,2 proc.), taip pat valstiečiai liaudininkai (1,7 proc.) ir Tautos prisikėlimo partija (0,1 proc.). Dar 29,6 proc. gyventojų teigia rinkimuose nebalsuosiantys, 2,3 proc. ketino balsuoti už kitą partiją, o apie 10 proc. žmonių įklausimą arba neatsakė, arba neturėjo nuomonės. Politologė: opozicija nepateikia išskirtinių siūlymų VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytoja I. Unikaitė-Jakuntavičienė teigia, kad pats faktas, jog opozicinės partijos per rinkimus gali tikėtis daugiau rinkėjų balsų nei opozicinės, yra natūralus, mat valdžia visuomet yra bloga. Tačiau mokslininkė taip pat pastebi, jog valdančiai koalicijai vadovaujantys konservatoriai-krikdemai jau kuris laikas laikosi stabiliai, nes pasižymi pakankamai tvirtu ir ištikimu elektoratu. „Nieko stebėtino labai nėra. Opozicinės partijos sulaukia šiek tiek geresnių rezultatų, Tėvynės sąjunga išlaiko pozicijas. Pasižiūrėjus į procentinę išraišką, atrodo, kad jie laikosi stabiliai vien jau dėl to, kad šita partija turi daugiau ar mažiau stabilų elektoratą. Ir nepaisant to, kokia vykdoma politika, normaliu nerinkiminiu laikotarpiu konservatoriai gali išsilaikyti pakankamai aukštai“, – DELFI teigė politologė. Ji teigia daug bendraujanti su jaunais politinėms partijoms prijaučiančių nevyriausybinių organizacijų atstovais ir pastebinti, kad žmonės yra linkę ginti savo išsirinktą partija, kad ir kokia beviltiška padėtis atrodytų. Atsakydama į klausimą, kodėl, jos nuomone, rinkėjai neišskiria nė vienos opozicinės politinės partijos, I. Unikatė-Jakuntavičienė svarstė, kad paprasčiausiai opozicinės jėgos neišsiskiria ypatingais pasiūlymais. „Man peršasi toks vaizdas, kad paprasčiausiai nė viena iš tų partijų nepasiūlo nieko tokio išskirtinio žmonėms: kažkokių išskirtinių programų, išskirtinių, reikšmingų pasiūlymų. Vienu klausimu pasisako vieni, kitu pasisako kiti, bet, atrodo, kad jie daugiau mažiau rinkėjams yra panašūs“, – svarstė I. Unikaitė-Jakuntavičienė. Šiek tiek didesnį socialdemokratų populiarumą mokslininkė aiškina tuo, kad ši partija siejama su stabiliu laikotarpiu, kai ekonomika augo, ūkis klestėjo. Jos nuomone, stipriau politinės partijos ims išsiskirti priartėjus savivaldos arba netgi Seimo rinkimams, nes tuomet jos konkuruos dėl rinkėjų balsų tikruose rinkimuose. Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.)                                                                         Gegužė2010/ Balandis 2010/ Pokytis  Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų gegužės 17 – 24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!      Lietuvoje tvyrant nepasitikėjimui dabartinės Vyriausybės veiksmais, o konservatoriams reitingų lentelėje ilgą laiką tebetūnant ketvirtoje vietoje, opozicinės partijos – socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ – kiekviena atskirai taip pat negali džiaugtis ypač didele gyventojų parama. Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, visos opozicinės jėgos gautų panašų kiekį balsų ir nė vieną jų neįgytų pakankamai reikšmingos persvaros. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus šalies gyventojų apklausą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytoja Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė teigia, kad opozicinės partijos tarpusavyje yra ganėtinai panašios, nepasiūlo išskirtinių sprendimų, todėl rinkėjai jas ir vertina apylygiai. Šiek tiek didesnį socialdemokratų populiarumą ji sieja su jų valdymo laikotarpio atsiminimais, kai ekonomika augo, o ne smuko, tuo tarpu nedidelę, bet stabilią, gyventojų paramą Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) politologė aiškina šios partijos rėmėjų ištikimybe. Socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ pirmauja Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, tai juos pirmautų trys opozicinės jėgos – socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Už socialdemokratus savo balsą būtų linkę atiduoti 13,3 proc. rinkėjų, už „darbiečius“ – 12,5 proc., už „tvarkiečius“ – 11,2 proc. Panaši situacija vyravo ir praėjusį balandžio mėnesį. Dabartiniai valdantieji konservatoriai-krikdemai, esant rinkimams, pelnytų ketvirtąją vietą, nes už juos balsuotų 8,3 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o jų koalicijos partneris Liberalų sąjūdis būtų penktas su 6,2 proc. balsų. Rinkimų barjero, siekiančio 5 proc., neperžengtų Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2,8 proc.), liberalcentristai (2,2 proc.), taip pat valstiečiai liaudininkai (1,7 proc.) ir Tautos prisikėlimo partija (0,1 proc.). Dar 29,6 proc. gyventojų teigia rinkimuose nebalsuosiantys, 2,3 proc. ketino balsuoti už kitą partiją, o apie 10 proc. žmonių įklausimą arba neatsakė, arba neturėjo nuomonės. Politologė: opozicija nepateikia išskirtinių siūlymų VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytoja I. Unikaitė-Jakuntavičienė teigia, kad pats faktas, jog opozicinės partijos per rinkimus gali tikėtis daugiau rinkėjų balsų nei opozicinės, yra natūralus, mat valdžia visuomet yra bloga. Tačiau mokslininkė taip pat pastebi, jog valdančiai koalicijai vadovaujantys konservatoriai-krikdemai jau kuris laikas laikosi stabiliai, nes pasižymi pakankamai tvirtu ir ištikimu elektoratu. „Nieko stebėtino labai nėra. Opozicinės partijos sulaukia šiek tiek geresnių rezultatų, Tėvynės sąjunga išlaiko pozicijas. Pasižiūrėjus į procentinę išraišką, atrodo, kad jie laikosi stabiliai vien jau dėl to, kad šita partija turi daugiau ar mažiau stabilų elektoratą. Ir nepaisant to, kokia vykdoma politika, normaliu nerinkiminiu laikotarpiu konservatoriai gali išsilaikyti pakankamai aukštai“, – DELFI teigė politologė. Ji teigia daug bendraujanti su jaunais politinėms partijoms prijaučiančių nevyriausybinių organizacijų atstovais ir pastebinti, kad žmonės yra linkę ginti savo išsirinktą partija, kad ir kokia beviltiška padėtis atrodytų. Atsakydama į klausimą, kodėl, jos nuomone, rinkėjai neišskiria nė vienos opozicinės politinės partijos, I. Unikatė-Jakuntavičienė svarstė, kad paprasčiausiai opozicinės jėgos neišsiskiria ypatingais pasiūlymais. „Man peršasi toks vaizdas, kad paprasčiausiai nė viena iš tų partijų nepasiūlo nieko tokio išskirtinio žmonėms: kažkokių išskirtinių programų, išskirtinių, reikšmingų pasiūlymų. Vienu klausimu pasisako vieni, kitu pasisako kiti, bet, atrodo, kad jie daugiau mažiau rinkėjams yra panašūs“, – svarstė I. Unikaitė-Jakuntavičienė. Šiek tiek didesnį socialdemokratų populiarumą mokslininkė aiškina tuo, kad ši partija siejama su stabiliu laikotarpiu, kai ekonomika augo, ūkis klestėjo. Jos nuomone, stipriau politinės partijos ims išsiskirti priartėjus savivaldos arba netgi Seimo rinkimams, nes tuomet jos konkuruos dėl rinkėjų balsų tikruose rinkimuose. Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.)                                                                         Gegužė2010/ Balandis 2010/ Pokytis  Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų gegužės 17 – 24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!