Lietuvos gyventojai netiki, kad dviejų žmonių nužudymu įtariamas kaunietis Drąsius Kedys mirė savo mirtimi bei visiškai nepasitiki teisėsaugos struktūrų darbu tiriant jo mirties aplinkybes, todėl siekiant išsklaidyti abejones dėl vadinamojo kovotojo su pedofilais mirties aplinkybes, reikėtų į pagalbą pasitelkti nepriklausomus užsienio ekspertus, rodo DELFI užsakymu atliktos apklausos duomenys. Kaip paaiškėjo po viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo, D. Kedžio mirties aplinkybių tyrimas sukėlė daug abejonių šalies gyventojams, nors dabar jau buvęs laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas ne kartą smulkiai pasakojo apie tyrimo rezultatus. Tiesa, kol ekspertai nepateikė tikslių ir galutinių išvadų, versijos dėl D. Kedžio mirties yra keliamos vis labiau. Teisėjo Jono Furmanavičiaus ir kaunietės Violetos Naruševičienės nužudymu įtariamo D. Kedžio mirties aplinkybes aiškinosi speciali Generalinės prokuratūros prokurorų grupė, tačiau ja pasitiki tik 0,4 proc. visų apklausoje dalyvavusių asmenų. Kad pareigūnai dirbo tinkamai ir sąžiningai atsakė į visus visuomenei rūpimus klausimus, greičiau pasitiki tik 5,5 proc. respondentų. Teisėsaugos struktūrų darbu aiškinantis sunkiais nusikaltimais įtariamo kauniečio mirties aplinkybes visiškai nepasitiki net 58,2 proc. visų apklausoje dalyvavusių asmenų. Dar 30,1 proc. apklaustųjų nurodė, kad greičiau nepasitiki bei pasitiki prokurorų tyrimu, o 5,8 proc. respondentų į šį klausimą išvis neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti. Ar pasitikite Lietuvos teisėsaugos struktūrų darbu tiriant D. Kedžio bylą? (proc.) Paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus respondentai, moterys, žemesnio išsimokslinimo ir žemesnių pajamų gyventojai mažiausiai linkę pasitikėti teisėsaugos institucijomis tiriant bylą bei oficialia D. Kedžio mirties versija. Kad kauniečio byla padės apsivalyti ar persitvarkyti Lietuvos teisėtvarkai, linkę manyti tik 6 proc. respondentų, o 22,3 proc. apklaustųjų įmano, kad D. Kedžio byla pareigūnus vis dėlto paveiks į gerąją pusę. Optimistinę nuostatą, kad garsioji byla padės persitvarkyti ir apsivalyti Lietuvos teisėsaugai, dažniau palaiko jaunesnio amžiaus (18-25 metų), vidutinio išsimokslinimo bei rajonų centrų gyventojai. Kad poslinkių sistemoje nebus, įsitikinę net 27,5 proc., o greičiau nieko nepasikeis – 33,9 proc. apklaustųjų. Ar D. Kedžio byla padės apsivalyti ir persitvarkyti Lietuvos teisėtvarkai? (proc.) Kad beveik pusmetį nežinia kur slapstęsis D. Kedys mirė savo mirtimi – užspringęs skrandžio turiniu galva į žemę, mano tik 0,3 proc. apklaustųjų. Tai pats prasčiausias apklausos rezultatas. Kad greičiausiai tokia negarbinga mirtis galėjo ištikti ne vieno lietuvio garbinamą kovotoją su pedofilais, mano tik 4,2 proc. respondentų. Prokurorų pateikiamomis išvadomis, kad D. Kedžio mirtis yra nesmurtinė, visiškai nepasitiki net 61,4 proc. apklaustųjų, o net 24,9 proc. – tuo abejoja. Greičiausiai prie jų galima priskirti 9,2 proc. apklaustųjų, kurie išvis neturėjo savo nuomonės. Ar tikite, kad D. Kedys mirė savo mirtimi? (proc.) Laikinojo generalinio prokuroro pareigas ėjęs R. Petrauskas buvo pareiškęs, kad greičiausiai bus prašoma užsienio ekspertų pagalbos tiriant D. Kedžio mirties aplinkybes, tačiau kuo ilgiau bus delsiama šį prašymą išsiųsti, greičiausiai daugės vis labiau nepasitikinčių teisėtvarkos pareigūnais. Į DELFI užsakymu atliktos apklausos klausimą, ar reikėtų į pagalbą tiriant D. Kedžio mirties aplinkybes pasitelkti užsienio ekspertus, teigiamai atsakė beveik pusė apklaustųjų – 47,2 proc. Kad tokia pagalba Lietuvai praverstų, greičiau taip mano 34,4 proc. respondentų. Kaip rodo „Spinter tyrimai“ duomenys, už užsienio ekspertų pritraukimą labiau pasisako vyresnio amžiaus respondentai bei rajonų ir kaimų gyventojai. Tuo tarpu tik 4,6 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad nereikėtų telktis į pagalbą užsienio valstybėse gyvenančių nepriklausomų teismo medicinos ekspertų. Jūsų numone, ar Lietuvai reikėtų pasitelkti užsienio ekspertus tiriant D.Kedžio bylą? (proc.) Tyrimą atlikusi viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 1 005 respondentus nuo 18 iki 75 metų visoje Lietuvoje. Standartizuoto interviu metodu apklausa vykdyta gegužės 17– 24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją, o respondentų pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. D. Kedžio kūnas buvo rastas balandžio 16-ąją prie Kauno marių. Jo artimieji vyriškį atpažino tik po dviejų dienų. Teismo medicinos instituto ekspertai nenustatė, kad D. Kedžio mirtis būtų buvusi smurtinė, tačiau galutinės išvados dar nėra pasiekusios prokurorų. Kol kas nėra aišku, ar D. Kedys vartojo narkotikus, tačiau aišku, kad jis mirė visiškai girtas – jo kraujuje rasta 3,7 promilės alkoholio. Praėjus daugiau kaip mėnesiui, kai buvo rastas įtariamojo kūnas, R. Petrauskas pareiškė, kad tiriamos įvairios D. Kedžio mirties versijos – pradedant nuo nelaimingo atsitikimo, baigiant galbūt galimu ir nužudymu. „Kol mes neturime visų tyrimų rezultatų, aš negaliu nieko teigti. Aš galiu pateikti tik pirminę specialistų išvadą, kad jis mirė užspringęs, grubiai šnekant. Aš negaliu teigti, kad tai yra galutinis rezultatas“, – pažymėjo laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjęs R. Petrauskas. Jis taip pat nurodė, kad kol kas negalįs pasakyti, kur pusę metų D. Kedys slapstėsi ir kas galėjo jam padėti. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Lietuvos gyventojai netiki, kad dviejų žmonių nužudymu įtariamas kaunietis Drąsius Kedys mirė savo mirtimi bei visiškai nepasitiki teisėsaugos struktūrų darbu tiriant jo mirties aplinkybes, todėl siekiant išsklaidyti abejones dėl vadinamojo kovotojo su pedofilais mirties aplinkybes, reikėtų į pagalbą pasitelkti nepriklausomus užsienio ekspertus, rodo DELFI užsakymu atliktos apklausos duomenys. Kaip paaiškėjo po viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo, D. Kedžio mirties aplinkybių tyrimas sukėlė daug abejonių šalies gyventojams, nors dabar jau buvęs laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas ne kartą smulkiai pasakojo apie tyrimo rezultatus. Tiesa, kol ekspertai nepateikė tikslių ir galutinių išvadų, versijos dėl D. Kedžio mirties yra keliamos vis labiau. Teisėjo Jono Furmanavičiaus ir kaunietės Violetos Naruševičienės nužudymu įtariamo D. Kedžio mirties aplinkybes aiškinosi speciali Generalinės prokuratūros prokurorų grupė, tačiau ja pasitiki tik 0,4 proc. visų apklausoje dalyvavusių asmenų. Kad pareigūnai dirbo tinkamai ir sąžiningai atsakė į visus visuomenei rūpimus klausimus, greičiau pasitiki tik 5,5 proc. respondentų. Teisėsaugos struktūrų darbu aiškinantis sunkiais nusikaltimais įtariamo kauniečio mirties aplinkybes visiškai nepasitiki net 58,2 proc. visų apklausoje dalyvavusių asmenų. Dar 30,1 proc. apklaustųjų nurodė, kad greičiau nepasitiki bei pasitiki prokurorų tyrimu, o 5,8 proc. respondentų į šį klausimą išvis neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti. Ar pasitikite Lietuvos teisėsaugos struktūrų darbu tiriant D. Kedžio bylą? (proc.) Paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus respondentai, moterys, žemesnio išsimokslinimo ir žemesnių pajamų gyventojai mažiausiai linkę pasitikėti teisėsaugos institucijomis tiriant bylą bei oficialia D. Kedžio mirties versija. Kad kauniečio byla padės apsivalyti ar persitvarkyti Lietuvos teisėtvarkai, linkę manyti tik 6 proc. respondentų, o 22,3 proc. apklaustųjų įmano, kad D. Kedžio byla pareigūnus vis dėlto paveiks į gerąją pusę. Optimistinę nuostatą, kad garsioji byla padės persitvarkyti ir apsivalyti Lietuvos teisėsaugai, dažniau palaiko jaunesnio amžiaus (18-25 metų), vidutinio išsimokslinimo bei rajonų centrų gyventojai. Kad poslinkių sistemoje nebus, įsitikinę net 27,5 proc., o greičiau nieko nepasikeis – 33,9 proc. apklaustųjų. Ar D. Kedžio byla padės apsivalyti ir persitvarkyti Lietuvos teisėtvarkai? (proc.) Kad beveik pusmetį nežinia kur slapstęsis D. Kedys mirė savo mirtimi – užspringęs skrandžio turiniu galva į žemę, mano tik 0,3 proc. apklaustųjų. Tai pats prasčiausias apklausos rezultatas. Kad greičiausiai tokia negarbinga mirtis galėjo ištikti ne vieno lietuvio garbinamą kovotoją su pedofilais, mano tik 4,2 proc. respondentų. Prokurorų pateikiamomis išvadomis, kad D. Kedžio mirtis yra nesmurtinė, visiškai nepasitiki net 61,4 proc. apklaustųjų, o net 24,9 proc. – tuo abejoja. Greičiausiai prie jų galima priskirti 9,2 proc. apklaustųjų, kurie išvis neturėjo savo nuomonės. Ar tikite, kad D. Kedys mirė savo mirtimi? (proc.) Laikinojo generalinio prokuroro pareigas ėjęs R. Petrauskas buvo pareiškęs, kad greičiausiai bus prašoma užsienio ekspertų pagalbos tiriant D. Kedžio mirties aplinkybes, tačiau kuo ilgiau bus delsiama šį prašymą išsiųsti, greičiausiai daugės vis labiau nepasitikinčių teisėtvarkos pareigūnais. Į DELFI užsakymu atliktos apklausos klausimą, ar reikėtų į pagalbą tiriant D. Kedžio mirties aplinkybes pasitelkti užsienio ekspertus, teigiamai atsakė beveik pusė apklaustųjų – 47,2 proc. Kad tokia pagalba Lietuvai praverstų, greičiau taip mano 34,4 proc. respondentų. Kaip rodo „Spinter tyrimai“ duomenys, už užsienio ekspertų pritraukimą labiau pasisako vyresnio amžiaus respondentai bei rajonų ir kaimų gyventojai. Tuo tarpu tik 4,6 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad nereikėtų telktis į pagalbą užsienio valstybėse gyvenančių nepriklausomų teismo medicinos ekspertų. Jūsų numone, ar Lietuvai reikėtų pasitelkti užsienio ekspertus tiriant D.Kedžio bylą? (proc.) Tyrimą atlikusi viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 1 005 respondentus nuo 18 iki 75 metų visoje Lietuvoje. Standartizuoto interviu metodu apklausa vykdyta gegužės 17– 24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją, o respondentų pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. D. Kedžio kūnas buvo rastas balandžio 16-ąją prie Kauno marių. Jo artimieji vyriškį atpažino tik po dviejų dienų. Teismo medicinos instituto ekspertai nenustatė, kad D. Kedžio mirtis būtų buvusi smurtinė, tačiau galutinės išvados dar nėra pasiekusios prokurorų. Kol kas nėra aišku, ar D. Kedys vartojo narkotikus, tačiau aišku, kad jis mirė visiškai girtas – jo kraujuje rasta 3,7 promilės alkoholio. Praėjus daugiau kaip mėnesiui, kai buvo rastas įtariamojo kūnas, R. Petrauskas pareiškė, kad tiriamos įvairios D. Kedžio mirties versijos – pradedant nuo nelaimingo atsitikimo, baigiant galbūt galimu ir nužudymu. „Kol mes neturime visų tyrimų rezultatų, aš negaliu nieko teigti. Aš galiu pateikti tik pirminę specialistų išvadą, kad jis mirė užspringęs, grubiai šnekant. Aš negaliu teigti, kad tai yra galutinis rezultatas“, – pažymėjo laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjęs R. Petrauskas. Jis taip pat nurodė, kad kol kas negalįs pasakyti, kur pusę metų D. Kedys slapstėsi ir kas galėjo jam padėti. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
Lietuvos gyventojai netiki, kad D.Kedys mirė užspringęs
15
Jun