Lietuvių šeimos – tarp finansiškai pažeidžiamiausių Europoje

Ši apžvalga patvirtino ir ankstesnius Europos
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, jog Lietuvos
gyventojai labiau linkę rūpintis savo turto draudimu, o finansinei
apsaugai ir gyvybės draudimui skiria tik trečdalį draudimo įmokų. „SwissRe“
duomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sumokėjo
beveik 155 litus už gyvybės draudimą. Palyginimui – lenkai skyrė beveik 4
kartus daugiau (583 Lt vienam gyventojui), vengrai – 3,4 karto daugiau
(530 Lt), čekai – 5,6 karto daugiau (870,48 Lt). Labiausiai rizika
artimųjų finansiniam saugumui yra susirūpinę šveicarai, olandai,
liuksemburgiečiai, danai, anglai. Statistiškai vienam šveicarui teko net
po 9092 litus gyvybės draudimo įmokų per metus – 59 kartus daugiau nei
Lietuvoje. „Pirmaujančios šalys pasižymi ilgomis finansų valdymo ir tvarkymo
tradicijomis, jose įprasta šeimos finansinį gyvenimą pradėti nuo galimų
rizikų įsivertinimo ir sprendimų aptarimo bei priėmimo. Lietuvoje
tokiomis tradicijomis pasigirti negalime, jos dar tik pradeda formuotis,
tad visko tenka mokytis pamažu. Tenka apgailestauti, kad nemažai šeimų
apie finansinio saugumo poreikį supranta tik įvykus nelaimei. Finansinė
apsauga ir jos sprendimai turėtų būti planuojami ne nelaimės
akivaizdoje, o sąmoningai vertinant šeimos finansinę situaciją ir
svarstant įvairius „kas būtų, jeigu“ scenarijus“, – sako „Swedbank Life
Insurance“ SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius. Anot jo,
gyvybės draudimas yra tik vienas iš būdų apsaugoti šeimos finansinį
gyvenimą. Pasak jo, finansinė apsauga gali būti ir santaupos, jei jų
sukaupta pakankamai, kad pagelbėtų netekus reikšmingos dalies pajamų.
Jei šeima yra aptarusi, kad finansine „pagalve“ galėtų tapti
nekilnojamasis turtas, patartina iš anksto įsivertinti galimybes jį
parduoti, nes kai sprendimai priimami staiga ir dar sudėtingomis
aplinkybėmis, kyla rizika patirti didelių nuostolių. O skaičiuojant
finansine išraiška, artimųjų apsaugai gali pakakti ir tiek pinigų, kiek
yra skiriama įprastam Privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės
draudimui. Šių metų balandį „Swedbank“ užsakymu tyrimų bendrovės
„Spinter tyrimai” atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos
gyventojų nesusimąsto apie savo šeimų finansinę apsaugą ir nesidomi
galimais sprendimais. M. Jusiaus teigimu, finansinės apsaugos temos dažniausiai vengia mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. „Manydami,
kad finansinė apsauga aktuali tik didesnes pajamas gaunantiesiems
asmenims, jie savo artimuosius palieka be jokio „gelbėjimosi rato“. Tai
reiškia, kad mažas pajamas gaunanti ir santaupų neturinti šeima nelaimės
atveju susidurtų su rimtais finansiniais rūpesčiais. Iš anksto
planuojant šeimos finansinį gyvenimą, to galima išvengti“, – sako M.
Jusius. Tyrimų bendrovės atlikto reprezentatyvaus Lietuvos
gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tik mažiau nei ketvirtadalis (23
proc.) apklaustųjų stengiasi numatyti galimas grėsmes savo šeimų
finansams ir ieško sprendimų, kaip apsaugoti artimuosius. Gerokai
mažesnė dalis (14 proc.) tikina finansinės apsaugos neplanuojantys,
tačiau naudojasi bent vienu ar keliais su finansine apsauga susijusiais
sprendimais. Didžioji dauguma – 58 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų
– nesusimąsto apie finansinę apsaugą ir stengiasi užsitikrinti
pakankamą pajamų kiekį šiandienos poreikiams. Gyventojų apklausą
apie artimųjų finansinę apsaugą „Swedbank“ užsakymu balandžio mėn.
pabaigoje atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė bendrovė
„Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75
metų amžiaus. Pasaulinė Šveicarijos draudimo kompanijos „SwissRe“ 2010 m.
draudimo rinkos apžvalga parodė, kad pagal gyvybės draudimo įmokų dydį
Lietuva gerokai atsilieka nuo ES kaimynių – Lenkijos, Čekijos, Vengrijos
ir kitų. Ši apžvalga patvirtino ir ankstesnius Europos
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, jog Lietuvos
gyventojai labiau linkę rūpintis savo turto draudimu, o finansinei
apsaugai ir gyvybės draudimui skiria tik trečdalį draudimo įmokų. „SwissRe“
duomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sumokėjo
beveik 155 litus už gyvybės draudimą. Palyginimui – lenkai skyrė beveik 4
kartus daugiau (583 Lt vienam gyventojui), vengrai – 3,4 karto daugiau
(530 Lt), čekai – 5,6 karto daugiau (870,48 Lt). Labiausiai rizika
artimųjų finansiniam saugumui yra susirūpinę šveicarai, olandai,
liuksemburgiečiai, danai, anglai. Statistiškai vienam šveicarui teko net
po 9092 litus gyvybės draudimo įmokų per metus – 59 kartus daugiau nei
Lietuvoje. „Pirmaujančios šalys pasižymi ilgomis finansų valdymo ir tvarkymo
tradicijomis, jose įprasta šeimos finansinį gyvenimą pradėti nuo galimų
rizikų įsivertinimo ir sprendimų aptarimo bei priėmimo. Lietuvoje
tokiomis tradicijomis pasigirti negalime, jos dar tik pradeda formuotis,
tad visko tenka mokytis pamažu. Tenka apgailestauti, kad nemažai šeimų
apie finansinio saugumo poreikį supranta tik įvykus nelaimei. Finansinė
apsauga ir jos sprendimai turėtų būti planuojami ne nelaimės
akivaizdoje, o sąmoningai vertinant šeimos finansinę situaciją ir
svarstant įvairius „kas būtų, jeigu“ scenarijus“, – sako „Swedbank Life
Insurance“ SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius. Anot jo,
gyvybės draudimas yra tik vienas iš būdų apsaugoti šeimos finansinį
gyvenimą. Pasak jo, finansinė apsauga gali būti ir santaupos, jei jų
sukaupta pakankamai, kad pagelbėtų netekus reikšmingos dalies pajamų.
Jei šeima yra aptarusi, kad finansine „pagalve“ galėtų tapti
nekilnojamasis turtas, patartina iš anksto įsivertinti galimybes jį
parduoti, nes kai sprendimai priimami staiga ir dar sudėtingomis
aplinkybėmis, kyla rizika patirti didelių nuostolių. O skaičiuojant
finansine išraiška, artimųjų apsaugai gali pakakti ir tiek pinigų, kiek
yra skiriama įprastam Privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės
draudimui. Šių metų balandį „Swedbank“ užsakymu tyrimų bendrovės
„Spinter tyrimai” atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos
gyventojų nesusimąsto apie savo šeimų finansinę apsaugą ir nesidomi
galimais sprendimais. M. Jusiaus teigimu, finansinės apsaugos temos dažniausiai vengia mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. „Manydami,
kad finansinė apsauga aktuali tik didesnes pajamas gaunantiesiems
asmenims, jie savo artimuosius palieka be jokio „gelbėjimosi rato“. Tai
reiškia, kad mažas pajamas gaunanti ir santaupų neturinti šeima nelaimės
atveju susidurtų su rimtais finansiniais rūpesčiais. Iš anksto
planuojant šeimos finansinį gyvenimą, to galima išvengti“, – sako M.
Jusius. Tyrimų bendrovės atlikto reprezentatyvaus Lietuvos
gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tik mažiau nei ketvirtadalis (23
proc.) apklaustųjų stengiasi numatyti galimas grėsmes savo šeimų
finansams ir ieško sprendimų, kaip apsaugoti artimuosius. Gerokai
mažesnė dalis (14 proc.) tikina finansinės apsaugos neplanuojantys,
tačiau naudojasi bent vienu ar keliais su finansine apsauga susijusiais
sprendimais. Didžioji dauguma – 58 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų
– nesusimąsto apie finansinę apsaugą ir stengiasi užsitikrinti
pakankamą pajamų kiekį šiandienos poreikiams. Gyventojų apklausą
apie artimųjų finansinę apsaugą „Swedbank“ užsakymu balandžio mėn.
pabaigoje atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė bendrovė
„Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75
metų amžiaus.