Uncategorised

Išaugus maisto ir paslaugų kainoms gyventojai ima mažinti savo išlaidas.

Išaugus maisto ir paslaugų kainoms gyventojai ima mažinti savo išlaidas. Pirmiausiai žmonės išleidžia mažiau drabužiams, avalynei, maistui ir gėrimams, vaikų ir savo priežiūrai, pavyzdžiui, kirpykloms, ir tik tuomet ima karpyti išlaidas automobiliams, rodo reprezentatyvi DELFI užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa. Ekonomistai teigia, jog išlaidas automobiliui sumažinti ne taip paprasta, jei nori juo toliau važinėti. „Dabar, matyt, išlaidų transportui mažinimas gyventojams yra mažiau patrauklus dėl to, kad automobiliui nėra alternatyvos. Aišku, žmonės naudojasi dviračiais, pavyzdžiui, mažuose miesteliuose, bet didmiesčiuose tai yra nepatogu, nesaugu ir nejauku. Gyventojams atvykti iš kito miesto viešuoju transportu yra nepatogu, o tarkime, į Trakus iš Vilniaus vakare apskritai grįžti nėra kaip, jeigu darbas prekybos centre baigiasi 22 val. Ką jau kalbėti apie mažesnius miestelius ar kaimus – važiuoja vienas ar du autobusai į rajono centrą. Tad Lietuvoje klostosi panaši situacija kaip JAV – be automobilio negali gyventi ir tai nėra prabangos dalykas“, – mano socialinės politikos ekspertas profesorius Romas Lazutka. Pasak mokslininko, anksčiau jį stebino Lietuvos gyventojų turimi automobilių kiekiai ir šią tendenciją jis buvo linkęs sieti su sovietmečio palikimu, tačiau dabar tiek automobilių kiekius, tiek išlaidas jiems, jis sieja su prastu viešuoju transportu. „Po sovietmečio žmonės buvo labai išsiilgę automobilių, nes reikėdavo laukti vadinamųjų paskyrų jiems įsigyti – iš čia susiformavo tas automobilių alkis, bet dabar, kai jau praėjo tiek laiko, šią tendenciją iš dalies lemia viešasis transportas – jis yra prastas, nepatogus, o dar ir brangus“, – dėsto R. Lazutka. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą, kurios metu respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, iš viso buvo apklausti 1,008 tūkst. respondentų, rezultatų paklaida 3,1 proc. Kaip taupote išaugus maisto ir paslaugų kainoms? (proc.) Mažesnės išlaidos sau – natūralios Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis mano, kad nieko keista, jog gyventojai savo išlaidas pirmiausiai mažina ne nuo automobilio. „Manau, kad taupymo prioritetų išdėstyme nieko netikėta – lengviausia taupyti neperkant naujų drabužių ar batų, kai dar ne visi blogi ir seni, arba atsisakant nepigiai kainuojančių pramogų. Galima maitintis pigesniais produktais. O išlaidų automobiliui taip lengvai nesumažinsi, jei nenori jo atsisakyti iš viso – degalai brangsta, o be serviso paslaugų jis nevažiuos visai“, – dėsto T. Medaiskis. Jis primena, kad „Eurostato“ duomenys rodo, jog Lietuvos gyventojai yra priversti taupyti: jei 2010 m. skurdo rizika buvo aktuali 20,2 proc. šalies gyventojų, žemiau skurdo ir socialinės atskirties ribos gyveno 33,4 proc. 2009 m. šie rodikliai buvo atitinkamai 20,6 ir 29,5 proc. „Vadinasi, šiek tiek mažiau skurstame pajamų požiūriu, bet vis dėlto esame priversti kur kas labiau save riboti vartodami tai, kad būtiniausia. Apklausa patvirtina tą statistikos apčiuoptą tendenciją. Manau, kad viena iš rimčiausių to priežasčių – vadinamas energetinis skurdas, apie kurį Lietuvoje kalbama aiškiai per mažai. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, energetine prasme skurstančiu laikytinas namų ūkis, jei energijai apmokėti išleidžia daugiau kaip 10 proc. savo pajamų. Tokiu atveju didžioji dauguma Lietuvos namų ūkių turėtų būti pripažinti energetiškai skurstančiais. Iš čia ir būtinybė riboti kitus savo poreikius, todėl nebėra mokios paklausos smulkaus ir vidutinio verslo siūlomoms prekėms bei paslaugoms, toks verslas merdi, ir taip užsikuria užburtas ratas“, – pastebi T. Medaiskis. Tyrimo rezultatai rodo, jog taupydamos pramogoms, aprangai ir avalynei, alkoholiniams gėrimams mažiau išleisti linkusios moterys, vidutinių pajamų, didmiesčių gyventojai. Vyrai, didžiausių pajamų gyventojai dažniau nurodo, kad dėl kylančių kainų nejaučiantys būtinybės savęs papildomai riboti. Žmonės taupo tam, kam daugiausiai išleidžia Anot R. Lazutkos, ši apklausa rodo ne tik tai, kas žmonėms yra svarbiausia, bet ir tai, kur jie tikisi daugiausiai sutaupyti. „Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad išlaidos ryšių priemonėms užima nedidelę dalį, tad žmonėms taupymas šioje srityje gali būti neaktualus – gyventojas skaičiuoja, jog jei nepaskambins papildomą kartą, daug nesutaupys. Tačiau, kai pradeda rinktis pigesnį maistą, kadangi jį perka dažnai, todėl ir daugiau sutaupo“, – sako R. Lazutka. Be to, anot specialisto, gyventojams yra svarbus socializacijos ir bendravimo su žmonėmis poreikis. „Lengviausia yra taupyti drabužiams, avalynei ir pramogoms. Aišku, kai šios išlaidos sumažėja, nereiškia, kad žmonės nuogi vaikšto, bet gal jie perka pigesnius rūbus ar iš dėvėtų drabužių parduotuvių ir pagal išlaidas matosi, kad jie išleidžia mažiau. Tas pats ir su maistu, perkant jį galima kažkiek taupyti, bet ne tiems, kurių pajamos mažos, nes jie ir taip perka pigiausius produktus“, – skaičiuoja R. Lazutka. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Išaugus maisto ir paslaugų kainoms gyventojai ima mažinti savo išlaidas. Pirmiausiai žmonės išleidžia mažiau drabužiams, avalynei, maistui ir gėrimams, vaikų ir savo priežiūrai, pavyzdžiui, kirpykloms, ir tik tuomet ima karpyti išlaidas automobiliams, rodo reprezentatyvi DELFI užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa. Ekonomistai teigia, jog išlaidas automobiliui sumažinti ne taip paprasta, jei nori juo toliau važinėti. „Dabar, matyt, išlaidų transportui mažinimas gyventojams yra mažiau patrauklus dėl to, kad automobiliui nėra alternatyvos. Aišku, žmonės naudojasi dviračiais, pavyzdžiui, mažuose miesteliuose, bet didmiesčiuose tai yra nepatogu, nesaugu ir nejauku. Gyventojams atvykti iš kito miesto viešuoju transportu yra nepatogu, o tarkime, į Trakus iš Vilniaus vakare apskritai grįžti nėra kaip, jeigu darbas prekybos centre baigiasi 22 val. Ką jau kalbėti apie mažesnius miestelius ar kaimus – važiuoja vienas ar du autobusai į rajono centrą. Tad Lietuvoje klostosi panaši situacija kaip JAV – be automobilio negali gyventi ir tai nėra prabangos dalykas“, – mano socialinės politikos ekspertas profesorius Romas Lazutka. Pasak mokslininko, anksčiau jį stebino Lietuvos gyventojų turimi automobilių kiekiai ir šią tendenciją jis buvo linkęs sieti su sovietmečio palikimu, tačiau dabar tiek automobilių kiekius, tiek išlaidas jiems, jis sieja su prastu viešuoju transportu. „Po sovietmečio žmonės buvo labai išsiilgę automobilių, nes reikėdavo laukti vadinamųjų paskyrų jiems įsigyti – iš čia susiformavo tas automobilių alkis, bet dabar, kai jau praėjo tiek laiko, šią tendenciją iš dalies lemia viešasis transportas – jis yra prastas, nepatogus, o dar ir brangus“, – dėsto R. Lazutka. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą, kurios metu respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, iš viso buvo apklausti 1,008 tūkst. respondentų, rezultatų paklaida 3,1 proc. Kaip taupote išaugus maisto ir paslaugų kainoms? (proc.) Mažesnės išlaidos sau – natūralios Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis mano, kad nieko keista, jog gyventojai savo išlaidas pirmiausiai mažina ne nuo automobilio. „Manau, kad taupymo prioritetų išdėstyme nieko netikėta – lengviausia taupyti neperkant naujų drabužių ar batų, kai dar ne visi blogi ir seni, arba atsisakant nepigiai kainuojančių pramogų. Galima maitintis pigesniais produktais. O išlaidų automobiliui taip lengvai nesumažinsi, jei nenori jo atsisakyti iš viso – degalai brangsta, o be serviso paslaugų jis nevažiuos visai“, – dėsto T. Medaiskis. Jis primena, kad „Eurostato“ duomenys rodo, jog Lietuvos gyventojai yra priversti taupyti: jei 2010 m. skurdo rizika buvo aktuali 20,2 proc. šalies gyventojų, žemiau skurdo ir socialinės atskirties ribos gyveno 33,4 proc. 2009 m. šie rodikliai buvo atitinkamai 20,6 ir 29,5 proc. „Vadinasi, šiek tiek mažiau skurstame pajamų požiūriu, bet vis dėlto esame priversti kur kas labiau save riboti vartodami tai, kad būtiniausia. Apklausa patvirtina tą statistikos apčiuoptą tendenciją. Manau, kad viena iš rimčiausių to priežasčių – vadinamas energetinis skurdas, apie kurį Lietuvoje kalbama aiškiai per mažai. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, energetine prasme skurstančiu laikytinas namų ūkis, jei energijai apmokėti išleidžia daugiau kaip 10 proc. savo pajamų. Tokiu atveju didžioji dauguma Lietuvos namų ūkių turėtų būti pripažinti energetiškai skurstančiais. Iš čia ir būtinybė riboti kitus savo poreikius, todėl nebėra mokios paklausos smulkaus ir vidutinio verslo siūlomoms prekėms bei paslaugoms, toks verslas merdi, ir taip užsikuria užburtas ratas“, – pastebi T. Medaiskis. Tyrimo rezultatai rodo, jog taupydamos pramogoms, aprangai ir avalynei, alkoholiniams gėrimams mažiau išleisti linkusios moterys, vidutinių pajamų, didmiesčių gyventojai. Vyrai, didžiausių pajamų gyventojai dažniau nurodo, kad dėl kylančių kainų nejaučiantys būtinybės savęs papildomai riboti. Žmonės taupo tam, kam daugiausiai išleidžia Anot R. Lazutkos, ši apklausa rodo ne tik tai, kas žmonėms yra svarbiausia, bet ir tai, kur jie tikisi daugiausiai sutaupyti. „Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad išlaidos ryšių priemonėms užima nedidelę dalį, tad žmonėms taupymas šioje srityje gali būti neaktualus – gyventojas skaičiuoja, jog jei nepaskambins papildomą kartą, daug nesutaupys. Tačiau, kai pradeda rinktis pigesnį maistą, kadangi jį perka dažnai, todėl ir daugiau sutaupo“, – sako R. Lazutka. Be to, anot specialisto, gyventojams yra svarbus socializacijos ir bendravimo su žmonėmis poreikis. „Lengviausia yra taupyti drabužiams, avalynei ir pramogoms. Aišku, kai šios išlaidos sumažėja, nereiškia, kad žmonės nuogi vaikšto, bet gal jie perka pigesnius rūbus ar iš dėvėtų drabužių parduotuvių ir pagal išlaidas matosi, kad jie išleidžia mažiau. Tas pats ir su maistu, perkant jį galima kažkiek taupyti, bet ne tiems, kurių pajamos mažos, nes jie ir taip perka pigiausius produktus“, – skaičiuoja R. Lazutka. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!