Swedbank tyrimas: pusė Lietuvos įmonių netrukus pajus poreikį šiam dalykui

ES kalbant apie vis naujus tvarumo reikalavimus verslui ir poreikį geriau suprasti poveikį visoje tiekimo grandinėje, įmonių veiklos pokyčiai atrodo neišvengiami. Tačiau ar Lietuvos verslas jiems jau subrendo? Šalies įmonių apklausa rodo, kad bent pusė jų realų pokyčių poreikį tvarumo srityje jaučia jau šiuo metu arba mano, kad toks poreikis iškils per ateinančius dvejus metus. Be to, į tvarumo pokyčius verslas žvelgia ne tik kaip į reikalavimų nulemtą prievolę, bet ir kaip į būdą geriau atliepti besikeičiančius vartotojų lūkesčius.

Poreikis tvarumo pokyčiams

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių įmonių apklausa, nemaža dalis įmonių Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje jaučia padidėjusį tvarumo pokyčių aktualumą. Lietuvoje 21 proc. įmonių teigia jau dabar jaučiančios poreikį imtis su tvarumu susijusių realių pokyčių savo veikloje, o 28 proc. nurodo, kad toks poreikis iškils per ateinančius dvejus metus.

Tyrimas parodė, kad kaimyninėse Baltijos šalyse didesnė dalis verslo jau dabar jaučia tvarumo pokyčių poreikį. Latvijoje tokį sentimentą išreiškė 43 proc. įmonių, o Estijoje – 32 proc.

Neatidėliotiną tvarumo pokyčių poreikį dažniau įvardijo didesnės įmonės. Pavyzdžiui, trečdalis įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 250 žmonių, teigė juntančios tvarumo pokyčių poreikį jau dabar. Tarp smulkaus verslo, t. y. mažiau nei 10 darbuotojų turinčių įmonių, tokį poreikį nurodo tik kas dešimtas respondentas.

Natūralu, kad tvarumo priemonių svarba šiuo metu labiau jaučiama didesnėse įmonėse. Jos tiesiogiai susiduria su griežtesniais reguliavimais tvarumo atskaitomybės srityje, aukštesniais viešųjų pirkimų standartais ar eksporto partnerių lūkesčiais, kuomet jų produkcija patenka į globalių įmonių tiekimo grandines. Vis dėlto tvarumo transformacijos šalies įmones skatina imtis ne tik šios priežastys.

Tarp pagrindinių argumentų – poreikis atliepti vartotoją

Dažniausiai įvardijama priežastis, skatinanti šalies įmones imtis tvarumo pokyčių, yra klientų poreikių ir lūkesčių atitikimas. Šią priežastį įvardija 49 proc. šalies įmonių, ji yra aktuali ir didesnėms, ir mažesnėms šalies įmonėms.

Tarp kitų aktualių veiksnių imtis tvarumo pokyčių dažniausiai įvardijamas poreikis išlaikyti konkurencingumą ar tiekimo grandinės reikalavimus eksporto rinkose (37 proc. įmonių) bei poreikis sumažinti sąnaudas (33 proc. įmonių). Panašios priežastys imtis tvarumo pokyčių skatina ir Latvijos bei Estijos verslą.

Tai, ką sako įmonės, sutampa ir su vartotojų nuostatomis. Pavasarį banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad maždaug 3 iš 4 gyventojų (78 proc.) rinkdamiesi prekes ar paslaugas bent retkarčiais atsižvelgia į tvarumą kaip į papildomą kriterijų. Tad nors tvarumas dažnu atveju nėra pagrindinis kriterijus, panašu, kad tam tikrais atvejais jis gali nusverti vartotojo pasirinkimą. Stebint pasaulinių tyrimų duomenis, galima prognozuoti, kad tvarumo aktualumas Lietuvos vartotojų elgsenoje toliau augs, tad šio faktoriaus svarba tik didės.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad su tvarumu susijusių priemonių įgyvendinimas yra aktualus visoms įmonėms nepriklausomai nuo jų dydžio ar sektoriaus. Tvaresni produktai, paslaugos ar verslo procesai gali padėti išsiskirti rinkoje ir suteikti konkurencinį pranašumą. Ilgainiui tai taps veiklos standartu, kuriuo turės vadovautis bet kuris finansine sėkme, atspariu verslo modeliu ir klientų lojalumu suinteresuotas verslas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonės tvarumas turės įtakos ir priėjimui prie bankinio finansavimo.

Tvarumo žingsniai įmonėje

Lietuvos verslo ir gyventojų apklausos rodo pozityvią tendenciją – sąmoningumas ir svarbos suvokimas auga. Tačiau nuostatos turi transformuotis į realius veiksmus. Tai nėra lengva užduotis, nes tvarumas versle, priklausomai nuo konkretaus sektoriaus, reiškia įvairių verslo procesų pokyčius. Įmonės, kurios vartotojų prielankumo sieks tik deklaratyviais šūkiais, ateityje rizikuoja patekti ne tik į savo klientų nemalonę, bet ir į priežiūros institucijų akiratį. Didesnę tvarumo pažadų kontrolę jau netrukus visoje ES užtikrins prieš vadinamąjį greenwshing‘ą nukreipti reikalavimai.

Tvarumo kelionė pirmiausia prasideda nuo šios temos „savininko“ suradimo įmonėje, o ilgainiui tvarumas turi būti integruotas į visus verslo procesus. Kai kuriais atvejais, ypač didelėse įmonės, verta apsvarstyti atskiros tvarumo funkcijos sukūrimą, nes pradiniuose transformacijos etapuose gali būti sudėtinga šią temą valdyti decentralizuotai. Skirtingus įmonės procesus, kurie sukuria kompleksišką įmonės ESG veiklų žemėlapį, yra naudinga susidėti į vieną didelį paveikslą, kuris būtų valdomas centralizuotai.

Taip pat reikėtų užtikrinti, kad su įmonės tvarumu susiję klausimai būtų įtraukti į aukščiausių vadovų komandos darbotvarkę ir tvarumo iniciatyvos pirmiausia turėtų jų palaikymą. Tuomet jau galima imtis kitų žingsnių – įmonei aktualiausių tvarumo sričių identifikavimo, resursų alokavimo, pamatuojamų tikslų iškėlimo ir veiksmų plano sudarymo.

Tvarumo pokyčiai versle neabejotinai pareikalaus laiko ir investicijų, tačiau ši transformacija yra neišvengiama. Todėl svarstymus, ar reikia jos imtis, turėtų pakeisti klausimas, kaip tą padaryti efektyviai ir atrasti šiuose pokyčiuose kuo daugiau naujų verslo galimybių.

Baltijos šalyse veikiančių įmonių apklausą „Swedbank“ užsakymu 2023 m. rugsėjo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu kiekvienoje iš šalių apklausta po daugiau kaip 300 įvairaus dydžio ir įvairiose srityse veikiančių įmonių savininkų ar vadovaujančias pareigas užimančių jų atstovų.

Šaltinis: Lrytas.lt

Research

TAKE PART IN ONLINE SURVEYS