Šiemet dauguma Kalėdas darbe švenčia, bet kukliau nei pernai

Kiek daugiau nei trečdalis dirbančių lietuvių pripažino, kad šiemet didžiąsias metų šventes darbe minės, tačiau jos bus kuklesnės nei pernai, tuo tarpu beveik penktadalis tvirtina, kad linksmybės darbe planuojamos ne prastesnės nei ankstesniais metais. Tuo tarpu 37,2 proc. atsakė, kad jokių švenčių jų darbovietėje nebus, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Tyrimo autoriai teigia, kad taip pat iškilmingai, kaip pernai, darbe ruošiasi švęsti aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai. Tuo tarpu rajonų centrų bei kaimų gyventojai, darbininkiškų profesijų atstovai dažniau teigė, kad Kalėdos ar Naujieji metai jų darbovietėje apskritai nebus švenčiami. Renginius organizuojančios bendrovės „Septynios natos“ vadovas Tomas Augulis DELFI sakė, kad šiemet absoliuti dauguma įmonių neužsakė kalėdinių vakarėlių savo darbuotojams, tačiau neatsisakė švenčių paminėjimo su verslo partneriais. „Šiemet mes turėjome vos vieną šventę, skirtą darbuotojams ir verslo partneriams kartu, tuo tarpu ankstesniais metais įmonių vakarėliai darbuotojams sudarydavo maždaug pusę mūsų organizuojamų šventinių renginių“, – sakė jis. Pašnekovas svarsto, kad greičiausiai įmonės vietoj vakarėlio darbuotojus tiesiog pakvietė taurei vyno ar išmokėjo premijas. „Matyt, įmonės rado kitų būdų pasveikinti darbuotojus, pavyzdžiui, skyrė premijas vakarėlio sąskaita. Žinote, dauguma darbuotojų vietoj vakarėlio turbūt pasirinktų premiją. Tuo tarpu tos įmonės, kurios paskutinius penkerius metus rengdavo vakarėlius savo verslo partneriams, šiemet tęsė šią tradiciją. Galiu atvirai pasakyti, kad tokių vakarėlių biudžetai pernelyg nemažėjo“, – sakė jis. Dauguma dovanoms skirs iki 200 Lt Beveik 28 proc. lietuvių Kalėdų dovanoms ketina išleisti 101-200 Lt, 24,4 proc. – 51-100 Lt, 18,3 proc. gyventojų neplanuoja pernelyg išlaidauti ir dovanoms norėtų skirti iki 50 Lt, tačiau daugiau nei 3 proc. tam ketina išleisti per 800 Lt. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad didesnes sumas įvardijo 26-35 m, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai, vyrai. Mažiausiai pinigų kalėdinėms dovanėlėms planuoja išleisti jauniausio ir vyriausio amžiaus gyventojai. Kokią pinigų sumą šiemet ketinate išleisti Kalėdinėms dovanėlėms? (proc.) Ar Jūsų darbovietėje šiemet bus švenčiamos šv. Kalėdos arba Naujieji metai? (proc.) Pateikiami tik dirbančių respondentų atsakymai Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų lapkričio 20-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Kiek daugiau nei trečdalis dirbančių lietuvių pripažino, kad šiemet didžiąsias metų šventes darbe minės, tačiau jos bus kuklesnės nei pernai, tuo tarpu beveik penktadalis tvirtina, kad linksmybės darbe planuojamos ne prastesnės nei ankstesniais metais. Tuo tarpu 37,2 proc. atsakė, kad jokių švenčių jų darbovietėje nebus, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Tyrimo autoriai teigia, kad taip pat iškilmingai, kaip pernai, darbe ruošiasi švęsti aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai. Tuo tarpu rajonų centrų bei kaimų gyventojai, darbininkiškų profesijų atstovai dažniau teigė, kad Kalėdos ar Naujieji metai jų darbovietėje apskritai nebus švenčiami. Renginius organizuojančios bendrovės „Septynios natos“ vadovas Tomas Augulis DELFI sakė, kad šiemet absoliuti dauguma įmonių neužsakė kalėdinių vakarėlių savo darbuotojams, tačiau neatsisakė švenčių paminėjimo su verslo partneriais. „Šiemet mes turėjome vos vieną šventę, skirtą darbuotojams ir verslo partneriams kartu, tuo tarpu ankstesniais metais įmonių vakarėliai darbuotojams sudarydavo maždaug pusę mūsų organizuojamų šventinių renginių“, – sakė jis. Pašnekovas svarsto, kad greičiausiai įmonės vietoj vakarėlio darbuotojus tiesiog pakvietė taurei vyno ar išmokėjo premijas. „Matyt, įmonės rado kitų būdų pasveikinti darbuotojus, pavyzdžiui, skyrė premijas vakarėlio sąskaita. Žinote, dauguma darbuotojų vietoj vakarėlio turbūt pasirinktų premiją. Tuo tarpu tos įmonės, kurios paskutinius penkerius metus rengdavo vakarėlius savo verslo partneriams, šiemet tęsė šią tradiciją. Galiu atvirai pasakyti, kad tokių vakarėlių biudžetai pernelyg nemažėjo“, – sakė jis. Dauguma dovanoms skirs iki 200 Lt Beveik 28 proc. lietuvių Kalėdų dovanoms ketina išleisti 101-200 Lt, 24,4 proc. – 51-100 Lt, 18,3 proc. gyventojų neplanuoja pernelyg išlaidauti ir dovanoms norėtų skirti iki 50 Lt, tačiau daugiau nei 3 proc. tam ketina išleisti per 800 Lt. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad didesnes sumas įvardijo 26-35 m, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai, vyrai. Mažiausiai pinigų kalėdinėms dovanėlėms planuoja išleisti jauniausio ir vyriausio amžiaus gyventojai. Kokią pinigų sumą šiemet ketinate išleisti Kalėdinėms dovanėlėms? (proc.) Ar Jūsų darbovietėje šiemet bus švenčiamos šv. Kalėdos arba Naujieji metai? (proc.) Pateikiami tik dirbančių respondentų atsakymai Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų lapkričio 20-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.