Pasaulinis sveikatos tyrimas: kas lietuviams labiausiai gadina sveikatą

Lietuviai nerimauja dėl maisto priedų daug labiau nei vokiečiai Praėjusių
metų antroje pusėje 28-iose šalyse buvo vykdomas Pasaulinis sveikatos
tyrimas, kurį atliko tarptautinis tyrimų institutų tinklas „Iris“.
Lietuvoje apklausas vykdė šiam tinklui priklausanti visuomenės nuomonės
ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo
metu respondentai turėjo įvertinti įvairių aplinkos veiksnių įtaką
sveikatai, pavyzdžiui, fizinių pratimų svarbą, maisto, vandens ir oro
užterštumą, mitybos įpročius, miego trūkumą, streso lygį, paveldimumo
reikšmę, alkoholio ir tabako vartojimą, pasaulėžiūros įtaką sveikatai ir
pan. Visame pasaulyje bene labiausiai reikšmingais sveikatai laikomi
fiziniai pratimai, vandens ir maisto užterštumas, mityba ir kokybiškas
miegas. Pavyzdžiui, fiziniai pratimai labai svarbūs 51 proc.
respondentų, greičiau svarbūs – 92 proc. Lietuvoje fizinius pratimus labai svarbiais sveikatos būklei laiko 49
proc. respondentų, greičiau svarbiais – 93 proc. Palyginimui,
Vokietijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 31 proc. ir 90 proc.,
Italijoje – 35 ir 84 proc., Kinijoje – 39 ir 80 proc., Jungtinėje
karalystėje – 52 ir 95 proc., JAV – 64 ir 97 proc., Airijoje – 76 ir 97
proc. Taigi Lietuva šioje lentelėje užima maždaug vidurinę poziciją.
Labiausiai fizinio aktyvumo reikšmę Europoje akcentuoja airiai, rumunai,
turkai. Kalbant apie cheminių maisto priedų poveikį sveikatai,
Lietuvoje šį veiksnį labai svarbiu laiko 55 proc. respondentų, greičiau
svarbiu – 91 proc. Panašūs rezultatai Graikijoje, Slovėnijoje,
Suomijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Kinijoje, Tailande. Tuo tarpu
Turkijoje net 79 proc. respondentų maisto priedus laiko labai svarbiu
sveikatos veiksniu, 96 proc. – greičiau svarbiu, Egipte šie skaičiai
atitinkamai 95 ir 99 proc. Visai kitokia padėtis Vokietijoje, kur tik 32
proc. respondentų maisto priedų poveikį laiko labai svarbiu sveikatai, o
84 proc. – greičiau svarbiu. Anot tyrėjų, visgi tiek Europoje,
tiek Amerikoje cheminių maisto priedų kiekis maiste laikomas vienu
pagrindinių veiksnių, lemiančių sveikatos būklę. Azijoje, ypač Indijoje
bei Pakistane, tam skiriama kur kas mažiau dėmesio. Miego svarbos nevertiname taip, kaip airiai arba turkai Taip
pat visame pasaulyje pripažįstama pakankamo miego kiekio ir jo kokybės
svarba. Lietuva šiuo atžvilgiu neišsiskiria iš bendro konteksto. Šį
sveikatos veiksnį labai svarbiu įvardijo 45 proc. lietuvių, greičiau
svarbiu – 86 proc. Panašūs rezultatai Lenkijoje, Slovėnijoje, Jungtinėje
karalystėje, Vokietijoje. Keliais procentais geresni rezultatai
Nyderlanduose, Suomijoje, Kinijoje. Ypač miego reikšmę vertina turkai
(atitinkamai 56 ir 95 proc.) bei airiai (68 ir 94 proc.), mažiausiai juo
rūpinasi graikai (37 ir 86 proc.) bei Azijos šalys, pavyzdžiui, Indija,
Pakistanas. Bene prasčiausiai Lietuva atrodo mitybos vertinimo
atžvilgiu. Vos 16 proc. lietuvių (mažiausiai iš visų tirtų šalių)
mitybos reikšmę gerai sveikatos būklei laiko labai svarbia, 56 proc. –
greičiau svarbia. Panašus vertinimas fiksuotas tik Indonezijoje. Iš
europiečių arčiausiai mūsų – prancūzai (atitinkamai 26 ir 69 proc.) ir
lenkai (28 ir 82 proc.). Suomijoje labai svarbiu sveikatos veiksniu
mityba laiko 44 proc. respondentų, o 92 proc. mano, kad ji greičiau
svarbi, Vokietijoje skaičiai siekia 46 ir 96 proc., JAV – 65 ir 96
proc., Airijoje – 72 ir 96 proc. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Vakarų
europiečiai dažniau linkę mitybą laikyti svarbiu veiksniu žmogaus
sveikatai nei Rytų europiečiai. Paklausti, kaip vertina
paveldimumo įtaką sveikatai, 43 proc. lietuvių jį nurodė labai svarbiu
sveikatos veiksniu, 88 proc. greičiau svarbiu. Šiuo atžvilgiu mes niekuo
neišsiskiriame – kiek didesni rezultatai tik Italijoje, Airijoje,
Egipte bei JAV. Mažiausiai dėmesio pasaulyje teikiama rūkymui ir
alkoholiui, šie veiksniai rūpi tik atitinkamai 78 ir 77 proc.
respondentų. Ypač palankaus šių įpročių vertinimas Indijoje,
Indonezijoje ir Pakistane. Tuo tarpu lietuviai tabako gaminių ir
alkoholinių gėrimų vartojimą išskiria kaip svarbiausius veiksnius,
galinčius lemti sveikatos būklę. Tiesa, rūkymą akcentuoja ir kai kurios
kitos šalys, tačiau su alkoholiu mes esame gana išskirtiniai. Anot
„Spinter tyrimų“ direktoriaus Igno Zoko, mūsų šalyje alkoholis
sureikšmintas gal ir pagrįstai. „Ne paslaptis, kad mūsų visuomenė turi
šią problemą, o kai kurios kitos šalys, ypač išsivysčiusios, alkoholizmo
problemos neturi ir jose jau kalbama apie kažkokius pažangesnius
veiksnius“, – teigė pašnekovas. Pasaulinis labai svarbių veiksnių sveikatai penketukas Labai
svarbių veiksnių sveikatai vidutinis penketukas pasaulyje atrodo taip:
vandens ir maisto tarša (56 proc.), rūkymas (54 proc.), stresas (54
proc.), fiziniai pratimai (52 proc.), mityba (51 proc.). Toliau seka
kokybiškas miegas (49 proc.), oro tarša (47 proc.), genetika (44 proc.),
alkoholis (44 proc.). Skirtingose šalyse pirmose pozicijose
atsidūrusių veiksnių eiliškumas gali skirtis. Pavyzdžiui, suomiai
pirmiausiai įvardijo rūkymą, vandens ir maisto taršą, fizinius pratimus,
kokybišką miegą ir stresą; airiai – fizinius pratimus, stresą, rūkymą,
vandens ir maisto užterštumą, mitybą (beje, airiai išsiskiria tuo, kad
jiems svarbūs bene visi veiksniai, o respondentų skaičius, nurodantis jų
svarbą, labai didelis); vokiečiai – rūkymą, stresą, mitybą, kokybišką
miegą ir alkoholį; JAV – rūkymą, stresą, mitybą, fizinius pratimus,
genetiką; turkai – išrašytų vaistų poveikį, genetiką, vandens ir maisto
taršą, oro taršą, pasaulėžiūrą. Vaistus kaip svarbų sveikatos
veiksnį taip pat įvardijo Kolumbija, Egiptas, Indija, Pakistanas,
Airija, Turkija. Lietuvoje tokių respondentų – 43 proc. Požiūrį į
gyvenimą labai svarbiu ypač laiko Kolumbija (80 proc.), Turkija (76
proc.), Egiptas (66 proc.), Airija ( 66 proc.), Čilė (61 proc.), Rusija
(60 proc.), JAV (54 proc.). Lietuvoje tokių respondentų – 36 proc. „Vienose
šalyse apie sveikatą kalbama daugiau, kitose galbūt egzistuoja tam
tikra valstybės politika, trečiose šiai sričiai teikiama mažiau dėmesio,
todėl ir gyventojai sureikšmina vienus ar kitus veiksnius“, – tyrimo
rezultatus komentavo I. Zokas. Anot jo, Lietuva pagal skirtingus
kriterijus atsiduria labai įvairiose pozicijose, tačiau galima būtų
apibendrinti, kad iš Europos konteksto neiškrentame. „Kai kuriais
aspektais mes artimi Malaizijai ar kitoms Azijos šalims, o kai kuriais –
Vakarų Europai, pavyzdžiui, prancūzams. Visgi pagal daugelį parametrų
mes patenkame į užtikrintą viduriuką. Pavyzdžiui, pagal fizinių pratimų
svarbą sveikatai, esame tarp Lenkijos, Olandijos, Graikijos,
Prancūzijos. Lygiai tas pats su maisto priedų vartojimu – atitinkame
europietiškus parametrus. Vienintelis neatitikimas, kad mitybos reikšmė
yra mažiau suprantama. Tačiau, lygindami kitus atsakymus, mes pradėjome
galvoti, kad žmones suklaidino klausimas, kuriame šalia mitybos sąvokos
atsirado ir dieta, kuri Lietuvoje, pasirodo, suprantama labai siaurai“, –
svarstė pašnekovas. Sveikuoliai: lietuviai sureikšmina maistą, bet nesidomi mityba Lietuvos
sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė taip pat
linkusi manyti, kad pastaruoju metu susidomėjimas sveika mityba auga. S.
Kriaučiūnienė pasidžiaugė, kad lietuviai supranta alkoholio ir tabako
žalą sveikatai. „Tikiuosi, kad ateinančiuose rinkimuose Seime bus
daugiau sveikai gyvenančių, sveikai mąstančių bei sveiką pavyzdį savo
gyvenimu rodančių žmonių, nevykdančių tautos genocido. Pasaulinė
sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad tautoje, kurioje per metus
vienam žmogui tenka daugiau kaip 8 l alkoholio per metus, vyksta
genocidas. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje legaliai parduodamo
alkoholio vienas žmogus suvartoja 10 l per metus“, – teigė sveikuolė. „Akivaizdu,
kad lietuviai nevertina dvasingumo reikšmės sveikam ir darniam
gyvenimui. Be to, tarp klausimų pasigedau gyvenimo prasmės aspekto, nes
beprasmis gyvenimas ypač gresia stresais ir tokiomis civilizacijos
ligomis, kaip depresija širdies ir kraujagyslių susirgimai. Taip pat
akivaizdu, kad Lietuvoje respondentai neįvertino ar neatskyrė maisto ir
mitybos sąvokų, todėl akcentavo maisto užterštumą, bet neįvertino maisto
įvairumo, daržovių svarbos, maisto derinimo, kramtymo ir kitų dalykų,
kuriuos nagrinėja mitybos mokslas. Alkoholio pertekliaus grėsmės
vertinimas, manau, susijęs su dviem dalykais – augančiu nelaimių
skaičiumi šeimose ir keliuose bei labai aktyviu visuomeninių
organizacijų darbu šioje srityje“, – svarstė D. Kepenis. Kaip rodo Pasaulinis sveikatos tyrimas, lietuviai įsitikinę, kad
didžiausią įtaką sveikatai turi tokie žalingi įpročiai, kaip rūkymas
(61 proc.) ir alkoholio vartojimas (56 proc.), taip pat įvardijamas
vandens ir maisto užterštumas (55 proc.), stresas (56 proc.) ir fiziniai
pratimai (49 proc.). Mažiausiai respondentų dėmesio sulaukė mityba,
pasaulėžiūra ir genetika. Anot ekspertų, kai kuriais aspektais mes
panašūs į Vakarų Europą, tam tikrais atvejais esame tikri rytų
europiečiai, o kartais primename Azijos kraštus. Lietuviai nerimauja dėl maisto priedų daug labiau nei vokiečiai Praėjusių
metų antroje pusėje 28-iose šalyse buvo vykdomas Pasaulinis sveikatos
tyrimas, kurį atliko tarptautinis tyrimų institutų tinklas „Iris“.
Lietuvoje apklausas vykdė šiam tinklui priklausanti visuomenės nuomonės
ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo
metu respondentai turėjo įvertinti įvairių aplinkos veiksnių įtaką
sveikatai, pavyzdžiui, fizinių pratimų svarbą, maisto, vandens ir oro
užterštumą, mitybos įpročius, miego trūkumą, streso lygį, paveldimumo
reikšmę, alkoholio ir tabako vartojimą, pasaulėžiūros įtaką sveikatai ir
pan. Visame pasaulyje bene labiausiai reikšmingais sveikatai laikomi
fiziniai pratimai, vandens ir maisto užterštumas, mityba ir kokybiškas
miegas. Pavyzdžiui, fiziniai pratimai labai svarbūs 51 proc.
respondentų, greičiau svarbūs – 92 proc. Lietuvoje fizinius pratimus labai svarbiais sveikatos būklei laiko 49
proc. respondentų, greičiau svarbiais – 93 proc. Palyginimui,
Vokietijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 31 proc. ir 90 proc.,
Italijoje – 35 ir 84 proc., Kinijoje – 39 ir 80 proc., Jungtinėje
karalystėje – 52 ir 95 proc., JAV – 64 ir 97 proc., Airijoje – 76 ir 97
proc. Taigi Lietuva šioje lentelėje užima maždaug vidurinę poziciją.
Labiausiai fizinio aktyvumo reikšmę Europoje akcentuoja airiai, rumunai,
turkai. Kalbant apie cheminių maisto priedų poveikį sveikatai,
Lietuvoje šį veiksnį labai svarbiu laiko 55 proc. respondentų, greičiau
svarbiu – 91 proc. Panašūs rezultatai Graikijoje, Slovėnijoje,
Suomijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Kinijoje, Tailande. Tuo tarpu
Turkijoje net 79 proc. respondentų maisto priedus laiko labai svarbiu
sveikatos veiksniu, 96 proc. – greičiau svarbiu, Egipte šie skaičiai
atitinkamai 95 ir 99 proc. Visai kitokia padėtis Vokietijoje, kur tik 32
proc. respondentų maisto priedų poveikį laiko labai svarbiu sveikatai, o
84 proc. – greičiau svarbiu. Anot tyrėjų, visgi tiek Europoje,
tiek Amerikoje cheminių maisto priedų kiekis maiste laikomas vienu
pagrindinių veiksnių, lemiančių sveikatos būklę. Azijoje, ypač Indijoje
bei Pakistane, tam skiriama kur kas mažiau dėmesio. Miego svarbos nevertiname taip, kaip airiai arba turkai Taip
pat visame pasaulyje pripažįstama pakankamo miego kiekio ir jo kokybės
svarba. Lietuva šiuo atžvilgiu neišsiskiria iš bendro konteksto. Šį
sveikatos veiksnį labai svarbiu įvardijo 45 proc. lietuvių, greičiau
svarbiu – 86 proc. Panašūs rezultatai Lenkijoje, Slovėnijoje, Jungtinėje
karalystėje, Vokietijoje. Keliais procentais geresni rezultatai
Nyderlanduose, Suomijoje, Kinijoje. Ypač miego reikšmę vertina turkai
(atitinkamai 56 ir 95 proc.) bei airiai (68 ir 94 proc.), mažiausiai juo
rūpinasi graikai (37 ir 86 proc.) bei Azijos šalys, pavyzdžiui, Indija,
Pakistanas. Bene prasčiausiai Lietuva atrodo mitybos vertinimo
atžvilgiu. Vos 16 proc. lietuvių (mažiausiai iš visų tirtų šalių)
mitybos reikšmę gerai sveikatos būklei laiko labai svarbia, 56 proc. –
greičiau svarbia. Panašus vertinimas fiksuotas tik Indonezijoje. Iš
europiečių arčiausiai mūsų – prancūzai (atitinkamai 26 ir 69 proc.) ir
lenkai (28 ir 82 proc.). Suomijoje labai svarbiu sveikatos veiksniu
mityba laiko 44 proc. respondentų, o 92 proc. mano, kad ji greičiau
svarbi, Vokietijoje skaičiai siekia 46 ir 96 proc., JAV – 65 ir 96
proc., Airijoje – 72 ir 96 proc. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Vakarų
europiečiai dažniau linkę mitybą laikyti svarbiu veiksniu žmogaus
sveikatai nei Rytų europiečiai. Paklausti, kaip vertina
paveldimumo įtaką sveikatai, 43 proc. lietuvių jį nurodė labai svarbiu
sveikatos veiksniu, 88 proc. greičiau svarbiu. Šiuo atžvilgiu mes niekuo
neišsiskiriame – kiek didesni rezultatai tik Italijoje, Airijoje,
Egipte bei JAV. Mažiausiai dėmesio pasaulyje teikiama rūkymui ir
alkoholiui, šie veiksniai rūpi tik atitinkamai 78 ir 77 proc.
respondentų. Ypač palankaus šių įpročių vertinimas Indijoje,
Indonezijoje ir Pakistane. Tuo tarpu lietuviai tabako gaminių ir
alkoholinių gėrimų vartojimą išskiria kaip svarbiausius veiksnius,
galinčius lemti sveikatos būklę. Tiesa, rūkymą akcentuoja ir kai kurios
kitos šalys, tačiau su alkoholiu mes esame gana išskirtiniai. Anot
„Spinter tyrimų“ direktoriaus Igno Zoko, mūsų šalyje alkoholis
sureikšmintas gal ir pagrįstai. „Ne paslaptis, kad mūsų visuomenė turi
šią problemą, o kai kurios kitos šalys, ypač išsivysčiusios, alkoholizmo
problemos neturi ir jose jau kalbama apie kažkokius pažangesnius
veiksnius“, – teigė pašnekovas. Pasaulinis labai svarbių veiksnių sveikatai penketukas Labai
svarbių veiksnių sveikatai vidutinis penketukas pasaulyje atrodo taip:
vandens ir maisto tarša (56 proc.), rūkymas (54 proc.), stresas (54
proc.), fiziniai pratimai (52 proc.), mityba (51 proc.). Toliau seka
kokybiškas miegas (49 proc.), oro tarša (47 proc.), genetika (44 proc.),
alkoholis (44 proc.). Skirtingose šalyse pirmose pozicijose
atsidūrusių veiksnių eiliškumas gali skirtis. Pavyzdžiui, suomiai
pirmiausiai įvardijo rūkymą, vandens ir maisto taršą, fizinius pratimus,
kokybišką miegą ir stresą; airiai – fizinius pratimus, stresą, rūkymą,
vandens ir maisto užterštumą, mitybą (beje, airiai išsiskiria tuo, kad
jiems svarbūs bene visi veiksniai, o respondentų skaičius, nurodantis jų
svarbą, labai didelis); vokiečiai – rūkymą, stresą, mitybą, kokybišką
miegą ir alkoholį; JAV – rūkymą, stresą, mitybą, fizinius pratimus,
genetiką; turkai – išrašytų vaistų poveikį, genetiką, vandens ir maisto
taršą, oro taršą, pasaulėžiūrą. Vaistus kaip svarbų sveikatos
veiksnį taip pat įvardijo Kolumbija, Egiptas, Indija, Pakistanas,
Airija, Turkija. Lietuvoje tokių respondentų – 43 proc. Požiūrį į
gyvenimą labai svarbiu ypač laiko Kolumbija (80 proc.), Turkija (76
proc.), Egiptas (66 proc.), Airija ( 66 proc.), Čilė (61 proc.), Rusija
(60 proc.), JAV (54 proc.). Lietuvoje tokių respondentų – 36 proc. „Vienose
šalyse apie sveikatą kalbama daugiau, kitose galbūt egzistuoja tam
tikra valstybės politika, trečiose šiai sričiai teikiama mažiau dėmesio,
todėl ir gyventojai sureikšmina vienus ar kitus veiksnius“, – tyrimo
rezultatus komentavo I. Zokas. Anot jo, Lietuva pagal skirtingus
kriterijus atsiduria labai įvairiose pozicijose, tačiau galima būtų
apibendrinti, kad iš Europos konteksto neiškrentame. „Kai kuriais
aspektais mes artimi Malaizijai ar kitoms Azijos šalims, o kai kuriais –
Vakarų Europai, pavyzdžiui, prancūzams. Visgi pagal daugelį parametrų
mes patenkame į užtikrintą viduriuką. Pavyzdžiui, pagal fizinių pratimų
svarbą sveikatai, esame tarp Lenkijos, Olandijos, Graikijos,
Prancūzijos. Lygiai tas pats su maisto priedų vartojimu – atitinkame
europietiškus parametrus. Vienintelis neatitikimas, kad mitybos reikšmė
yra mažiau suprantama. Tačiau, lygindami kitus atsakymus, mes pradėjome
galvoti, kad žmones suklaidino klausimas, kuriame šalia mitybos sąvokos
atsirado ir dieta, kuri Lietuvoje, pasirodo, suprantama labai siaurai“, –
svarstė pašnekovas. Sveikuoliai: lietuviai sureikšmina maistą, bet nesidomi mityba Lietuvos
sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė taip pat
linkusi manyti, kad pastaruoju metu susidomėjimas sveika mityba auga. S.
Kriaučiūnienė pasidžiaugė, kad lietuviai supranta alkoholio ir tabako
žalą sveikatai. „Tikiuosi, kad ateinančiuose rinkimuose Seime bus
daugiau sveikai gyvenančių, sveikai mąstančių bei sveiką pavyzdį savo
gyvenimu rodančių žmonių, nevykdančių tautos genocido. Pasaulinė
sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad tautoje, kurioje per metus
vienam žmogui tenka daugiau kaip 8 l alkoholio per metus, vyksta
genocidas. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje legaliai parduodamo
alkoholio vienas žmogus suvartoja 10 l per metus“, – teigė sveikuolė. „Akivaizdu,
kad lietuviai nevertina dvasingumo reikšmės sveikam ir darniam
gyvenimui. Be to, tarp klausimų pasigedau gyvenimo prasmės aspekto, nes
beprasmis gyvenimas ypač gresia stresais ir tokiomis civilizacijos
ligomis, kaip depresija širdies ir kraujagyslių susirgimai. Taip pat
akivaizdu, kad Lietuvoje respondentai neįvertino ar neatskyrė maisto ir
mitybos sąvokų, todėl akcentavo maisto užterštumą, bet neįvertino maisto
įvairumo, daržovių svarbos, maisto derinimo, kramtymo ir kitų dalykų,
kuriuos nagrinėja mitybos mokslas. Alkoholio pertekliaus grėsmės
vertinimas, manau, susijęs su dviem dalykais – augančiu nelaimių
skaičiumi šeimose ir keliuose bei labai aktyviu visuomeninių
organizacijų darbu šioje srityje“, – svarstė D. Kepenis.