Lizingas už automobilį, paskola už būstą, kreditas už indaplovę, trumpalaikė vartojimo paskola naujiems baldams, – ne vienas iš mūsų greičiausiai yra susidūręs su tokiais ar panašiais finansiniais įsipareigojimais. Prisipažinkime, jų atidavimas dažnai kelia galvos skausmą, juo labiau, jei tokių įsipareigojimų turime daugiau. Specialistai pataria, kaip su jais tvarkytis efektyviau.
Kaip rodo šių metų vasarį atlikta šalies gyventojų apklausa, įvairių finansinių įsipareigojimų šį vasarį turėjo bene keturi iš dešimties – 39 proc. apklaustųjų. Lyginant su situacija prieš dvejus metus, jų turinčių gyventojų dalis išaugo nuo 34 procentų.
Pastaruosius porą metų stebėdami situaciją matome, kad palaipsniui auga šalies gyventojų, kurie turi prisiėmę įvairių finansinių įsipareigojimų, dalis. Nors puikiai suprantamas žmonių noras gyventi geriau dabar, o ne ateityje, vis tik finansinė disciplina, ypač kaip parodė karantino laikotarpis, yra būtina“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.
Nors didžioji dauguma – net 9 iš 10 – finansinių įsipareigojimų turinčių gyventojų šiemet buvo susidarę ir jų grąžinimo planą, o jų dalis pastaraisiais metais kiek padidėjo, visgi karantino metu turimi įsiskolinimai kėlė sunkumų. Kaip parodė tyrimas, galimybė sumokėti būsto paskolos įmokas pagal problemiškumą tarp kitų finansinių poreikių balandį buvo pirmoje vietoje, trečiojoje buvo galimybė įsigyti didesnių pirkinių, ketvirtoje atsidūrė automobilio lizingo įmokų, o penktojoje – kitų kreditų mokėjimas.
D. Kolmatsui teigimu, norint efektyviai tvarkytis su finansiniais įsipareigojimais, svarbus ir trumpalaikis, ir ilgalaikis šeimos biudžeto planavimas. „O prisiimant naujus įsipareigojimus, reiktų įvertinti ne tik savo santaupas, pajamas ir jų pastovumą, bet ir tai, ar nauji pirkiniai yra būtini, kiek jie kainuos sumokėjus visas palūkanas ir ar tai yra optimalus būdas gauti reikiamą daiktą“, – sako specialistė.
Kaip sužinoti, kur „dingsta“ pinigai?
INVL atstovė pataria, kad siekiant efektyviai tvarkytis su finansiniais įsipareigojimais, pirmiausia reiktų išsiaiškinti, kur „dingsta“ pinigai.
D. Kolmatsui teigimu, vienas pirmųjų žingsnių šiame etape – pradėti fiksuoti ir peržiūrėti savo kasdienes išlaidas bei reguliarius mokėjimus, pavyzdžiui, už komunalines paslaugas, bei galimybes juos sumažinti. „Jei įmanoma, mažinkite nuolatines išlaidas naudodamiesi nuolaidomis, sezoniškumu ar pokyčiais rinkoje“, – patarė ekspertė. Be to, sutaupyti leidžia ir nedidelių dalykų atsisakymas, pavyzdžiui, užuot pirkus mieste, galima įsidėti geriamo vandens iš namų.
Pasak ekspertės, svarbu įsivertinti ir jau turimus įsipareigojimus – pirmiausia reikia grąžinti tuos, už kuriuos mokamos didžiausios palūkanos. Ypač „skausmingi“ yra mokėjimai už kredito kortelių ar greitojo vartojimo kreditus.
„Atsižvelgiant į turimus įsipareigojimus, galima susidaryti ir finansinių mokėjimų kalendorių – tai įves daugiau disciplinos ir padės planuoti pinigų srautus“, – sakė D. Kolmatsui. Pasak jos, taip pat patartina pasidomėti, kokios yra galimybės padengti finansinius įsipareigojimus anksčiau numatyto laiko ir tokiu būdu sutaupyti dalį palūkanų.
„Siekiant efektyviai valdyti įsipareigojimus, reikėtų pasirengti ir „kas jeigu“ scenarijui, numatant, iš kur bus gaunama lėšų, jei padidės palūkanų norma arba staiga praradus darbą. Pragyvenimui būtina turėti bent šešių mėnesių pajamų dydžio „finansinę pagalvę“, – sakė D. Kolmatsui.
Jei planuojate imti paskolą
Jei finansinių įsipareigojimų neturite, bet planuojate juos prisiimti, svarbu tam atsakingai pasiruošti. Bene svarbiausias klausimas šiuo atveju yra, ar tai yra būtinos išlaidos ir geriausias būdas įsigyti norimą daiktą.
Pavyzdžiui, nors šalies gyventojai yra linkę įsigyti nuosavą būstą, specialistė patarė neskubėti ir įvertinti tai, kad galbūt tam tikru gyvenimo etapu racionaliau jį nuomotis. „O jei tai yra būtina ir prisiimti tokius įsipareigojimus leidžia jūsų santaupos bei planuojamos ilgalaikės pajamos, reikėtų skirti laiko ir paieškoti kuo geresnių skolinimosi sąlygų“, – sakė D. Kolmatsui.
Pasak jos, prieš imant būsto paskolą, svarbu įvertinti ir tai, kad palūkanos ne visuomet gali būti „žemumose“, o, pasirinkus kintamą palūkanų normą ir jai pakilus, kils ir paskolos įmokų suma.
Beje, neretas apsigauna ir vertindamas savo turto vertę. „Dažnai manome, kad jau turime daug turto, tačiau jeigu būstas yra finansuotas paskola, o automobilis ir buitinė technika namuose yra įsigyti išperkamosios nuomos būdu, tai nėra mūsų turtas. „Taip pat paskaičiavus akivaizdu, kad už turtą, kuris finansuojamas paskolomis, sumokama gerokai daugiau, nei jis kainuoja, nes tenka mokėti palūkanas“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Pasak jos, bet kuriuo atveju, prieš priimant sprendimą dėl naujų finansinių įsipareigojimų, svarbiausia įvertinti rizikos ir naudos santykį. „Reikėtų pagalvoti, ar tokio pirkinio tikrai reikia, ar reikia dabar, ar jis teiks ilgalaikę naudą, ir svarbiausia – ar būsite pajėgūs grąžinti skolą ir kitus kreditus, net jei nutiktų tokia netikėta situacija, kaip šiemet pasaulį užklupusi pandemija“, – sakė D. Kolmatsui.
Galiausiai, ne mažiau svarbi finansinių įsipareigojimų valdymo dalis, – jų svorio bendrame išlaidų krepšelyje įvertinimas. „Išlaidas reiktų planuoti ir trumpam, ir ilgam laikotarpiui – pradedant didesniais pirkiniais ar išlaidomis vaikų studijoms ir baigiant taupymu – nuo „finansinės pagalvės“ iki kaupimo papildomai pensijai. Beje, pradėti taupyti pensijai rekomenduojama kuo anksčiau – tuomet tam reikės skirti mažesnes sumas“, – sakė D. Kolmatsui.
Vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu apklausas 2018 ir 2020 metais atliko „Spinter tyrimai“. Jose dalyvavo daugiau kaip tūkstantis gyventojų, į klausimus dėl įsipareigojimų grąžinimo plano atsakė atitinkamai 341 ir 392 respondentai.
„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. 2020.06.25 Lizingas už automobilį, paskola už būstą, kreditas už indaplovę, trumpalaikė vartojimo paskola naujiems baldams, – ne vienas iš mūsų greičiausiai yra susidūręs su tokiais ar panašiais finansiniais įsipareigojimais. Prisipažinkime, jų atidavimas dažnai kelia galvos skausmą, juo labiau, jei tokių įsipareigojimų turime daugiau. Specialistai pataria, kaip su jais tvarkytis efektyviau.
Kaip rodo šių metų vasarį atlikta šalies gyventojų apklausa, įvairių finansinių įsipareigojimų šį vasarį turėjo bene keturi iš dešimties – 39 proc. apklaustųjų. Lyginant su situacija prieš dvejus metus, jų turinčių gyventojų dalis išaugo nuo 34 procentų.
Pastaruosius porą metų stebėdami situaciją matome, kad palaipsniui auga šalies gyventojų, kurie turi prisiėmę įvairių finansinių įsipareigojimų, dalis. Nors puikiai suprantamas žmonių noras gyventi geriau dabar, o ne ateityje, vis tik finansinė disciplina, ypač kaip parodė karantino laikotarpis, yra būtina“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.
Nors didžioji dauguma – net 9 iš 10 – finansinių įsipareigojimų turinčių gyventojų šiemet buvo susidarę ir jų grąžinimo planą, o jų dalis pastaraisiais metais kiek padidėjo, visgi karantino metu turimi įsiskolinimai kėlė sunkumų. Kaip parodė tyrimas, galimybė sumokėti būsto paskolos įmokas pagal problemiškumą tarp kitų finansinių poreikių balandį buvo pirmoje vietoje, trečiojoje buvo galimybė įsigyti didesnių pirkinių, ketvirtoje atsidūrė automobilio lizingo įmokų, o penktojoje – kitų kreditų mokėjimas.
D. Kolmatsui teigimu, norint efektyviai tvarkytis su finansiniais įsipareigojimais, svarbus ir trumpalaikis, ir ilgalaikis šeimos biudžeto planavimas. „O prisiimant naujus įsipareigojimus, reiktų įvertinti ne tik savo santaupas, pajamas ir jų pastovumą, bet ir tai, ar nauji pirkiniai yra būtini, kiek jie kainuos sumokėjus visas palūkanas ir ar tai yra optimalus būdas gauti reikiamą daiktą“, – sako specialistė.
Kaip sužinoti, kur „dingsta“ pinigai?
INVL atstovė pataria, kad siekiant efektyviai tvarkytis su finansiniais įsipareigojimais, pirmiausia reiktų išsiaiškinti, kur „dingsta“ pinigai.
D. Kolmatsui teigimu, vienas pirmųjų žingsnių šiame etape – pradėti fiksuoti ir peržiūrėti savo kasdienes išlaidas bei reguliarius mokėjimus, pavyzdžiui, už komunalines paslaugas, bei galimybes juos sumažinti. „Jei įmanoma, mažinkite nuolatines išlaidas naudodamiesi nuolaidomis, sezoniškumu ar pokyčiais rinkoje“, – patarė ekspertė. Be to, sutaupyti leidžia ir nedidelių dalykų atsisakymas, pavyzdžiui, užuot pirkus mieste, galima įsidėti geriamo vandens iš namų.
Pasak ekspertės, svarbu įsivertinti ir jau turimus įsipareigojimus – pirmiausia reikia grąžinti tuos, už kuriuos mokamos didžiausios palūkanos. Ypač „skausmingi“ yra mokėjimai už kredito kortelių ar greitojo vartojimo kreditus.
„Atsižvelgiant į turimus įsipareigojimus, galima susidaryti ir finansinių mokėjimų kalendorių – tai įves daugiau disciplinos ir padės planuoti pinigų srautus“, – sakė D. Kolmatsui. Pasak jos, taip pat patartina pasidomėti, kokios yra galimybės padengti finansinius įsipareigojimus anksčiau numatyto laiko ir tokiu būdu sutaupyti dalį palūkanų.
„Siekiant efektyviai valdyti įsipareigojimus, reikėtų pasirengti ir „kas jeigu“ scenarijui, numatant, iš kur bus gaunama lėšų, jei padidės palūkanų norma arba staiga praradus darbą. Pragyvenimui būtina turėti bent šešių mėnesių pajamų dydžio „finansinę pagalvę“, – sakė D. Kolmatsui.
Jei planuojate imti paskolą
Jei finansinių įsipareigojimų neturite, bet planuojate juos prisiimti, svarbu tam atsakingai pasiruošti. Bene svarbiausias klausimas šiuo atveju yra, ar tai yra būtinos išlaidos ir geriausias būdas įsigyti norimą daiktą.
Pavyzdžiui, nors šalies gyventojai yra linkę įsigyti nuosavą būstą, specialistė patarė neskubėti ir įvertinti tai, kad galbūt tam tikru gyvenimo etapu racionaliau jį nuomotis. „O jei tai yra būtina ir prisiimti tokius įsipareigojimus leidžia jūsų santaupos bei planuojamos ilgalaikės pajamos, reikėtų skirti laiko ir paieškoti kuo geresnių skolinimosi sąlygų“, – sakė D. Kolmatsui.
Pasak jos, prieš imant būsto paskolą, svarbu įvertinti ir tai, kad palūkanos ne visuomet gali būti „žemumose“, o, pasirinkus kintamą palūkanų normą ir jai pakilus, kils ir paskolos įmokų suma.
Beje, neretas apsigauna ir vertindamas savo turto vertę. „Dažnai manome, kad jau turime daug turto, tačiau jeigu būstas yra finansuotas paskola, o automobilis ir buitinė technika namuose yra įsigyti išperkamosios nuomos būdu, tai nėra mūsų turtas. „Taip pat paskaičiavus akivaizdu, kad už turtą, kuris finansuojamas paskolomis, sumokama gerokai daugiau, nei jis kainuoja, nes tenka mokėti palūkanas“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Pasak jos, bet kuriuo atveju, prieš priimant sprendimą dėl naujų finansinių įsipareigojimų, svarbiausia įvertinti rizikos ir naudos santykį. „Reikėtų pagalvoti, ar tokio pirkinio tikrai reikia, ar reikia dabar, ar jis teiks ilgalaikę naudą, ir svarbiausia – ar būsite pajėgūs grąžinti skolą ir kitus kreditus, net jei nutiktų tokia netikėta situacija, kaip šiemet pasaulį užklupusi pandemija“, – sakė D. Kolmatsui.
Galiausiai, ne mažiau svarbi finansinių įsipareigojimų valdymo dalis, – jų svorio bendrame išlaidų krepšelyje įvertinimas. „Išlaidas reiktų planuoti ir trumpam, ir ilgam laikotarpiui – pradedant didesniais pirkiniais ar išlaidomis vaikų studijoms ir baigiant taupymu – nuo „finansinės pagalvės“ iki kaupimo papildomai pensijai. Beje, pradėti taupyti pensijai rekomenduojama kuo anksčiau – tuomet tam reikės skirti mažesnes sumas“, – sakė D. Kolmatsui.
Vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu apklausas 2018 ir 2020 metais atliko „Spinter tyrimai“. Jose dalyvavo daugiau kaip tūkstantis gyventojų, į klausimus dėl įsipareigojimų grąžinimo plano atsakė atitinkamai 341 ir 392 respondentai.
„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius bei kitas finansines priemones.