Lietuvoje veikiantis verslas neišnaudoja savo potencialo regionuose, kur jo saitai su vietos bendruomenėmis jų pačių vertinimu yra gana silpni. Kol įvairios verslo socialinės iniciatyvos ir projektai sutelkti iš esmės didžiuosiuose miestuose, regionuose, kartu – ir Rokiškyje, verslo socialinė atsakomybė gyventojų suprantama pirmiausiai kaip skaidrus didesnio nei minimalus atlyginimo mokėjimas. Verslo socialinės atsakomybės skatinimo kampaniją „Ne tik sau“ inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsakė reprezentatyvią visos šalies gyventojų apklausą. Paaiškėjo, jog sąžiningumas darbuotojų atžvilgiu aktualiausias regionų centruose ir kaimo vietovėse, čia ne vokeliuose mokamų atlyginimų tikisi atitinkamai 51 ir 39 proc. apklaustųjų, kai didmiesčiuose tokių – 34 procentai. Didesni nei minimalūs atlyginimai svarbūs 40 proc. rajonų centrų ir 37 proc. kaimų gyventojų bei tik 28 proc. didmiesčių gyventojų. Potencialo yra, išskyrus… aplinkosaugą Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Andrius Nikitinas pastebi, kad regionuose verslas turi progą sustiprinti ryšius su vietos gyventojais. Juo labiau, kad juose beveik nuolat trūksta darbuotojų. „Regionuose 18 proc. gyventojų socialiai atsakinga įmone laikytų tą, kuri savanoriškai vykdo ar remia socialines iniciatyvas, 13-14 proc. – bet kokias iniciatyvas, didinančias gyventojų gerovę. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kur būtų paprasčiausiai nepataikyta. Regionų gyventojai nepalaikytų su aplinkosauga susijusių projektų, nes čia dėmesys gamtos klausimams yra kur kas mažesnis negu didmiesčiuose“, – sako konfederacijos generalinis direktorius. Mokymus bei seminarus organizuojančios įmonės „PersonPremier“ strateginio valdymo ekspertas-konsultantas Tomas Staniulis pastebi, kad verslo įsitraukimo į socialinius projektus mastas Lietuvoje turi daug potencialo augti. „Lietuvoje tai taip pat daroma, tik dar palyginti nedideliu mastu. Tačiau šiuolaikinėms įmonėms nebepakanka vien siekti pelno – vis reiklesni ir sąmoningesni vartotojai ima teikti pirmenybę prekės ženklams, kurių filosofija jiems priimtina. Dažnai tai reiškia etišką, atsakingą įmonės elgesį. Tai taikytina ir darbuotojams. Talentingi ir perspektyvūs darbuotojai gali rinktis, su kuo nori dirbti, ir noriau renkasi įmones, kurių propaguojamos vertybės jiems priimtinos“, – teigia T. Staniulis. Socialinė atsakomybė – pirmiausia ryšys su bendruomene Regionuose veikiantys verslai pateikia kontrargumentą – socialinių iniciatyvų regionuose daugėtų, jeigu jas vykdantiems verslams būtų kuriamos palankesnės sąlygos. „Visuomenėje vis dar gajus požiūris, jog verslas – svetimkūnis, skriaudžiantis ir išnaudojantis bendruomenės narius, tačiau ir valstybė į darbo vietas regionuose sukuriančias bei mokesčius į biudžetą mokančias įmones galėtų žiūrėti palankiau. Jeigu socialiai atsakingam verslui būtų taikomos mokestinės lengvatos, manau, kad socialinių iniciatyvų regionuose tikrai būtų daugiau – tuo pačiu pridėtinę vertę gautų ir vietos bendruomenės. Juk sėkmingas verslas – tai ne tik technologijos ir inovacijos, naujų produktų ir paslaugų kūrimas, rinkų užkariavimas ir plėtra, tai – ir investicijos į darbuotojų gerovę, tobulėjimą, jų kvalifikacijos kėlimą“, – sako AB „Rokiškio sūris“ atstovė Aušra Zibolienė. Pasak jos, ši praktika taikoma ir „Rokiškio sūris“, nes įmonės vadovai nuo seno laikosi požiūrio, kad svarbiausia versle yra žmogus: čia veikia nestacionarus reabilitacijos centras, kur darbuotojams taikomos ženklios nuolaidos gydymui ir potrauminės priežiūros procedūroms, įmonėje organizuojami anglų kalbos kursai, kuriuos pilnai apmoka darbdavys. Be to, su kiekvienu darbuotoju yra sudaryta Kolektyvinė sutartis, kurios pagrindu jiems suteikiamos papildomos, nei numatyta Darbo Kodekse, garantijos, išmokos, atostogos ir pan. Nepamiršta lieka ir vietos bendruomenė, kurioje verslas veikia ne vienerius metus – beveik visų Rokiškio mieste ir rajone organizuojamų sporto bei kultūros renginių pagrindinis rėmėjas yra „Rokiškio sūris“. „Esame numatę tęsti tradicinių miesto ir rajono renginių rėmimą, bet visada noriai prisidedame ir prie vienkartinių iniciatyvių ar renginių. Žinoma, prioritetą suteikiame renginiams, kurie edukuoja ir garantuoja jaunimo užimtumą – tai savotiškas indėlis į mūsų bendruomenės auginimą ir jos gerovę. Manau, kad tuštėjantiems regionams dabar ypač svarbios socialinės iniciatyvos, kurios į ramų vietos gyvenimą įneša šiek tiek spalvų – įvairūs kultūros renginiai, sporto, edukaciniai projektai, dalijimosi patirtimi vakarai ir t.t., todėl nenuostabu, kad daugiausia pasiūlymų remti projektus sulaukiame iš vietos kultūros bei sporto institucijų. Pavyzdžiui, Rokiškio krašto muziejuje jau daugiau nei 10 metų veikia edukacinė programa Sūrio kelias – čia lankytojai supažindinami su pieno produktų gamybos tradicijomis, degustuoja įvairius sūrius, daug sužino apie dabartines gamybos technologijas. Galbūt tai ir mūsų veiklos tęstinumas lemia, kad vietos gyventojai noriai įsitraukia į visas veiklas, lankosi renginiuose ir palaiko vietos verslą. Gyvename simbiozėje ir tuo džiaugiamės“, – šypsosi A. Zibolienė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter“ tyrimai rugpjūčio 27 – rugsėjo 4 dieną atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo 1010 18-75 metų gyventojų. 2019.10.29 Lietuvoje veikiantis verslas neišnaudoja savo potencialo regionuose, kur jo saitai su vietos bendruomenėmis jų pačių vertinimu yra gana silpni. Kol įvairios verslo socialinės iniciatyvos ir projektai sutelkti iš esmės didžiuosiuose miestuose, regionuose, kartu – ir Rokiškyje, verslo socialinė atsakomybė gyventojų suprantama pirmiausiai kaip skaidrus didesnio nei minimalus atlyginimo mokėjimas. Verslo socialinės atsakomybės skatinimo kampaniją „Ne tik sau“ inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsakė reprezentatyvią visos šalies gyventojų apklausą. Paaiškėjo, jog sąžiningumas darbuotojų atžvilgiu aktualiausias regionų centruose ir kaimo vietovėse, čia ne vokeliuose mokamų atlyginimų tikisi atitinkamai 51 ir 39 proc. apklaustųjų, kai didmiesčiuose tokių – 34 procentai. Didesni nei minimalūs atlyginimai svarbūs 40 proc. rajonų centrų ir 37 proc. kaimų gyventojų bei tik 28 proc. didmiesčių gyventojų. Potencialo yra, išskyrus… aplinkosaugą Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Andrius Nikitinas pastebi, kad regionuose verslas turi progą sustiprinti ryšius su vietos gyventojais. Juo labiau, kad juose beveik nuolat trūksta darbuotojų. „Regionuose 18 proc. gyventojų socialiai atsakinga įmone laikytų tą, kuri savanoriškai vykdo ar remia socialines iniciatyvas, 13-14 proc. – bet kokias iniciatyvas, didinančias gyventojų gerovę. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kur būtų paprasčiausiai nepataikyta. Regionų gyventojai nepalaikytų su aplinkosauga susijusių projektų, nes čia dėmesys gamtos klausimams yra kur kas mažesnis negu didmiesčiuose“, – sako konfederacijos generalinis direktorius. Mokymus bei seminarus organizuojančios įmonės „PersonPremier“ strateginio valdymo ekspertas-konsultantas Tomas Staniulis pastebi, kad verslo įsitraukimo į socialinius projektus mastas Lietuvoje turi daug potencialo augti. „Lietuvoje tai taip pat daroma, tik dar palyginti nedideliu mastu. Tačiau šiuolaikinėms įmonėms nebepakanka vien siekti pelno – vis reiklesni ir sąmoningesni vartotojai ima teikti pirmenybę prekės ženklams, kurių filosofija jiems priimtina. Dažnai tai reiškia etišką, atsakingą įmonės elgesį. Tai taikytina ir darbuotojams. Talentingi ir perspektyvūs darbuotojai gali rinktis, su kuo nori dirbti, ir noriau renkasi įmones, kurių propaguojamos vertybės jiems priimtinos“, – teigia T. Staniulis. Socialinė atsakomybė – pirmiausia ryšys su bendruomene Regionuose veikiantys verslai pateikia kontrargumentą – socialinių iniciatyvų regionuose daugėtų, jeigu jas vykdantiems verslams būtų kuriamos palankesnės sąlygos. „Visuomenėje vis dar gajus požiūris, jog verslas – svetimkūnis, skriaudžiantis ir išnaudojantis bendruomenės narius, tačiau ir valstybė į darbo vietas regionuose sukuriančias bei mokesčius į biudžetą mokančias įmones galėtų žiūrėti palankiau. Jeigu socialiai atsakingam verslui būtų taikomos mokestinės lengvatos, manau, kad socialinių iniciatyvų regionuose tikrai būtų daugiau – tuo pačiu pridėtinę vertę gautų ir vietos bendruomenės. Juk sėkmingas verslas – tai ne tik technologijos ir inovacijos, naujų produktų ir paslaugų kūrimas, rinkų užkariavimas ir plėtra, tai – ir investicijos į darbuotojų gerovę, tobulėjimą, jų kvalifikacijos kėlimą“, – sako AB „Rokiškio sūris“ atstovė Aušra Zibolienė. Pasak jos, ši praktika taikoma ir „Rokiškio sūris“, nes įmonės vadovai nuo seno laikosi požiūrio, kad svarbiausia versle yra žmogus: čia veikia nestacionarus reabilitacijos centras, kur darbuotojams taikomos ženklios nuolaidos gydymui ir potrauminės priežiūros procedūroms, įmonėje organizuojami anglų kalbos kursai, kuriuos pilnai apmoka darbdavys. Be to, su kiekvienu darbuotoju yra sudaryta Kolektyvinė sutartis, kurios pagrindu jiems suteikiamos papildomos, nei numatyta Darbo Kodekse, garantijos, išmokos, atostogos ir pan. Nepamiršta lieka ir vietos bendruomenė, kurioje verslas veikia ne vienerius metus – beveik visų Rokiškio mieste ir rajone organizuojamų sporto bei kultūros renginių pagrindinis rėmėjas yra „Rokiškio sūris“. „Esame numatę tęsti tradicinių miesto ir rajono renginių rėmimą, bet visada noriai prisidedame ir prie vienkartinių iniciatyvių ar renginių. Žinoma, prioritetą suteikiame renginiams, kurie edukuoja ir garantuoja jaunimo užimtumą – tai savotiškas indėlis į mūsų bendruomenės auginimą ir jos gerovę. Manau, kad tuštėjantiems regionams dabar ypač svarbios socialinės iniciatyvos, kurios į ramų vietos gyvenimą įneša šiek tiek spalvų – įvairūs kultūros renginiai, sporto, edukaciniai projektai, dalijimosi patirtimi vakarai ir t.t., todėl nenuostabu, kad daugiausia pasiūlymų remti projektus sulaukiame iš vietos kultūros bei sporto institucijų. Pavyzdžiui, Rokiškio krašto muziejuje jau daugiau nei 10 metų veikia edukacinė programa Sūrio kelias – čia lankytojai supažindinami su pieno produktų gamybos tradicijomis, degustuoja įvairius sūrius, daug sužino apie dabartines gamybos technologijas. Galbūt tai ir mūsų veiklos tęstinumas lemia, kad vietos gyventojai noriai įsitraukia į visas veiklas, lankosi renginiuose ir palaiko vietos verslą. Gyvename simbiozėje ir tuo džiaugiamės“, – šypsosi A. Zibolienė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter“ tyrimai rugpjūčio 27 – rugsėjo 4 dieną atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo 1010 18-75 metų gyventojų.
„Rokiškio sūris“: socialinės atsakomybės projektai – ne tik mūsų, bet ir valstybės interesas
29
Oct