Lietuvių taupymo motyvai: būstas ir automobilis svarbiau nei vaikai ir senatvė

2014-12-08   Taupydami lietuviai labiau linkę atsidėti brangesniam pirkiniui –
būstui, automobiliui ar buitinei technikai. Tuo tarpu latviai ir estai
dažniau nei būstui santaupas kaupia pensijai ar vaikų mokslams. Tai
parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas
tyrimas.   Tyrimo duomenimis, 35 proc. taupančių Lietuvos gyventojų nurodo, kad
pagrindinis jų tikslas yra brangesnis pirkinys. Palyginimui,
2011-aisiais tokių gyventojų nuošimtis buvo beveik dešimtadaliu (8
proc.) mažesnis. Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų teigia, kad
taupo būstui ar kitokiam nekilnojamam turtui. Šis tikslas ne toks
svarbus latviams ir estams, iš kurių būstui pinigų atsideda atitinkamai
tik 8 proc. ir 11 proc.   Anot Odetos Bložienės, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės
Lietuvoje, atsidėti brangesniems pirkiniams, lietuvius, ko gero, išmokė
sunkmetis, po kurio daugelyje namų ūkių susiformavo teigiamas įprotis
adekvačiau vertinti savo finansines galimybes ir planuoti didesnės
apimties išlaidas.   „Kita vertus, akivaizdu, kad šiuo metu gyventojai labiau linkę kaupti
vidutinio laikotarpio tikslams, tikėdamiesi greito ir apčiuopiamo
rezultato, pavyzdžiui, įsigyti buitinės technikos, automobilį ar būstą.
Pastarasis, kaip patvirtino tyrimo duomenys, daugumai lietuvių vis dar
yra tarp didžiausių prioritetų ir taupymo motyvų. Aktyviau taupyti
būstui gyventojus skatina ir Lietuvos banko sprendimas dėl atsakingo
skolinimosi, lemiantis bent 15 proc. pradinio įnašo reikalavimą, kuris
Lietuvoje yra didžiausias Baltijos šalyse“, – komentavo O. Bložienė.   Ilgalaikiai taupymo tikslai, tokie, kaip vaikų poreikiai ar pensija,
Lietuvos gyventojus taupyti motyvuoja menkiau – tam lėšų atsideda
atitinkamai 16 proc. ir 15 proc. lietuvių. Labiausiai atžalų ateitimi
yra susirūpinę estai, kurių net 22 proc. kaupia vaikų mokslams ar
studijoms. Tuo tarpu apie tai, kaip gyvens senatvėje, daugiausiai
galvoja latviai – pensijai Latvijoje kaupia 19 proc. gyventojų.
Pagrindiniu taupymo varikliu visose trijose Baltijos šalyje lieka „juoda
diena“ – tam atsideda 62 proc. lietuvių, 67 proc. latvių ir 62 proc.
estų.   Įpratę iš anksto planuotis išlaidas, lietuviai keičia ir santaupų
laikymo įpročius. Tyrimo duomenimis, 44 proc. gyventojų santaupas laiko
einamosiose sąskaitose, kai prieš trejus metus tai darė mažiau nei
trečdalis (29 proc.). Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje šis pokytis yra
didžiausias. Tiesa, beveik kas penktas lietuvis (18 proc.) santaupas
laiko ir namuose. Panaši situacija yra ir Latvijoje (22 proc.) bei
Estijoje (23 proc.).   Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje, augančios
einamųjų sąskaitų lėšos visose Baltijos šalyse greičiausiai
signalizuoja apie didėjantį žmonių pasitikėjimą bankais, o pokyčius
Lietuvoje dar labiau sustiprina artėjantis euro įvedimas. Ekspertės
nuomone, didelė dalis gyventojų išgirdo raginimus nesukti sau galvos dėl
litų vertimų į eurus ir pinigus laikyti bankuose, kur sausio 1-ąją
dieną jie automatiškai bus konvertuoti be jokio papildomo mokesčio ir
palankiu fiksuotu kursu.   „Taupymo įpročiai ir motyvai Baltijos šalyse skiriasi nedaug, tačiau
reikėtų pastebėti, kad labiau orientuodamiesi į ilgalaikius tikslus,
latviai ir estai demonstruoja finansinį racionalumą. Juk pensijai ar
būsimiesiems vaikų poreikiams pasiskolinti nepavyks, tad taupymas lieka
geriausia išeitimi. Tačiau bet kokiam tikslui reikia išankstinio plano
ir pasiruošimo. Net ir tokiems trumpalaikiams planams, kaip žiemos
atostogos ar kalėdinės išlaidos. Pastarosios, kaip rodo anksčiau
Instituto surinkti duomenys, gerokai patuština šeimos biudžetą: vien
šventiniam stalui padengti gali prireikti daugiau nei penktadalio
minimalios mėnesio algos, kurią gauna beveik kas penktas šalies
gyventojos“, – apibendrino O. Bložienė.   Šiame tyrime, kurį užsakė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas ir
rugsėjo mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvavo
3070 Baltijos valstybių gyventojų nuo 15 iki 75 metų. 2014-12-08   Taupydami lietuviai labiau linkę atsidėti brangesniam pirkiniui –
būstui, automobiliui ar buitinei technikai. Tuo tarpu latviai ir estai
dažniau nei būstui santaupas kaupia pensijai ar vaikų mokslams. Tai
parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas
tyrimas.   Tyrimo duomenimis, 35 proc. taupančių Lietuvos gyventojų nurodo, kad
pagrindinis jų tikslas yra brangesnis pirkinys. Palyginimui,
2011-aisiais tokių gyventojų nuošimtis buvo beveik dešimtadaliu (8
proc.) mažesnis. Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų teigia, kad
taupo būstui ar kitokiam nekilnojamam turtui. Šis tikslas ne toks
svarbus latviams ir estams, iš kurių būstui pinigų atsideda atitinkamai
tik 8 proc. ir 11 proc.   Anot Odetos Bložienės, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės
Lietuvoje, atsidėti brangesniems pirkiniams, lietuvius, ko gero, išmokė
sunkmetis, po kurio daugelyje namų ūkių susiformavo teigiamas įprotis
adekvačiau vertinti savo finansines galimybes ir planuoti didesnės
apimties išlaidas.   „Kita vertus, akivaizdu, kad šiuo metu gyventojai labiau linkę kaupti
vidutinio laikotarpio tikslams, tikėdamiesi greito ir apčiuopiamo
rezultato, pavyzdžiui, įsigyti buitinės technikos, automobilį ar būstą.
Pastarasis, kaip patvirtino tyrimo duomenys, daugumai lietuvių vis dar
yra tarp didžiausių prioritetų ir taupymo motyvų. Aktyviau taupyti
būstui gyventojus skatina ir Lietuvos banko sprendimas dėl atsakingo
skolinimosi, lemiantis bent 15 proc. pradinio įnašo reikalavimą, kuris
Lietuvoje yra didžiausias Baltijos šalyse“, – komentavo O. Bložienė.   Ilgalaikiai taupymo tikslai, tokie, kaip vaikų poreikiai ar pensija,
Lietuvos gyventojus taupyti motyvuoja menkiau – tam lėšų atsideda
atitinkamai 16 proc. ir 15 proc. lietuvių. Labiausiai atžalų ateitimi
yra susirūpinę estai, kurių net 22 proc. kaupia vaikų mokslams ar
studijoms. Tuo tarpu apie tai, kaip gyvens senatvėje, daugiausiai
galvoja latviai – pensijai Latvijoje kaupia 19 proc. gyventojų.
Pagrindiniu taupymo varikliu visose trijose Baltijos šalyje lieka „juoda
diena“ – tam atsideda 62 proc. lietuvių, 67 proc. latvių ir 62 proc.
estų.   Įpratę iš anksto planuotis išlaidas, lietuviai keičia ir santaupų
laikymo įpročius. Tyrimo duomenimis, 44 proc. gyventojų santaupas laiko
einamosiose sąskaitose, kai prieš trejus metus tai darė mažiau nei
trečdalis (29 proc.). Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje šis pokytis yra
didžiausias. Tiesa, beveik kas penktas lietuvis (18 proc.) santaupas
laiko ir namuose. Panaši situacija yra ir Latvijoje (22 proc.) bei
Estijoje (23 proc.).   Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje, augančios
einamųjų sąskaitų lėšos visose Baltijos šalyse greičiausiai
signalizuoja apie didėjantį žmonių pasitikėjimą bankais, o pokyčius
Lietuvoje dar labiau sustiprina artėjantis euro įvedimas. Ekspertės
nuomone, didelė dalis gyventojų išgirdo raginimus nesukti sau galvos dėl
litų vertimų į eurus ir pinigus laikyti bankuose, kur sausio 1-ąją
dieną jie automatiškai bus konvertuoti be jokio papildomo mokesčio ir
palankiu fiksuotu kursu.   „Taupymo įpročiai ir motyvai Baltijos šalyse skiriasi nedaug, tačiau
reikėtų pastebėti, kad labiau orientuodamiesi į ilgalaikius tikslus,
latviai ir estai demonstruoja finansinį racionalumą. Juk pensijai ar
būsimiesiems vaikų poreikiams pasiskolinti nepavyks, tad taupymas lieka
geriausia išeitimi. Tačiau bet kokiam tikslui reikia išankstinio plano
ir pasiruošimo. Net ir tokiems trumpalaikiams planams, kaip žiemos
atostogos ar kalėdinės išlaidos. Pastarosios, kaip rodo anksčiau
Instituto surinkti duomenys, gerokai patuština šeimos biudžetą: vien
šventiniam stalui padengti gali prireikti daugiau nei penktadalio
minimalios mėnesio algos, kurią gauna beveik kas penktas šalies
gyventojos“, – apibendrino O. Bložienė.   Šiame tyrime, kurį užsakė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas ir
rugsėjo mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvavo
3070 Baltijos valstybių gyventojų nuo 15 iki 75 metų.