Socialinė iniciatyva „Noriu ir dirbu“ drąsina negalią turinčius žmones dirbti tai, ką nori

Beveik du trečdaliai (59 proc.) „Spinter“ tyrimo dalyvių teigia, kad jiems nėra jokio skirtumo, ar kolega turi negalią, ar jos neturi. Ir nors vos 7 proc. apklaustųjų sako, kad nenorėtų dirbti su žmogumi, kuris turi negalią, pasak specialistų, pastarieji vis dar nedrįsta kandidatuoti į daugybę darbo pozicijų.  

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 146 tūkst. darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių, iš kurių dirba mažiau nei trečdalis (29 proc.). Asociacijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad be tų, kuriems nėra skirtumo ar asmuo turi negalią (59 proc.), bei tų, kurie nesutiktų dirbti kartu (7 proc.), penktadalis (20 proc.) mielai padėtų dirbančiam negalią turinčiam, skirtų jam daugiau dėmesio.

„Aš ir pati asmeniškai, ir bendruomenės nariai, kurie turi negalią, dažnai girdime iš darbdavių, kad yra skirtumas ar darbuotojas su negalia ar be, šis tyrimas tai paneigia ir patvirtina mūsų įsitikinimą, kad pasirinkimas nepriklauso nuo darbdavio. Turime įdėti šiek tiek daugiau pastangų ir laužyti stereotipus apie vienintelį šiuo metu žmogui su negalia skirtą – aukos – vaidmenį“, – sako S. Kunigonytė, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pasakoja, kad kartu su komanda deda pastangas, jog kuo daugiau negalią turinčių žmonių pasirinktų darbą, o darbdaviai noriai juos priimtų.

„Pokytis visuomenėje vyksta, stereotipai nyksta. Inicijuodami užimtumo įstatymo pataisas, turėjome aiškų tikslą, kad tiek darbuotojai su negalia, tiek darbdaviai rastų proaktyvių būdų išnaudoti tarpusavio sinergiją. Apklausos duomenys, kad tik 7 proc. dirba įmonėse, organizacijose kartu su žmonėmis turinčiais negalią, parodo vis dar neišnaudotą tarpusavio sąveikos potencialą. Ne visuomet matome, ar žmogus turi negalią, ar ne. Svarbu, kad darbovietėje negalios nebūtų ieškoma“, – sako J. Jakštienė.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus teigimu, darbdaviai laukia norinčių ir galinčių dirbti negalią turinčių žmonių.

„Praėjo daugiau nei pusmetis nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusios užimtumo įstatymo pataisos, kuri suteikė žmonėms su negalia daugiau galimybių įsitraukti į atvirą darbo rinką, o darbdavius paskatino plėsti sampratą apie lygias galimybes dirbti visiems žmonėms. Kalbėti apie konkrečius pokyčius darbo rinkoje šiuo klausimu dar anksti, bet galime patvirtinti, kad darbdaviai laukia visų norinčių ir galinčių dirbti“, – teigia Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius.

Prieš asmeniui įsidarbinant, svarbu išsiaiškinti jo galimybes ir poreikius. Darbdavys turi žinoti, ką žmogus gali daryti, ir ko – ne. Reikėtų atvirai kalbėtis, viską išsiaiškinti – tai garantuoja gerą tarpusavio sprendimą.

Kaip ir minėjau, rinka ir jos dalyviai darbdaviai yra pasiruošę dirbti su visais darbuotojais. Šiandien mūsų konfederacijos vienijamose įmonėse dirba 4 proc. žmonių su negalia.“

Socialinė kampanija „Noriu ir dirbu“

Naujausią tyrimą apie dirbančius žmones su negalia lydinčios socialinės kampanijos „Noriu ir dirbu“ centre – nelikę savo negalioje žmonės, kurie dirba ir gyvena visavertį gyvenimą. Vienoje iš reklamų nusifilmavusi Olga neslepia, kad jai tai buvo iššūkis, kurio ji ėmėsi tam, jog kiti žmonės su negalia turėtų kuo daugiau pozityvių pavyzdžių ir peržengę barjerus aktyviau įdarbintų savo gebėjimus ir nebijotų teikti savęs darbo rinkai.

„Įsidarbinau atsitiktinai. Vedžiau draugę į darbo pokalbį. Būsimų vadovų paklausiau, ar yra galimybė dirbti man ir vyrui. Darbdavys pakvietė pasibandyti ir netrukus mus įdarbino. Jau tris metus dirbu šioje įmonėje,  – apie darbą pasakojo moteris ir drąsino kitus neįgaliuosius išdrįsti ieškotis darbo. – Bendraudami su neįgaliaisiais pirmiausia paklauskite, ar jiems reikalinga pagalba. Dauguma mūsų visko bijo. Nebijokime, eikime ir darykime“.

Kaip teigė S.Kunigonytė, reklamose matomų herojų istorijos įkvepia.

„Žmonės, kuriuos matome socialinėje reklamoje, įkvepia. Jie įrodo, kad yra lygūs su visais. Jie nori ryte keltis, eiti į darbą, jie mėgaujasi gyvenimu, įkvepia kitus, negalią turinčius žmones“, – pasakojo Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė.

Anot R.Sartatavičiaus, socialinės kampanijos teiginys „Noriu ir dirbu“ – taip pat skatinantis imtis pokyčių, įkvepiantis pozityvumo.

„Puikus socialinės kampanijos kreipinys – noriu ir dirbu. Darbo rinka šiandien yra užfiksuota 24 tūkst. laisvų darbo vietų – šie skaičiai realybėje yra kone dvigubai didesni. Tikrai ne daug laiko praėjo nuo įstatymo pakitimo, bet pokyčiai yra matomi. Labai svarbu, kad žmogus su negalia gali ir nori dirbti. Visuomet atsiras nepatenkintų žmonių, bet manau, kad į viską reikia žvelgti pozityviai. Tikiuosi, kad greitai tų septynių procentų respondentų, teigiančių, kad nenorėtų dirbti su negalią turinčiu žmogumi, neliks“, – pasisakė jis.

Projektą įgyvendina Dirbančių neįgaliųjų asociacija, projektą finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šaltinis: BNS