Su V.Putino grįžimu gyventojai permainų nesitiki, ekspertas laukia santykių blogėjimo

Tuo metu istorikas Česlovas Laurinavičius prognozuoja dvišalių santykių blogėjimą, o V. Putino vizitą Lietuvoje prilygina JAV prezidento vizitui į Venesuelą. 48,3
proc. respondentų V. Putinui tapus prezidentu pokyčių Lietuvos ir
Rusijos santykiuose nesitiki – jų nuomone, dvišaliai santykiai nesikeis. 17,2
proc. respondentų manymu, santykiai šiek tiek pablogės, 7,9 proc.
įsitikinę, kad santykiai šiek tiek pagerės. Gerokai pablogėsiančių
santykių laukia 5,4 proc. respondentų. 19,9 proc. apklaustųjų į šį
klausimą neatsakė. Pagerėjimo
šalių santykiuose dažniau tikisi moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus
atstovai. Tai, kad padėtis nesikeis, dažniau linkę manyti vyrai,
aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai.
Pesimistiškiausiai galimą Lietuvos – Rusijos santykių raidą dažniau
linkę vertinti Kauno gyventojai. Jauniausio amžiaus respondentai dažniau
neturėjo nuomonės šiuo klausimu. 43,3 proc. apklaustųjų iš
Rusijos Lietuvos atžvilgiu tikisi tokios politikos, kokia yra dabar.
20,2 proc. apklaustųjų tikisi greičiau priešiškos politikos, 15,5 proc. –
greičiau draugiškos. Labai priešiškos ir labai draugiškos politikos
tikisi atitinkamai po 3 proc. apklaustųjų. Labiau
draugiškos politikos dažniau tikisi rajonų centrų gyventojai, vyresnio
amžiaus respondentai. Labiau priešiškos – kauniečiai. 39,4 proc.
Lietuvos gyventojų V. Putinas nepanašus nė į vieną iš buvusių SSRS
vadovų. 18,3 proc. respondentų mano, kad V. Putinas primena visus po
truputį. Likusiems V. Putinas primena J. Andropovą ir J. Staliną (po 5,5
proc.), L. Brežnevą (4,7 proc.), N. Chruščiovą (4,2 proc.), M.
Gorbačiovą (1,5 proc.), V. Leniną (1,3 proc.). 16,9 proc. respondentų į
šį klausimą neatsakė. Bent
kokį panašumą į buvusius SSRS lyderius dažniau įžvelgė vyresni nei 45
metų respondentai. Vyrai dažniau įžvelgia panašumų su anuomet taip pat
iš saugumo struktūrų į valdžią atėjusiu J. Andropovu, moterys dažniau
mato paralelių su „kietu“ valdymo stiliumi pasižymėjusiu J. Stalinu,
jaunesni (35-46 m.) respondentai dabartinį Kremliaus šeimininką dažniau
lygina su itin ilgai valdžios olimpe užsibuvusiu L. Brežnevu. Č.Laurinavičius: konservatoriai ruošiasi trauktis ir specialiai blogina klimatą Visgi paties Č.
Laurinavičiaus nuomonė linksta į pusę manančių, kad santykiai blogės, o
ne išliks panašūs į dabartinius. „Apskritai paėmus, santykiai su Rusija
ir Rusijos pozicija, manau, aštrės. Dabar jau pastebime to apraiškas
įvairiose srityse: griežtėjimas kalbos, tono, patoso. Visa tai, žinoma,
panašu į didelės valstybės ambicijų demonstravimą. Šiame kontekste
vargiai galima tikėtis vietos kokiems nors sentimentams, vargiai galime
tikėtis, kad bus geros valios“, – prognozuoja Č. Laurinavičius. Iki šiol Rusijos vadovų aukščiausio lygio vizitai į Lietuvą, taip pat ir kitas Baltijos šalis,
nėra įvykę. Pasak istoriko, esant dabartiniam klimatui net naivu
tikėtis, kad toks vizitas būtų. „Beveik kiekvieną dieną mūsų viešojoje
erdvėje kas nors pasakoma negatyvaus ar įžeidžiančio Rusiją ir tokiame
kontekste dar tikimasi, kad bus vizitas. Tai yra naivu“. (…) Ar galite
įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, elgtųsi amerikiečių atstovai, jei taip,
kaip apie rusus, viešojoje erdvėje būtų kalbama apie amerikiečius. Kaip
galima tikėtis JAV prezidento vizito į Venesuelą, lygiai taip pat
galima tikėtis prezidento V. Putino vizito į Lietuvą“, – palygino Č.
Laurinavičius. Istoriko teigimu, lietuviai apsimeta arba iš tikro
nesupranta, kad mandagumas ir nuolankumas – skirtingi dalykai. „Kai tik
pasakai, kad reikia baigti chamizmą, iš karto peršama prielaida, kad
turėtume kalbėti apie nuolankumą. Nieko panašaus – reikia būti mandagiu,
garbingu žmogumi, stengtis suprasti ir išgirsti kitą pusę ir turėti
tvirtą poziciją. Dabar praktiškai nei kitą gerbime, nei savo turime
aiškią poziciją – vien tik primityvūs, nugirsti iš kitų epitetai mūsų
Rytų kaimynų atžvilgiu“, – sakė pašnekovas. Č. Laurinavičius
atkreipia dėmesį, kad „labai nekokį paveldą“ palieka dabartinė
konservatorių krikdemų valdžia. „Kadangi ji ruošiasi trauktis, dar
specialiai blogina klimatą, kad atėję kiti nežinotų už ko griebtis. Jie
šiuo atveju blogina ne kairiųjų poziciją, o visos valstybės situaciją –
nejaučiama atsakomybė už valstybę, galvojama siauriai tiktai savo
grupės, savo partijos interesų rėmuose“, – kalbėjo istorikas. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų gegužės
16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko
visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1% Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 48,3 proc. Lietuvos gyventojų Rusijos prezidentu tapus Vladimirui
Putinui permainų Lietuvos ir Rusijos santykiuose nesitiki. Maždaug tiek
pat mano, kad Rusija ir toliau mūsų šalies atžvilgiu vykdys ligšiolinę politiką, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai gegužę atlikta apklausa. Tuo metu istorikas Česlovas Laurinavičius prognozuoja dvišalių santykių blogėjimą, o V. Putino vizitą Lietuvoje prilygina JAV prezidento vizitui į Venesuelą. 48,3
proc. respondentų V. Putinui tapus prezidentu pokyčių Lietuvos ir
Rusijos santykiuose nesitiki – jų nuomone, dvišaliai santykiai nesikeis. 17,2
proc. respondentų manymu, santykiai šiek tiek pablogės, 7,9 proc.
įsitikinę, kad santykiai šiek tiek pagerės. Gerokai pablogėsiančių
santykių laukia 5,4 proc. respondentų. 19,9 proc. apklaustųjų į šį
klausimą neatsakė. Pagerėjimo
šalių santykiuose dažniau tikisi moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus
atstovai. Tai, kad padėtis nesikeis, dažniau linkę manyti vyrai,
aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai.
Pesimistiškiausiai galimą Lietuvos – Rusijos santykių raidą dažniau
linkę vertinti Kauno gyventojai. Jauniausio amžiaus respondentai dažniau
neturėjo nuomonės šiuo klausimu. 43,3 proc. apklaustųjų iš
Rusijos Lietuvos atžvilgiu tikisi tokios politikos, kokia yra dabar.
20,2 proc. apklaustųjų tikisi greičiau priešiškos politikos, 15,5 proc. –
greičiau draugiškos. Labai priešiškos ir labai draugiškos politikos
tikisi atitinkamai po 3 proc. apklaustųjų. Labiau
draugiškos politikos dažniau tikisi rajonų centrų gyventojai, vyresnio
amžiaus respondentai. Labiau priešiškos – kauniečiai. 39,4 proc.
Lietuvos gyventojų V. Putinas nepanašus nė į vieną iš buvusių SSRS
vadovų. 18,3 proc. respondentų mano, kad V. Putinas primena visus po
truputį. Likusiems V. Putinas primena J. Andropovą ir J. Staliną (po 5,5
proc.), L. Brežnevą (4,7 proc.), N. Chruščiovą (4,2 proc.), M.
Gorbačiovą (1,5 proc.), V. Leniną (1,3 proc.). 16,9 proc. respondentų į
šį klausimą neatsakė. Bent
kokį panašumą į buvusius SSRS lyderius dažniau įžvelgė vyresni nei 45
metų respondentai. Vyrai dažniau įžvelgia panašumų su anuomet taip pat
iš saugumo struktūrų į valdžią atėjusiu J. Andropovu, moterys dažniau
mato paralelių su „kietu“ valdymo stiliumi pasižymėjusiu J. Stalinu,
jaunesni (35-46 m.) respondentai dabartinį Kremliaus šeimininką dažniau
lygina su itin ilgai valdžios olimpe užsibuvusiu L. Brežnevu. Č.Laurinavičius: konservatoriai ruošiasi trauktis ir specialiai blogina klimatą Visgi paties Č.
Laurinavičiaus nuomonė linksta į pusę manančių, kad santykiai blogės, o
ne išliks panašūs į dabartinius. „Apskritai paėmus, santykiai su Rusija
ir Rusijos pozicija, manau, aštrės. Dabar jau pastebime to apraiškas
įvairiose srityse: griežtėjimas kalbos, tono, patoso. Visa tai, žinoma,
panašu į didelės valstybės ambicijų demonstravimą. Šiame kontekste
vargiai galima tikėtis vietos kokiems nors sentimentams, vargiai galime
tikėtis, kad bus geros valios“, – prognozuoja Č. Laurinavičius. Iki šiol Rusijos vadovų aukščiausio lygio vizitai į Lietuvą, taip pat ir kitas Baltijos šalis,
nėra įvykę. Pasak istoriko, esant dabartiniam klimatui net naivu
tikėtis, kad toks vizitas būtų. „Beveik kiekvieną dieną mūsų viešojoje
erdvėje kas nors pasakoma negatyvaus ar įžeidžiančio Rusiją ir tokiame
kontekste dar tikimasi, kad bus vizitas. Tai yra naivu“. (…) Ar galite
įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, elgtųsi amerikiečių atstovai, jei taip,
kaip apie rusus, viešojoje erdvėje būtų kalbama apie amerikiečius. Kaip
galima tikėtis JAV prezidento vizito į Venesuelą, lygiai taip pat
galima tikėtis prezidento V. Putino vizito į Lietuvą“, – palygino Č.
Laurinavičius. Istoriko teigimu, lietuviai apsimeta arba iš tikro
nesupranta, kad mandagumas ir nuolankumas – skirtingi dalykai. „Kai tik
pasakai, kad reikia baigti chamizmą, iš karto peršama prielaida, kad
turėtume kalbėti apie nuolankumą. Nieko panašaus – reikia būti mandagiu,
garbingu žmogumi, stengtis suprasti ir išgirsti kitą pusę ir turėti
tvirtą poziciją. Dabar praktiškai nei kitą gerbime, nei savo turime
aiškią poziciją – vien tik primityvūs, nugirsti iš kitų epitetai mūsų
Rytų kaimynų atžvilgiu“, – sakė pašnekovas. Č. Laurinavičius
atkreipia dėmesį, kad „labai nekokį paveldą“ palieka dabartinė
konservatorių krikdemų valdžia. „Kadangi ji ruošiasi trauktis, dar
specialiai blogina klimatą, kad atėję kiti nežinotų už ko griebtis. Jie
šiuo atveju blogina ne kairiųjų poziciją, o visos valstybės situaciją –
nejaučiama atsakomybė už valstybę, galvojama siauriai tiktai savo
grupės, savo partijos interesų rėmuose“, – kalbėjo istorikas. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų gegužės
16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko
visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1% Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!