I.Degutienė regima premjere, bet jos populiarumas kiek smuktelėjo

Seimo pirmininkė Irena Degutienė vis dar įvardijama geriausiai premjero pareigoms tinkančia politike, tačiau jos populiarumas per du mėnesius kiek smuktelėjo: rugsėjį ministro pirmininko poste šią politikę norėjo matyti 22,8 proc. apklaustų gyventojų, o lapkritį – 18,6 proc. Tokius duomenis atskleidė DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas spėja, kad ne itin stiprų gyventojų pasitikėjimo sumažėjimą I. Degutiene galėjo lemti natūralus gyventojų dedamų vilčių į šią politikę sumažėjimas bei jos vaidmuo vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei panorus trauktis iš pareigų – buvo kalbama, kad Seimo pirmininkė iš pradžių neparėmė kontrolierės, o Seimui jos neatleidus, nuomonę staigiai pakeitė. „Gali būti, kad sumažėjo gyventojų į ją dedamos viltys. Taip pat įtakos galėjo turėti E. Žiobienės atvejis, bet tik tiems, kurie yra vadinamųjų kedofilų judėjimo priešininkai“, – svarstė V. Dumblauskas, bet pridūrė, kad Seimo pirmininkė daugeliu klausimų laikosi nuoseklios pozicijos. Į premjerus – I.Degutienė, V.Uspaskichas ir A.Butkevičius I. Degutienė, kaip geriausiai premjero pareigas užimti tinkanti politikė, minima jau nuo tada, kai iš Tautos prisikėlimo partijos lyderio Arūno Valinsko perėmė Seimo vairą, tai yra nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio. Tačiau per tą laiką politikės reitingai beveik visą laiką augo, buvo stabilūs arba mažėjo labai nežymiai – tik paklaidos ribose. Šįkart politikės gerbėjų sumažėjo 3,4 proc., bet I. Degutienė gyventojų akyse vis tiek išlieka geriausia įmanoma premjerė. Antrasis potencialių ministrų pirmininkų sąraše rikiuojasi Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kurį šioje kėdėje norėtų matyti 11,2 proc. apklaustų respondentų. Vardijant politikus, geriausiai tinkančius užimti premjero Andriaus Kubiliaus kėdę, trečioje pozicijoje atsidūrė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius (8,9 proc.), už jo rikiuojasi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (7 proc.). Kad šioms pareigoms tinka pats premjeras A. Kubilius, manė tik 5,8 proc. gyventojų. Tiesa, premjero populiarumas kiek padidėjo, nors pokytis neviršija 3 proc. paklaidos. „Tvarkos ir teisingumo“ lyderį, europarlamentarą Rolandą Paksą šiose pareigose norėtų regėti 4,5 proc. apklaustųjų, finansų ministrę Ingridą Šimonytę – 3,8 proc., buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką – 3,6 proc., socialdemokratų europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę – 3,5 proc., „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūną, Seimo narį Valentiną Mazuronį – 3,2 proc. gyventojų.   Vyriausybės veiklą vertina neigiamai A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą, kaip ir anksčiau, didžioji dalis gyventojų vertina neigiamai arba greičiau neigiamai – atitinkamai neigiamai vertinančių lapkričio mėnesį buvo 47,7 proc., greičiau neigiamai – 38,2 proc. Teigiamai ministrų kabineto veiklą įvertino tik 1 proc. apklaustųjų, dar 8,6 proc. A. Kubiliaus ir ministrų darbą pavadino greičiau teigiamu, o atsakymo nepateikė 4,5 proc. respondentų.
Prieš du mėnesius situacija taip pat buvo panaši, tik kiek daugiau gyventojų atsakymo nepateikė (10,1 proc.) bei kiek mažiau buvo Vyriausybės veiklą vertinančių greičiau neigiamai (33,7 proc.).   Rinkimuose triumfuotų socialdemokratai ir Darbo partija Faktą, kad gyventojai dabartinės Vyriausybės veiklą vertina neigiamai arba greičiau neigiamai, atspindi ir tai, jog Seimo rinkimams vykstant artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų opozicinės partijos – socialdemokratai ir Darbo partija. Socialdemokratai pelnytų 11,7 proc. respondentų pasitikėjimą, Darbo partija sulauktų 11,5 proc. gyventojų palankumo. Kiek stipriau nuo šių partijų atsilieka nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“, už kurią balsuotų 7,7 proc. rinkėjų. Dabartinius valdančiuosius konservatorius paremtų tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, jų koalicijos partnerį Liberalų sąjūdį – 4,6 proc., bet ši partija jau neperžengtų 5 proc. rinkimų barjero. Šio barjero neįveiktų ir Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2,3 proc.), liberalcentristai (1,8 proc.), valstiečiai liaudininkai (1,9 proc.). Užkurią nors nepaminėtą partiją savo balsą buvo linkę atiduoti 4,2 proc. gyventojų, kad nebalsuotų pareiškė net 35,6 proc. žmonių. Dar 12,7 proc. į klausimą arba neatsakė, arba nežinojo, kaip atsakyti.   Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų lapkričio 15-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.   Seimo pirmininkė Irena Degutienė vis dar įvardijama geriausiai premjero pareigoms tinkančia politike, tačiau jos populiarumas per du mėnesius kiek smuktelėjo: rugsėjį ministro pirmininko poste šią politikę norėjo matyti 22,8 proc. apklaustų gyventojų, o lapkritį – 18,6 proc. Tokius duomenis atskleidė DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas spėja, kad ne itin stiprų gyventojų pasitikėjimo sumažėjimą I. Degutiene galėjo lemti natūralus gyventojų dedamų vilčių į šią politikę sumažėjimas bei jos vaidmuo vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei panorus trauktis iš pareigų – buvo kalbama, kad Seimo pirmininkė iš pradžių neparėmė kontrolierės, o Seimui jos neatleidus, nuomonę staigiai pakeitė. „Gali būti, kad sumažėjo gyventojų į ją dedamos viltys. Taip pat įtakos galėjo turėti E. Žiobienės atvejis, bet tik tiems, kurie yra vadinamųjų kedofilų judėjimo priešininkai“, – svarstė V. Dumblauskas, bet pridūrė, kad Seimo pirmininkė daugeliu klausimų laikosi nuoseklios pozicijos. Į premjerus – I.Degutienė, V.Uspaskichas ir A.Butkevičius I. Degutienė, kaip geriausiai premjero pareigas užimti tinkanti politikė, minima jau nuo tada, kai iš Tautos prisikėlimo partijos lyderio Arūno Valinsko perėmė Seimo vairą, tai yra nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio. Tačiau per tą laiką politikės reitingai beveik visą laiką augo, buvo stabilūs arba mažėjo labai nežymiai – tik paklaidos ribose. Šįkart politikės gerbėjų sumažėjo 3,4 proc., bet I. Degutienė gyventojų akyse vis tiek išlieka geriausia įmanoma premjerė. Antrasis potencialių ministrų pirmininkų sąraše rikiuojasi Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kurį šioje kėdėje norėtų matyti 11,2 proc. apklaustų respondentų. Vardijant politikus, geriausiai tinkančius užimti premjero Andriaus Kubiliaus kėdę, trečioje pozicijoje atsidūrė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius (8,9 proc.), už jo rikiuojasi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (7 proc.). Kad šioms pareigoms tinka pats premjeras A. Kubilius, manė tik 5,8 proc. gyventojų. Tiesa, premjero populiarumas kiek padidėjo, nors pokytis neviršija 3 proc. paklaidos. „Tvarkos ir teisingumo“ lyderį, europarlamentarą Rolandą Paksą šiose pareigose norėtų regėti 4,5 proc. apklaustųjų, finansų ministrę Ingridą Šimonytę – 3,8 proc., buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką – 3,6 proc., socialdemokratų europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę – 3,5 proc., „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūną, Seimo narį Valentiną Mazuronį – 3,2 proc. gyventojų.   Vyriausybės veiklą vertina neigiamai A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą, kaip ir anksčiau, didžioji dalis gyventojų vertina neigiamai arba greičiau neigiamai – atitinkamai neigiamai vertinančių lapkričio mėnesį buvo 47,7 proc., greičiau neigiamai – 38,2 proc. Teigiamai ministrų kabineto veiklą įvertino tik 1 proc. apklaustųjų, dar 8,6 proc. A. Kubiliaus ir ministrų darbą pavadino greičiau teigiamu, o atsakymo nepateikė 4,5 proc. respondentų.
Prieš du mėnesius situacija taip pat buvo panaši, tik kiek daugiau gyventojų atsakymo nepateikė (10,1 proc.) bei kiek mažiau buvo Vyriausybės veiklą vertinančių greičiau neigiamai (33,7 proc.).   Rinkimuose triumfuotų socialdemokratai ir Darbo partija Faktą, kad gyventojai dabartinės Vyriausybės veiklą vertina neigiamai arba greičiau neigiamai, atspindi ir tai, jog Seimo rinkimams vykstant artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų opozicinės partijos – socialdemokratai ir Darbo partija. Socialdemokratai pelnytų 11,7 proc. respondentų pasitikėjimą, Darbo partija sulauktų 11,5 proc. gyventojų palankumo. Kiek stipriau nuo šių partijų atsilieka nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“, už kurią balsuotų 7,7 proc. rinkėjų. Dabartinius valdančiuosius konservatorius paremtų tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, jų koalicijos partnerį Liberalų sąjūdį – 4,6 proc., bet ši partija jau neperžengtų 5 proc. rinkimų barjero. Šio barjero neįveiktų ir Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2,3 proc.), liberalcentristai (1,8 proc.), valstiečiai liaudininkai (1,9 proc.). Užkurią nors nepaminėtą partiją savo balsą buvo linkę atiduoti 4,2 proc. gyventojų, kad nebalsuotų pareiškė net 35,6 proc. žmonių. Dar 12,7 proc. į klausimą arba neatsakė, arba nežinojo, kaip atsakyti.   Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų lapkričio 15-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.