Swedbank: perkantiems būstą gyvenimo kokybė dar netapo prioritetu

„Swedbank” užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai” apklausa rodo,
kad šiuo metu 86 proc. šalies gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena
kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste. Kiti 14 proc.
gyventojų būstą nuomoja. Nors dauguma gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis, tačiau 36
proc. gyvenančių butuose norėtų gyvenimo sąlygas keisti. Iš jų kone
pusė norėtų persikelti į individualų namą, 19 proc. norėtų didesnio
buto, o 14 proc. keistų savo butą į mažesnį. Tyrimo duomenimis, savo
poreikius ketina įgyvendinti nedidelė dalis apklaustųjų – būstą įsigyti
planuoja 13 proc. Lietuvos gyventojų, o į banką dėl paskolos kreiptųsi 5 proc. gyventojų. „Gyventojai tradiciškai stengiasi įsigyti būstą nuosavomis lėšomis.
Tačiau pastebime, kad ketinantys būstą įsigyti skolindamiesi iš banko
yra tam labiau pasirengę, atlikę privalomus namų darbus”, – sako
„Swedbank” Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Pasak
jos, nuo 2011 m. stipriai išaugo gyventojų dalis, kurie yra visiškai
patenkinti savo sprendimu dėl paskolos. Jei turėtų galimybę iš naujo
priimti sprendimą, net 32 proc. nurodė, kad nieko nekeistų. Palyginimui,
anksčiau tokių gyventojų dalis sudarė 10 procentų. Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad per paskutinius dvejus metus
sumažėjo žmonių, kurie pirkdami būstą labiau gilintųsi į paskolos
palūkanų normą ir jos kaitą ateityje (nuo 53 iki 43 procentų), taip pat
sumažėjo gyventojų, kurie savarankiškai sukauptų didesnį pradinį įnašą
(nuo 34 iki 23 procentų). „Galime teigti, kad mažėja gyventojų nerimas ir gerėja lūkesčiai dėl
ateities. Kita vertus, šie duomenys rodo, kad per dvejus metus žmonės
pradėjo skirti daugiau dėmesio paskolos sąlygoms ir turi sukaupę
pakankamai lėšų pradiniam įnašui, todėl minėti skolinimosi veiksniai
jiems tapo mažiau svarbūs”, – pažymi J. Gumuliauskienė. „Swedbank” duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų
rinkdamiesi būstą svarbiausiu kriterijumi laiko jo kainą, 21 proc.
statybos metus ir 16 proc. būsto išlaikymo kaštus. Tuo tarpu gyvenimo
kokybės veiksnius reikšmingais laiko mažuma gyventojų – 32 procentai. Iš
jų 8 proc. gyventojų svarbus rajonas, kuriame yra būstas, 6 proc.
infrastruktūra (atstumas iki darbo vietos, vaikų darželių, parduotuvių,
sutvarkyti keliai, privažiavimas), 4 proc. gyventojų – socialinė
aplinka, kaimynai, būsto energetinis efektyvumas. „Renkantis būstą dabar pats laikas atkreipti dėmesį ir į gyvenimo
kokybę. Nekilnojamojo turto kainos yra stabilios, finansavimas tapo
tvaresnis, todėl priimant ilgalaikį sprendimą, gyvenimo kokybės
kriterijai turėtų pakilti gyventojų prioritetų sąraše. Tokią tendenciją,
beje, jau stebime „Swedbank” Būsto centruose. Žmonės dažniau
konsultuojasi ne vien dėl paskolos, tačiau daugiau laiko skiria paties
būsto paieškai”, – sako J. Gumuliauskienė. Pasak J. Gumuliauskienės,
„Swedbank” Būsto centre Vilniuje nuo 2011 m. jau konsultavosi apie 7
tūkst. gyventojų, per 2012 m. Būsto centre suteikta beveik 30 proc. visų
„Swedbank” būsto paskolų. Šių metų gegužę Būsto centrai atidaryti Kaune
ir Klaipėdoje. Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį „Swedbank” iš viso suteikė 114 mln. litų
paskolų, tai yra, 27,6 proc. daugiau, negu pernai tuo pačiu metu. Dėl
kritusių NT kainų gyventojai skolinasi mažesnes sumas. Vidutinė paskola
butui 2013 m. I ketv. sudaro apie 148 tūkst. litų. Taip pat mažėja namų
ūkių pajamų dalis, skiriama paskolos įmokoms mokėti. Šiuo metu ji sudaro
28 proc. namų ūkio pajamų. Dažniausiai nuosavam būstui įsigyti skolinasi didmiesčių gyventojai.
Vilniuje suteikta 44 proc. būsto paskolų, Klaipėdoje 18 proc., Kaune 17
procentų visų paskolų. Gyventojai ir toliau perka panašaus dydžio kaip
ir ankstesniais metais būstą – 65 kv.m. butus arba 170 kv.m. namus. Pradinio įnašo, reikalingo perkant būstą su paskola, dalis per
pastaruosius 5 metus nuosekliai auga. 2013 metais 66 proc. sandorių
pradinis įnašas sudarė 15-30 proc. paskolos sumos. Tuo tarpu 2008 m.
tokio dydžio pradinis įnašas buvo fiksuojamas tik 20 proc. sandorių. „Swedbank” užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai” apklausa rodo,
kad šiuo metu 86 proc. šalies gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena
kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste. Kiti 14 proc.
gyventojų būstą nuomoja. Nors dauguma gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis, tačiau 36
proc. gyvenančių butuose norėtų gyvenimo sąlygas keisti. Iš jų kone
pusė norėtų persikelti į individualų namą, 19 proc. norėtų didesnio
buto, o 14 proc. keistų savo butą į mažesnį. Tyrimo duomenimis, savo
poreikius ketina įgyvendinti nedidelė dalis apklaustųjų – būstą įsigyti
planuoja 13 proc. Lietuvos gyventojų, o į banką dėl paskolos kreiptųsi 5 proc. gyventojų. „Gyventojai tradiciškai stengiasi įsigyti būstą nuosavomis lėšomis.
Tačiau pastebime, kad ketinantys būstą įsigyti skolindamiesi iš banko
yra tam labiau pasirengę, atlikę privalomus namų darbus”, – sako
„Swedbank” Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Pasak
jos, nuo 2011 m. stipriai išaugo gyventojų dalis, kurie yra visiškai
patenkinti savo sprendimu dėl paskolos. Jei turėtų galimybę iš naujo
priimti sprendimą, net 32 proc. nurodė, kad nieko nekeistų. Palyginimui,
anksčiau tokių gyventojų dalis sudarė 10 procentų. Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad per paskutinius dvejus metus
sumažėjo žmonių, kurie pirkdami būstą labiau gilintųsi į paskolos
palūkanų normą ir jos kaitą ateityje (nuo 53 iki 43 procentų), taip pat
sumažėjo gyventojų, kurie savarankiškai sukauptų didesnį pradinį įnašą
(nuo 34 iki 23 procentų). „Galime teigti, kad mažėja gyventojų nerimas ir gerėja lūkesčiai dėl
ateities. Kita vertus, šie duomenys rodo, kad per dvejus metus žmonės
pradėjo skirti daugiau dėmesio paskolos sąlygoms ir turi sukaupę
pakankamai lėšų pradiniam įnašui, todėl minėti skolinimosi veiksniai
jiems tapo mažiau svarbūs”, – pažymi J. Gumuliauskienė. „Swedbank” duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų
rinkdamiesi būstą svarbiausiu kriterijumi laiko jo kainą, 21 proc.
statybos metus ir 16 proc. būsto išlaikymo kaštus. Tuo tarpu gyvenimo
kokybės veiksnius reikšmingais laiko mažuma gyventojų – 32 procentai. Iš
jų 8 proc. gyventojų svarbus rajonas, kuriame yra būstas, 6 proc.
infrastruktūra (atstumas iki darbo vietos, vaikų darželių, parduotuvių,
sutvarkyti keliai, privažiavimas), 4 proc. gyventojų – socialinė
aplinka, kaimynai, būsto energetinis efektyvumas. „Renkantis būstą dabar pats laikas atkreipti dėmesį ir į gyvenimo
kokybę. Nekilnojamojo turto kainos yra stabilios, finansavimas tapo
tvaresnis, todėl priimant ilgalaikį sprendimą, gyvenimo kokybės
kriterijai turėtų pakilti gyventojų prioritetų sąraše. Tokią tendenciją,
beje, jau stebime „Swedbank” Būsto centruose. Žmonės dažniau
konsultuojasi ne vien dėl paskolos, tačiau daugiau laiko skiria paties
būsto paieškai”, – sako J. Gumuliauskienė. Pasak J. Gumuliauskienės,
„Swedbank” Būsto centre Vilniuje nuo 2011 m. jau konsultavosi apie 7
tūkst. gyventojų, per 2012 m. Būsto centre suteikta beveik 30 proc. visų
„Swedbank” būsto paskolų. Šių metų gegužę Būsto centrai atidaryti Kaune
ir Klaipėdoje. Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį „Swedbank” iš viso suteikė 114 mln. litų
paskolų, tai yra, 27,6 proc. daugiau, negu pernai tuo pačiu metu. Dėl
kritusių NT kainų gyventojai skolinasi mažesnes sumas. Vidutinė paskola
butui 2013 m. I ketv. sudaro apie 148 tūkst. litų. Taip pat mažėja namų
ūkių pajamų dalis, skiriama paskolos įmokoms mokėti. Šiuo metu ji sudaro
28 proc. namų ūkio pajamų. Dažniausiai nuosavam būstui įsigyti skolinasi didmiesčių gyventojai.
Vilniuje suteikta 44 proc. būsto paskolų, Klaipėdoje 18 proc., Kaune 17
procentų visų paskolų. Gyventojai ir toliau perka panašaus dydžio kaip
ir ankstesniais metais būstą – 65 kv.m. butus arba 170 kv.m. namus. Pradinio įnašo, reikalingo perkant būstą su paskola, dalis per
pastaruosius 5 metus nuosekliai auga. 2013 metais 66 proc. sandorių
pradinis įnašas sudarė 15-30 proc. paskolos sumos. Tuo tarpu 2008 m.
tokio dydžio pradinis įnašas buvo fiksuojamas tik 20 proc. sandorių.