Gyventojai nori visuomenės atstovų teismuose, bet negeidžia patys jais būti

Nepritaria kas trečias Beveik pusė apklausos dalyvių – apie 47 proc. – norėtų, kad teismuose bylas kartu su teisėjais nagrinėtų ir visuomenės atstovai. Kas trečias tokios institucijos nepageidauja, kas penktas – neturi nuomonės. „Spinter
tyrimai“ pastebi, kad už visuomenės atstovų įtraukimą į teismų darbą
dažniau pasisako moterys bei rajonų centrų gyventojai. Visuomenės atstovams sprendimų nepatikėtų Dabartine
tvarka, kai sprendimas byloje yra išimtinai teisėjo kompetencija,
patenkinti 44,5 proc. apklausos dalyvių. Kiek daugiau nei 40 proc.
norėtų, kad sprendimus teisėjai ir visuomenės atstovai priiminėtų
kolegialiai. Ir tik 6,7 proc. pasisakė už tai, kad sprendimai bylose turėtų būti patikėti ne teisėjams, o visuomenės atstovams. „Tai,
kad sprendimą turi priimti teisėjas dažniau linkę manyti vidutinio
amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai.
Visuomeniniams teisėjams priimti galutinį sprendimą dažniau patikėtų
moterys, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai“, – pastebi
„Spinter tyrimai“. Patys į teismus nesiveržia Visuomeniniu
teisėju būti sutiktų 14,5 proc. apklausos dalyvių. Dar beveik 22 proc. –
su sąlyga, kad turės aiškias bylų sprendimo galias. Ir net 52,3 proc. respondentų tokių pareigų užimti nepageidautų. G.Kryževičius: visuomenei laikas suteikti šį įrankį Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius tokius apklausos rezultatus vertina labai pozityviai. „Manyčiau,
kad tai visiškai natūrali žmonių reakciją. Jeigu kalbėti apie paskutinį
klausimą, tai man atrodo, kad žmonės tiesiog turi pamatyti iš vidaus,
kaip atrodo tas procesas“, – DELFI teigė G. Kryževičius. Anot jo,
apklausos rezultatai parodo, jog žmonės suvokia, koks sudėtingas yra
teismų darbas. Tai esą leidžia manyti, jog visuomenė pribrendo
tiesioginiam dalyvavimui teismų darbe. „Kad 52 proc. gyventojų
nenorėtų (būti visuomeniniais teisėjais – DELFI) – nemanau, kad tai yra
blogas ženklas. Tai yra ženklas, kad žmonės galvoja, jog vis tik tai yra
labai atsakingas darbas. Man imponuoja tokie rezultatai. Tai tiesiog
rodo, jog jau šiandien reikia žmonėms duoti šitą įrankį į rankas“, –
tęsė pašnekovas. Pasak jo, norą dalyvauti teismų veikloje išsakė
pakankamai daug gyventojų, ir tai nuteikia optimistiškai. „Žmonės
suvokia, jog profesionalas (t.y. teisėjas – DELFI) turi dalyvauti. Bet
pakankamai didelis procentas norinčių dalyvauti ir kartu priiminėti
sprendimus – tai yra geras ženklas“, – reziumavo Teisėjų tarybos
vadovas. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter
tyrimai“ šių metų gegužės 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI
užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai
nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu
metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš
viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų
visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai.
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies
regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Beveik pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad į teismų
darbą būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tačiau patys į tokias
pareigas nesiveržtų. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužę atlikta apklausa. Nepritaria kas trečias Beveik pusė apklausos dalyvių – apie 47 proc. – norėtų, kad teismuose bylas kartu su teisėjais nagrinėtų ir visuomenės atstovai. Kas trečias tokios institucijos nepageidauja, kas penktas – neturi nuomonės. „Spinter
tyrimai“ pastebi, kad už visuomenės atstovų įtraukimą į teismų darbą
dažniau pasisako moterys bei rajonų centrų gyventojai. Visuomenės atstovams sprendimų nepatikėtų Dabartine
tvarka, kai sprendimas byloje yra išimtinai teisėjo kompetencija,
patenkinti 44,5 proc. apklausos dalyvių. Kiek daugiau nei 40 proc.
norėtų, kad sprendimus teisėjai ir visuomenės atstovai priiminėtų
kolegialiai. Ir tik 6,7 proc. pasisakė už tai, kad sprendimai bylose turėtų būti patikėti ne teisėjams, o visuomenės atstovams. „Tai,
kad sprendimą turi priimti teisėjas dažniau linkę manyti vidutinio
amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai.
Visuomeniniams teisėjams priimti galutinį sprendimą dažniau patikėtų
moterys, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai“, – pastebi
„Spinter tyrimai“. Patys į teismus nesiveržia Visuomeniniu
teisėju būti sutiktų 14,5 proc. apklausos dalyvių. Dar beveik 22 proc. –
su sąlyga, kad turės aiškias bylų sprendimo galias. Ir net 52,3 proc. respondentų tokių pareigų užimti nepageidautų. G.Kryževičius: visuomenei laikas suteikti šį įrankį Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius tokius apklausos rezultatus vertina labai pozityviai. „Manyčiau,
kad tai visiškai natūrali žmonių reakciją. Jeigu kalbėti apie paskutinį
klausimą, tai man atrodo, kad žmonės tiesiog turi pamatyti iš vidaus,
kaip atrodo tas procesas“, – DELFI teigė G. Kryževičius. Anot jo,
apklausos rezultatai parodo, jog žmonės suvokia, koks sudėtingas yra
teismų darbas. Tai esą leidžia manyti, jog visuomenė pribrendo
tiesioginiam dalyvavimui teismų darbe. „Kad 52 proc. gyventojų
nenorėtų (būti visuomeniniais teisėjais – DELFI) – nemanau, kad tai yra
blogas ženklas. Tai yra ženklas, kad žmonės galvoja, jog vis tik tai yra
labai atsakingas darbas. Man imponuoja tokie rezultatai. Tai tiesiog
rodo, jog jau šiandien reikia žmonėms duoti šitą įrankį į rankas“, –
tęsė pašnekovas. Pasak jo, norą dalyvauti teismų veikloje išsakė
pakankamai daug gyventojų, ir tai nuteikia optimistiškai. „Žmonės
suvokia, jog profesionalas (t.y. teisėjas – DELFI) turi dalyvauti. Bet
pakankamai didelis procentas norinčių dalyvauti ir kartu priiminėti
sprendimus – tai yra geras ženklas“, – reziumavo Teisėjų tarybos
vadovas. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter
tyrimai“ šių metų gegužės 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI
užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai
nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu
metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš
viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų
visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai.
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies
regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!