Uncategorised

Gyventojų nuotaikos niūrios, tačiau grįžta tikėjimas laisva rinka

Savo ekonominę padėtį Lietuvos gyventojai vertina itin prastai –  58 proc. respondentų mano, kad jų ekonominė padėtis yra prasčiausia per visą  gyvenimą.  Krizei tik prasidėjus, 2009 metų  vasario mėnesį, taip manančių  buvo 33 procentai. Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ projektų  vadovo  Naglio Jonuškos,  labiausiai nuotaikos kritusios vidutiniuose ir mažesniuose miestuose,  tuo tarpu kaimo vietovėse jos  išlieka gana stabilios visos krizės metu. Prasčiausiai padėtį vertina vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas (18-25m.) bei vyriausio amžiaus apklaustieji  (virš 56m.) mažiau linkę situaciją piešti tik juodomis spalvomis. Nepaisant  prastų  nuotaikų, visuomenėje atsiranda  vis daugiau vilties, kad situacija stabilizavosi ir reikalai pamažu pajudės teigiama linkme. Nors  48 proc. šalies gyventojų vis dar įsitikinę, kad  Lietuvos ekonomika  silpnėja, 38 procentai jau  tiki, kad situacija stabilizavosi, o 13 procentų įžvelgia ir gerėjimo ženklų. Tuo tarpu prieš metus atlikta analogiška apklausa rodė gerokai liūdnesnes tendencijas – tuomet net 93 proc. apklaustųjų ekonomikos situaciją vertino kaip prastėjančią. Praėjus daugiau nei  metams nuo krizės pradžios žmonės  kitaip ima vertinti ir krizės kaltininkus –  sumažėjo manančių, kad dėl  ekonominių problemų kalti komerciniai bankai (atitinkamai 21 proc. pernai ir 12 proc. šiemet), tačiau  išaugo dalis manančių, kad dėl krizės kalta šalies Vyriausybė  (41 proc. pernai ir 47 proc. šiemet). Pamažu grįžta ir tikėjimas  laisvąja rinka. 2009 metų pradžioje  net  60 proc. apklaustųjų pritarė nuostatai, kad laisva rinka, be  valdžios įsikišimo, veikia prastai.  Šiemet taip mano 36 proc. Lietuvos gyventojų.  Atvirų laisvosios rinkos rėmėjų („laisvoji rinka veikia gerai“) padidėjo  6 procentiniais punktais (nuo 14 proc. pernai iki  20 proc. šiemet).
Laisvos rinkos šalininkų  daugiau tarp jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų respondentų, didmiesčių gyventojų. „Spinter tyrimai“  primena, kad pagal pernai vasario mėnesį  19 pasaulio šalių atlikto analogiško tyrimo rezultatus, lietuvių tikėjimas laisva rinka, kartu su lenkais, rusais ir prancūzais, buvo vienas žemiausių. Cituojant nuoroda į „Spinter tyrimus“ BŪTINA!   Savo ekonominę padėtį Lietuvos gyventojai vertina itin prastai –  58 proc. respondentų mano, kad jų ekonominė padėtis yra prasčiausia per visą  gyvenimą.  Krizei tik prasidėjus, 2009 metų  vasario mėnesį, taip manančių  buvo 33 procentai. Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ projektų  vadovo  Naglio Jonuškos,  labiausiai nuotaikos kritusios vidutiniuose ir mažesniuose miestuose,  tuo tarpu kaimo vietovėse jos  išlieka gana stabilios visos krizės metu. Prasčiausiai padėtį vertina vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas (18-25m.) bei vyriausio amžiaus apklaustieji  (virš 56m.) mažiau linkę situaciją piešti tik juodomis spalvomis. Nepaisant  prastų  nuotaikų, visuomenėje atsiranda  vis daugiau vilties, kad situacija stabilizavosi ir reikalai pamažu pajudės teigiama linkme. Nors  48 proc. šalies gyventojų vis dar įsitikinę, kad  Lietuvos ekonomika  silpnėja, 38 procentai jau  tiki, kad situacija stabilizavosi, o 13 procentų įžvelgia ir gerėjimo ženklų. Tuo tarpu prieš metus atlikta analogiška apklausa rodė gerokai liūdnesnes tendencijas – tuomet net 93 proc. apklaustųjų ekonomikos situaciją vertino kaip prastėjančią. Praėjus daugiau nei  metams nuo krizės pradžios žmonės  kitaip ima vertinti ir krizės kaltininkus –  sumažėjo manančių, kad dėl  ekonominių problemų kalti komerciniai bankai (atitinkamai 21 proc. pernai ir 12 proc. šiemet), tačiau  išaugo dalis manančių, kad dėl krizės kalta šalies Vyriausybė  (41 proc. pernai ir 47 proc. šiemet). Pamažu grįžta ir tikėjimas  laisvąja rinka. 2009 metų pradžioje  net  60 proc. apklaustųjų pritarė nuostatai, kad laisva rinka, be  valdžios įsikišimo, veikia prastai.  Šiemet taip mano 36 proc. Lietuvos gyventojų.  Atvirų laisvosios rinkos rėmėjų („laisvoji rinka veikia gerai“) padidėjo  6 procentiniais punktais (nuo 14 proc. pernai iki  20 proc. šiemet).
Laisvos rinkos šalininkų  daugiau tarp jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų respondentų, didmiesčių gyventojų. „Spinter tyrimai“  primena, kad pagal pernai vasario mėnesį  19 pasaulio šalių atlikto analogiško tyrimo rezultatus, lietuvių tikėjimas laisva rinka, kartu su lenkais, rusais ir prancūzais, buvo vienas žemiausių. Cituojant nuoroda į „Spinter tyrimus“ BŪTINA!