Lietuvos gyventojai – prieš rentą K.Brazauskienei ir prieš rentą pragyvenimui

49,1 proc. Lietuvos gyventojų manymu, velionio prezidento Algirdo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei prezidento našlės rentos nereikia, nes ji pakankamai turtinga. Lietuvos gyventojų įsitikinimu, rentas turi gauti tik labiausiai šaliai nusipelnę asmenys, o skiriant rentą turėtų būti atsižvelgta ne tik į asmens pajamas, bet ir į turimą turtą. Tai parodė DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 49,1 proc. gyventojų manymu, K. Brazauskienė yra pakankamai turtinga ir rentos jai nereikia. 25 proc. respondentų nurodė, kad našlės/-iai iš viso neturėtų gauti rentos, tik prezidentai. 14,1 proc. apklaustųjų įsitikinimu, K. Brazauskienė turėtų sulaukti, kol bus paskirta renta, o tuomet jos atsisakyti. Kad K. Brazauskienė turėtų imti rentą pasisakė tik 8,2 proc. apklaustųjų. Tai, kad K. Brazauskienė turėtų imti rentą dažniau pasisako aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai. Vyresnio amžiaus, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai mano, kad K. Brazauskienė ir taip pakankamai turtinga, tad rentos turėtų atsisakyti. Vyrai bei jauniausio amžiaus respondentai dažniau linkę manyti, kad rentos iš viso neturėtų būti skiriamos prezidentų sutuoktiniams. Ar Kristina Brazauskienė turėtų imti prezidento našlės rentą? (proc.) Didžiosios dalies gyventojų nuomone, reikėtų keisti teisės aktus, reglamentuojančius rentų skyrimą: 41,6 proc. pasisakė, kad rentas turi gauti tik patys labiausiai nusipelnę asmenys, 22,8 proc. respondentų nuomone, skiriant rentą reikėtų atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į turimą turtą. Kad rentas reikia panaikinti iš viso mano 22,8 proc. apklaustųjų. Vyriausio amžiaus bei žemesnio išsimokslinimo respondentai dažniau pasisako už bet kokių rentų panaikinimą. Jūsų nuomone, ar reikėtų keisti teisės aktus, reglamentuojančius rentų skyrimą? (proc.) 34,1 proc. respondentų pagrindiniu rentos skyrimo motyvu įvardijo, kad visuomenė tokiu būdu pripažintų nusipelniusių asmenų reikšmę valstybei. 28,7 proc. respondentų manymu, skirdama rentą valstybė turėtų atsidėkoti už nuveiktus darbus. 9,3 proc. teigė manantys, kad valstybė tokiu būdu galėtų užtikrinti orų pragyvenimą nusipelniusiems žmonėms. Jūsų nuomone, koks turėtų būti pagrindinis rentos skyrimo motyvas …..? (proc.) L.Bielinis: našlės kartais neturi net iš ko gyventi „Matyt, visiškai logiška, kad vadovaujantis kažkokiais kriterijais rentos skyrimas turėtų būti selekcionuojamas. Natūralu, kad skirti rentą žmogui ar jo šeimos aplinkai už nuopelnus, žinant, kad tas žmogus pakankamai turtingas, irgi nelogiška“, – apklausos rezultatus komentavo politologas Lauras Bielinis. Pasak L. Bielinio, rentos institutas – svarbus, nes savotiškai įvertina žmones ir aplinką tų, kurie jau negali uždirbti, galbūt serga, yra senyvo amžiaus. „Atsidėkojimas gali būti labai įvairus – apdovanojimai, simbolinės padėkos. Mano galva, mes turėtume tą kriterijų formuluoti remdamiesi oraus gyvenimo akcentu – iš tikrųjų žmonės amžiuje, našlės kartais neturi net iš ko gyventi, nors žmogus iš tikro nusipelnė. Daug tokių žmonių, tad šis kriterijus turi būti“, – mano L. Bielinis, įsitikinęs, kad rentos skyrimas turėtų būti reglamentuotas aiškiau. Tačiau jis siūlo nepamiršti, kad renta negali būti dalijama į kairę ir į dešinę. Be to, pasak L. Bielinio, labai sunku pasakyti, kas yra visuomenei nusipelnęs žmogus. „Net žmogus, kuris tvarkingai, sąžiningai dirbo, bet dirbo paprastą darbą, irgi nusipelnė visuomenei, nes tiesiog atliko savo pareigą taip ir tokioje vietoje, kur jį likimas paskyrė“, – kalbėjo politologas. Jo teigimu, šie klausimai išryškėja sunkmečiu – kai biudžetas mažesnis nei poreikiai. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!  49,1 proc. Lietuvos gyventojų manymu, velionio prezidento Algirdo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei prezidento našlės rentos nereikia, nes ji pakankamai turtinga. Lietuvos gyventojų įsitikinimu, rentas turi gauti tik labiausiai šaliai nusipelnę asmenys, o skiriant rentą turėtų būti atsižvelgta ne tik į asmens pajamas, bet ir į turimą turtą. Tai parodė DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 49,1 proc. gyventojų manymu, K. Brazauskienė yra pakankamai turtinga ir rentos jai nereikia. 25 proc. respondentų nurodė, kad našlės/-iai iš viso neturėtų gauti rentos, tik prezidentai. 14,1 proc. apklaustųjų įsitikinimu, K. Brazauskienė turėtų sulaukti, kol bus paskirta renta, o tuomet jos atsisakyti. Kad K. Brazauskienė turėtų imti rentą pasisakė tik 8,2 proc. apklaustųjų. Tai, kad K. Brazauskienė turėtų imti rentą dažniau pasisako aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai. Vyresnio amžiaus, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai mano, kad K. Brazauskienė ir taip pakankamai turtinga, tad rentos turėtų atsisakyti. Vyrai bei jauniausio amžiaus respondentai dažniau linkę manyti, kad rentos iš viso neturėtų būti skiriamos prezidentų sutuoktiniams. Ar Kristina Brazauskienė turėtų imti prezidento našlės rentą? (proc.) Didžiosios dalies gyventojų nuomone, reikėtų keisti teisės aktus, reglamentuojančius rentų skyrimą: 41,6 proc. pasisakė, kad rentas turi gauti tik patys labiausiai nusipelnę asmenys, 22,8 proc. respondentų nuomone, skiriant rentą reikėtų atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į turimą turtą. Kad rentas reikia panaikinti iš viso mano 22,8 proc. apklaustųjų. Vyriausio amžiaus bei žemesnio išsimokslinimo respondentai dažniau pasisako už bet kokių rentų panaikinimą. Jūsų nuomone, ar reikėtų keisti teisės aktus, reglamentuojančius rentų skyrimą? (proc.) 34,1 proc. respondentų pagrindiniu rentos skyrimo motyvu įvardijo, kad visuomenė tokiu būdu pripažintų nusipelniusių asmenų reikšmę valstybei. 28,7 proc. respondentų manymu, skirdama rentą valstybė turėtų atsidėkoti už nuveiktus darbus. 9,3 proc. teigė manantys, kad valstybė tokiu būdu galėtų užtikrinti orų pragyvenimą nusipelniusiems žmonėms. Jūsų nuomone, koks turėtų būti pagrindinis rentos skyrimo motyvas …..? (proc.) L.Bielinis: našlės kartais neturi net iš ko gyventi „Matyt, visiškai logiška, kad vadovaujantis kažkokiais kriterijais rentos skyrimas turėtų būti selekcionuojamas. Natūralu, kad skirti rentą žmogui ar jo šeimos aplinkai už nuopelnus, žinant, kad tas žmogus pakankamai turtingas, irgi nelogiška“, – apklausos rezultatus komentavo politologas Lauras Bielinis. Pasak L. Bielinio, rentos institutas – svarbus, nes savotiškai įvertina žmones ir aplinką tų, kurie jau negali uždirbti, galbūt serga, yra senyvo amžiaus. „Atsidėkojimas gali būti labai įvairus – apdovanojimai, simbolinės padėkos. Mano galva, mes turėtume tą kriterijų formuluoti remdamiesi oraus gyvenimo akcentu – iš tikrųjų žmonės amžiuje, našlės kartais neturi net iš ko gyventi, nors žmogus iš tikro nusipelnė. Daug tokių žmonių, tad šis kriterijus turi būti“, – mano L. Bielinis, įsitikinęs, kad rentos skyrimas turėtų būti reglamentuotas aiškiau. Tačiau jis siūlo nepamiršti, kad renta negali būti dalijama į kairę ir į dešinę. Be to, pasak L. Bielinio, labai sunku pasakyti, kas yra visuomenei nusipelnęs žmogus. „Net žmogus, kuris tvarkingai, sąžiningai dirbo, bet dirbo paprastą darbą, irgi nusipelnė visuomenei, nes tiesiog atliko savo pareigą taip ir tokioje vietoje, kur jį likimas paskyrė“, – kalbėjo politologas. Jo teigimu, šie klausimai išryškėja sunkmečiu – kai biudžetas mažesnis nei poreikiai. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!