Gyventojų tyrimas atskleidė, kodėl lietuviai piratauja

2015-01-29   Ketvirtadalis šalies
gyventojų teigia, kad intelektine nuosavybe naudojasi legaliai, tačiau
tik penktadalis pripažįsta, kad nelegalus jos naudojimas yra vagystė.
Tai paaiškėjo  “Spinter tyrimai“ 2014 m. gruodžio pabaigoje atlikus
reprezentatyvų gyventojų tyrimą.   Kaip
sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, intelektinė nuosavybė ir su ja
susiję produktai ir paslaugos Lietuvoje yra žymiai produktyvesnis
sektorius nei kiti. Ši sritis sukuria 5,4 proc. BVP, čia dirba beveik 5
proc. visų dirbančiųjų, sektorius sudaro 6 proc. viso eksporto.
Palyginimui, pavyzdžiui, pieno produktų eksportas sudaro tik 2,5 proc.   „Kad
šie rezultatai būtų dar įspūdingesni, turime visi drauge sutarti, kad
piratavimas ir kitoks nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas yra
vagystė. Apvagiami kūrėjai, atlikėjai ir kiti žmonės, prisidėję prie
intelektinės nuosavybės gimimo ir kūrimo. Kiekviena vagystė yra didelis
nuostolis ir savininkui, ir valstybei“, – sakė Š. Birutis.   Tyrimas
atskleidė, kad 28 proc. Lietuvos gyventojų yra labai svarbu intelektinę
nuosavybę naudoti principingai tik teisėtais būdais. Dar 29 proc.
teigia, kad tai yra svarbu, ir esant galimybei stengiasi intelektinę
nuosavybę naudoti teisėtais būdais. Vis dėlto 35 proc. atskleidė, kad
intelektinę nuosavybę naudoti teisėtais būdais yra nesvarbu ir apie tai
niekada nemąstoma.   Tarp
dažniausiai nelegaliai vagiamos intelektinės nuosavybės – filmai ir
muzika. Dešimtadalis respondentų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių
juos nelegaliai parsisiųsdavo nuolat, dar 40 proc. – kartais legaliai,
kartais nelegaliai.   „Toks
nelegalaus muzikos ir filmų naudojimo populiarumas nenustebino, tačiau
problemų yra ne tik šiose srityse. Pagarba intelektinei nuosavybei
svarbi ir kalbant apie knygas, fotografijas, natas, kompiuterių
programas ar net architektūrą“, – sakė kultūros ministras Š. Birutis.   „AAA
Law“ partneris ir advokatas Andrius Iškauskas spaudos konferencijoje
sakė, kad visuomenėje populiaru piratavimą įvairiai pateisinti, piratai
linkę į saviapgaulę, ką parodė ir šis tyrimas. Pavyzdžiui, teiginiui
„Jei kartais parsisiunčiu filmą ar muzikos kūrinį, niekas nenukenčia“
pritarė 35 proc. apklaustųjų.   „Parsisiųsdamas filmą ar
muzikos aš neatimu pajamų iš kūrėjo, kadangi vis tiek nebūčiau pirkęs“,
„Tai ne vagystė, nes parsisiųsdamas filmą aš neatimu jo iš kūrėjo“, – su
šiais teiginiais sutinka apie 30 proc. Lietuvos gyventojų.   „Kalbant
apie autorių teises, svarbus ne tik atlyginimo klausimas, bet ir
autoriaus teisė neleisti kitiems naudoti tai, ką autorius sukūrė. Juk
jūs nenorėtumėte, kad kas nors ateitų pamiegoti į jūsų lovą, kol jūsų
nėra namie. Atrodo, nieko blogo, juk lovos nepavagia, tačiau labai
nemalonu“, – palygino A.Iškauskas.   Kad nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas visada yra vagystė, mano tik 20 proc. gyventojų.   Dainų
autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas spaudos konferencijoje sakė,
kad ne kartą socialiniuose tinkluose ir kitur apie tai su žmonėmis
diskutavęs priėjo išvados, kad dar yra daug žmonių, kurie nesupranta,
kodėl piratavimas yra vagystė, ir ką reiškia sukurti dainą ar filmą.
„Jei muzikantas neuždirba iš albumo, sekančio albumo gali nebebūti, –
sakė A.Mamontovas. Dar nesuvokiame, kokia yra žmogaus darbo vertė“.   „Vienas
iš sprendimų – visuomenės švietimas. Aš manau, kad šis klausimas turi
būti įtrauktas jau į mokyklų programas, turėtume ugdyti jaunąją kartą,
kuri išmoktų atsiskaityti“.   Vis
dėlto tai, kad tyrime net 40 proc. pasakė, kad visuomet intelektinę
nuosavybę naudoja tik legaliais būdais, A. Mamontovą pradžiugino: „Aš
maniau, kad bus blogiau“.   Tyrime
buvo klausiama ir apie tai, dėl kokių priežasčių intelektinė nuosavybė
naudojama nelegaliai. Dažniausiai respondentai nurodė tokias priežastis:
nesudėtinga gauti (34 proc.), tai yra būdas sutaupyti pinigų (30
proc.), naudoti legaliai būtų per brangu (27 proc.), nėra patogių būdų
naudoti legaliai (24 proc.).   Taip
pat buvo aiškinamasi, kaip tie, kurie nelegaliai naudoja intelektinę
nuosavybę, suvokia savo elgseną. 36 proc. pasakė, kad nemano, jog tai
vagystė. 19 proc. sakė suprantantys, kad tai vagystė, bet turintys
pateisinamų priežasčių taip elgtis. 6 proc. pripažino, kad tai vagystė
ir teigė, kad blogai jaučiasi nelegaliai naudodami intelektinę
nuosavybę. Vis dėlto net 27 proc. pasakė, kad tai jiems visai nesvarbu.   Respondentai taip pat
buvo klausiami, ko reiktų, kad intelektinę nuosavybę jie visuomet
naudotų legaliai. 35 proc. pasakė, kad reiktų didesnių pajamų – jei
pakankamai uždirbtų, įsigytų legaliai. 18 proc. sakė, kad reiktų
patogesnių būdų įsigyti legaliai. 14 proc. nemano, kad kas nors pakeistų
jų įpročius, ir 18 proc. tai visai nesvarbu.   Vis
dėlto 23 proc. respondentų teigė, kad atsiradus legalioms prieigoms,
tokioms „iTunes“, „Spotify“, „Deezer“, „Gala“ ir pan., vis dažniau
intelektine nuosavybe naudojasi legaliai.   * * * 2014 m. gruodžio mėn. bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto gyventojų tyrimo dėl naudojimosi intelektine nuosavybe apibendrinimai: *
40 proc. tyrimo dalyvių teigė intelektinę nuosavybę visuomet
naudojantys tik legaliais būdais. Dar 18 proc. nurodė dažniausiai
naudojantys legaliais būdais. Ketvirtadalis (25 proc.) pripažino
naudojantys kartais legaliais, kartais nelegaliais būdais. 9 proc.
dažniau intelektinę nuosavybę naudoja nelegaliais būdais, 3 proc. – tik
nelegaliais būdais. *
28 proc. apklaustųjų nurodė, jog jiems asmeniškai labai svarbu
intelektinę nuosavybę naudoti teisėtais būdais. 29 proc. teigė, jog
jiems tai yra svarbu. 35 proc. pripažino, kad jiems tai nesvarbu, apie
tai jie niekada nemąsto. *
Dažniausiai nelegaliai naudojama intelektinė nuosavybė: filmai (11
proc. nurodė nuolat naudojantys nelegaliai) bei muzika (10 proc.).
Toliau rikiuojasi fotografijos, kompiuterinė įranga bei kompiuteriniai
žaidimai (po 6 proc.). 5 proc. teigė visuomet nelegaliai naudojantys
iliustracijas, 4 proc. – knygas. 2 proc. – dailės kūrinius. 1 proc. –
natas. * Kiek daugiau
nei trečdalis (35 proc.) tyrimo dalyvių linkę manyti, kad retkarčiais
parsisiunčiant filmą ar muzikos kūrinį niekas nenukenčia. 29 proc.
pritaria nuomonei, kad parsisiųsdami filmą ar muzikos kūrinį jie neatima
pajamų iš kūrėjo, nes vis tiek nebūtų pirkę. 27 proc. sutinka, kad toks
parsisiuntimas nėra vagystė, nes parsisiųsdami jie filmo neatima iš
kūrėjo. Ketvirtadalis (25 proc.) pritaria nuostatai, kad filmų kūrėjai
ir taip turtingi, todėl parsisiųsdami filmus jie elgiasi teisingai. 28
proc. laikosi nuomonės, kad nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas
visada yra vagystė. * Dažniausia paskata
nelegaliai naudotis intelektine nuosavybe yra didelis nelegalių
naudojimo būdų prieinamumas (34 proc.). 30 proc. tokiu būdu naudojančių
intelektinę nuosavybę nurodė, kad tai yra būdas sutaupyti pinigų. 27
proc. teigimu, naudoti intelektinę nuosavybę legaliai jiems būtų per
brangu. 24 proc. pasigenda patogių legalių panaudojimo būdų. 21 proc.
teigė taip besielgiantys, nes niekas nebaudžia. *
36 proc. nelegalių intelektinės nuosavybės naudotojų nemano, kad tai
yra vagystė. 19 proc. teigė suprantantys, kad tai vagystė, tačiau
turintys pateisinamų priežasčių taip elgtis. 6 proc. nuomone, tai yra
vagystė. Dar 27 proc. teigė, jog jiems šis klausimas nesvarbus, o 12
proc. nuomonės apskritai neišreiškė. *
Dažniausiai (35 proc.) manoma, kad legaliai naudoti intelektinę
nuosavybę galėtų paskatinti didesnės pajamos. 18 proc. nuomone, taip
elgtis paskatintų patogesni legalaus įsigijimo būdai. 14 proc. nemano,
kad kas nors galėtų pakeistų jų įpročius. 18 proc. teigė, kad jiems šis
klausimas nesvarbus, o 15 proc. nuomonės neišreiškė. *
23 proc. nelegalių intelektinės nuosavybės naudotojų teigė vis dažniau
pasirenkantys legalius naudojimo būdus, kai atsirado tokios legalios
prieigos, kaip iTunes, Spotify, Deezer, Gala ir pan. 26 proc. teigė, jog
šių prieigų atsiradimas jų elgsenos nepakeitė ar beveik nepakeitė. 37
proc. pripažino apie tokias prieigas negirdėję. 2015-01-29   Ketvirtadalis šalies
gyventojų teigia, kad intelektine nuosavybe naudojasi legaliai, tačiau
tik penktadalis pripažįsta, kad nelegalus jos naudojimas yra vagystė.
Tai paaiškėjo  “Spinter tyrimai“ 2014 m. gruodžio pabaigoje atlikus
reprezentatyvų gyventojų tyrimą.   Kaip
sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, intelektinė nuosavybė ir su ja
susiję produktai ir paslaugos Lietuvoje yra žymiai produktyvesnis
sektorius nei kiti. Ši sritis sukuria 5,4 proc. BVP, čia dirba beveik 5
proc. visų dirbančiųjų, sektorius sudaro 6 proc. viso eksporto.
Palyginimui, pavyzdžiui, pieno produktų eksportas sudaro tik 2,5 proc.   „Kad
šie rezultatai būtų dar įspūdingesni, turime visi drauge sutarti, kad
piratavimas ir kitoks nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas yra
vagystė. Apvagiami kūrėjai, atlikėjai ir kiti žmonės, prisidėję prie
intelektinės nuosavybės gimimo ir kūrimo. Kiekviena vagystė yra didelis
nuostolis ir savininkui, ir valstybei“, – sakė Š. Birutis.   Tyrimas
atskleidė, kad 28 proc. Lietuvos gyventojų yra labai svarbu intelektinę
nuosavybę naudoti principingai tik teisėtais būdais. Dar 29 proc.
teigia, kad tai yra svarbu, ir esant galimybei stengiasi intelektinę
nuosavybę naudoti teisėtais būdais. Vis dėlto 35 proc. atskleidė, kad
intelektinę nuosavybę naudoti teisėtais būdais yra nesvarbu ir apie tai
niekada nemąstoma.   Tarp
dažniausiai nelegaliai vagiamos intelektinės nuosavybės – filmai ir
muzika. Dešimtadalis respondentų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių
juos nelegaliai parsisiųsdavo nuolat, dar 40 proc. – kartais legaliai,
kartais nelegaliai.   „Toks
nelegalaus muzikos ir filmų naudojimo populiarumas nenustebino, tačiau
problemų yra ne tik šiose srityse. Pagarba intelektinei nuosavybei
svarbi ir kalbant apie knygas, fotografijas, natas, kompiuterių
programas ar net architektūrą“, – sakė kultūros ministras Š. Birutis.   „AAA
Law“ partneris ir advokatas Andrius Iškauskas spaudos konferencijoje
sakė, kad visuomenėje populiaru piratavimą įvairiai pateisinti, piratai
linkę į saviapgaulę, ką parodė ir šis tyrimas. Pavyzdžiui, teiginiui
„Jei kartais parsisiunčiu filmą ar muzikos kūrinį, niekas nenukenčia“
pritarė 35 proc. apklaustųjų.   „Parsisiųsdamas filmą ar
muzikos aš neatimu pajamų iš kūrėjo, kadangi vis tiek nebūčiau pirkęs“,
„Tai ne vagystė, nes parsisiųsdamas filmą aš neatimu jo iš kūrėjo“, – su
šiais teiginiais sutinka apie 30 proc. Lietuvos gyventojų.   „Kalbant
apie autorių teises, svarbus ne tik atlyginimo klausimas, bet ir
autoriaus teisė neleisti kitiems naudoti tai, ką autorius sukūrė. Juk
jūs nenorėtumėte, kad kas nors ateitų pamiegoti į jūsų lovą, kol jūsų
nėra namie. Atrodo, nieko blogo, juk lovos nepavagia, tačiau labai
nemalonu“, – palygino A.Iškauskas.   Kad nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas visada yra vagystė, mano tik 20 proc. gyventojų.   Dainų
autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas spaudos konferencijoje sakė,
kad ne kartą socialiniuose tinkluose ir kitur apie tai su žmonėmis
diskutavęs priėjo išvados, kad dar yra daug žmonių, kurie nesupranta,
kodėl piratavimas yra vagystė, ir ką reiškia sukurti dainą ar filmą.
„Jei muzikantas neuždirba iš albumo, sekančio albumo gali nebebūti, –
sakė A.Mamontovas. Dar nesuvokiame, kokia yra žmogaus darbo vertė“.   „Vienas
iš sprendimų – visuomenės švietimas. Aš manau, kad šis klausimas turi
būti įtrauktas jau į mokyklų programas, turėtume ugdyti jaunąją kartą,
kuri išmoktų atsiskaityti“.   Vis
dėlto tai, kad tyrime net 40 proc. pasakė, kad visuomet intelektinę
nuosavybę naudoja tik legaliais būdais, A. Mamontovą pradžiugino: „Aš
maniau, kad bus blogiau“.   Tyrime
buvo klausiama ir apie tai, dėl kokių priežasčių intelektinė nuosavybė
naudojama nelegaliai. Dažniausiai respondentai nurodė tokias priežastis:
nesudėtinga gauti (34 proc.), tai yra būdas sutaupyti pinigų (30
proc.), naudoti legaliai būtų per brangu (27 proc.), nėra patogių būdų
naudoti legaliai (24 proc.).   Taip
pat buvo aiškinamasi, kaip tie, kurie nelegaliai naudoja intelektinę
nuosavybę, suvokia savo elgseną. 36 proc. pasakė, kad nemano, jog tai
vagystė. 19 proc. sakė suprantantys, kad tai vagystė, bet turintys
pateisinamų priežasčių taip elgtis. 6 proc. pripažino, kad tai vagystė
ir teigė, kad blogai jaučiasi nelegaliai naudodami intelektinę
nuosavybę. Vis dėlto net 27 proc. pasakė, kad tai jiems visai nesvarbu.   Respondentai taip pat
buvo klausiami, ko reiktų, kad intelektinę nuosavybę jie visuomet
naudotų legaliai. 35 proc. pasakė, kad reiktų didesnių pajamų – jei
pakankamai uždirbtų, įsigytų legaliai. 18 proc. sakė, kad reiktų
patogesnių būdų įsigyti legaliai. 14 proc. nemano, kad kas nors pakeistų
jų įpročius, ir 18 proc. tai visai nesvarbu.   Vis
dėlto 23 proc. respondentų teigė, kad atsiradus legalioms prieigoms,
tokioms „iTunes“, „Spotify“, „Deezer“, „Gala“ ir pan., vis dažniau
intelektine nuosavybe naudojasi legaliai.   * * * 2014 m. gruodžio mėn. bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto gyventojų tyrimo dėl naudojimosi intelektine nuosavybe apibendrinimai: *
40 proc. tyrimo dalyvių teigė intelektinę nuosavybę visuomet
naudojantys tik legaliais būdais. Dar 18 proc. nurodė dažniausiai
naudojantys legaliais būdais. Ketvirtadalis (25 proc.) pripažino
naudojantys kartais legaliais, kartais nelegaliais būdais. 9 proc.
dažniau intelektinę nuosavybę naudoja nelegaliais būdais, 3 proc. – tik
nelegaliais būdais. *
28 proc. apklaustųjų nurodė, jog jiems asmeniškai labai svarbu
intelektinę nuosavybę naudoti teisėtais būdais. 29 proc. teigė, jog
jiems tai yra svarbu. 35 proc. pripažino, kad jiems tai nesvarbu, apie
tai jie niekada nemąsto. *
Dažniausiai nelegaliai naudojama intelektinė nuosavybė: filmai (11
proc. nurodė nuolat naudojantys nelegaliai) bei muzika (10 proc.).
Toliau rikiuojasi fotografijos, kompiuterinė įranga bei kompiuteriniai
žaidimai (po 6 proc.). 5 proc. teigė visuomet nelegaliai naudojantys
iliustracijas, 4 proc. – knygas. 2 proc. – dailės kūrinius. 1 proc. –
natas. * Kiek daugiau
nei trečdalis (35 proc.) tyrimo dalyvių linkę manyti, kad retkarčiais
parsisiunčiant filmą ar muzikos kūrinį niekas nenukenčia. 29 proc.
pritaria nuomonei, kad parsisiųsdami filmą ar muzikos kūrinį jie neatima
pajamų iš kūrėjo, nes vis tiek nebūtų pirkę. 27 proc. sutinka, kad toks
parsisiuntimas nėra vagystė, nes parsisiųsdami jie filmo neatima iš
kūrėjo. Ketvirtadalis (25 proc.) pritaria nuostatai, kad filmų kūrėjai
ir taip turtingi, todėl parsisiųsdami filmus jie elgiasi teisingai. 28
proc. laikosi nuomonės, kad nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas
visada yra vagystė. * Dažniausia paskata
nelegaliai naudotis intelektine nuosavybe yra didelis nelegalių
naudojimo būdų prieinamumas (34 proc.). 30 proc. tokiu būdu naudojančių
intelektinę nuosavybę nurodė, kad tai yra būdas sutaupyti pinigų. 27
proc. teigimu, naudoti intelektinę nuosavybę legaliai jiems būtų per
brangu. 24 proc. pasigenda patogių legalių panaudojimo būdų. 21 proc.
teigė taip besielgiantys, nes niekas nebaudžia. *
36 proc. nelegalių intelektinės nuosavybės naudotojų nemano, kad tai
yra vagystė. 19 proc. teigė suprantantys, kad tai vagystė, tačiau
turintys pateisinamų priežasčių taip elgtis. 6 proc. nuomone, tai yra
vagystė. Dar 27 proc. teigė, jog jiems šis klausimas nesvarbus, o 12
proc. nuomonės apskritai neišreiškė. *
Dažniausiai (35 proc.) manoma, kad legaliai naudoti intelektinę
nuosavybę galėtų paskatinti didesnės pajamos. 18 proc. nuomone, taip
elgtis paskatintų patogesni legalaus įsigijimo būdai. 14 proc. nemano,
kad kas nors galėtų pakeistų jų įpročius. 18 proc. teigė, kad jiems šis
klausimas nesvarbus, o 15 proc. nuomonės neišreiškė. *
23 proc. nelegalių intelektinės nuosavybės naudotojų teigė vis dažniau
pasirenkantys legalius naudojimo būdus, kai atsirado tokios legalios
prieigos, kaip iTunes, Spotify, Deezer, Gala ir pan. 26 proc. teigė, jog
šių prieigų atsiradimas jų elgsenos nepakeitė ar beveik nepakeitė. 37
proc. pripažino apie tokias prieigas negirdėję.