Spinter tyrimai: du trečdaliai šalies interneto vartotojų nepritaria ACTA ratifikavimui

62,9 proc. reguliariai internetu besinaudojančių šalies gyventojų (16 metų ir vyresnių) nepritaria
tarptautiniam prekybos susitarimui dėl kovos su klastojimu ir mano, kad šis,
jau spėjęs pagarsėti ACTA susitarimas,
neturėtų būti ratifikuotas šalies parlamente. Tokie rezultatai paaiškėjo rinkos
ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ internetu apklausus
šalies gyventojus nuo 16 iki 65 m. amžiaus, reguliariai besinaudojančius internetu.
Kas penktas apklaustasis (19,6 proc.) pritartų šios teisinės normos
įsigaliojimui mūsų šalyje. 17,5 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Grėsmes žmogaus privatumui bei žodžio laisvei dažniau įžvelgia jaunesnio
amžiaus (iki 35m.), aukštąjį išsimokslinimą turintys šalies gyventojai.
Dokumentui pritarti dažniau linkę vyresni nei 45 m. apklaustieji bei moterys. Pasak bendrovės projektų vadovo Naglio Jonuškos, aiškinantis gyventojų
nuomonę buvo pasirinktas internetinės apklausos metodas pirmiausia dėl to, kad nuo
pat šio dokumento paviešinimo prasidėjo diskusija, kad kai kurios
kontraversiškos jo nuostatos gali būti nukreiptos prieš tuos, kuriems
kompiuteris ir internetas jau seniai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. O šiandieninėje
Lietuvoje tai labai didelė visuomenės grupė. Tyrime dalyvavo 629 respondentai. Į klausimą apie ACTA ratifikavimą
atsakinėjo tik apie šį susitarimą žinantys respondentai. Apklausa vyko 2012 m.
vasario 14-17 d. 62,9 proc. reguliariai internetu besinaudojančių šalies gyventojų (16 metų ir vyresnių) nepritaria
tarptautiniam prekybos susitarimui dėl kovos su klastojimu ir mano, kad šis,
jau spėjęs pagarsėti ACTA susitarimas,
neturėtų būti ratifikuotas šalies parlamente. Tokie rezultatai paaiškėjo rinkos
ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ internetu apklausus
šalies gyventojus nuo 16 iki 65 m. amžiaus, reguliariai besinaudojančius internetu.
Kas penktas apklaustasis (19,6 proc.) pritartų šios teisinės normos
įsigaliojimui mūsų šalyje. 17,5 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Grėsmes žmogaus privatumui bei žodžio laisvei dažniau įžvelgia jaunesnio
amžiaus (iki 35m.), aukštąjį išsimokslinimą turintys šalies gyventojai.
Dokumentui pritarti dažniau linkę vyresni nei 45 m. apklaustieji bei moterys. Pasak bendrovės projektų vadovo Naglio Jonuškos, aiškinantis gyventojų
nuomonę buvo pasirinktas internetinės apklausos metodas pirmiausia dėl to, kad nuo
pat šio dokumento paviešinimo prasidėjo diskusija, kad kai kurios
kontraversiškos jo nuostatos gali būti nukreiptos prieš tuos, kuriems
kompiuteris ir internetas jau seniai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. O šiandieninėje
Lietuvoje tai labai didelė visuomenės grupė. Tyrime dalyvavo 629 respondentai. Į klausimą apie ACTA ratifikavimą
atsakinėjo tik apie šį susitarimą žinantys respondentai. Apklausa vyko 2012 m.
vasario 14-17 d.