Finansinis saugumas Lietuvoje: daugiau nei pusė gyventojų nerimauja dėl elementarių išlaidų, kas ketvirtam santaupų užtektų iki trijų mėnesių

Netikėtas pajamų praradimas daugumai šalies gyventojų taptų rimtu egzistenciniu iššūkiu. „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad net šeši iš dešimties lietuvių tokioje situacijoje pirmiausia baimintųsi dėl bazinių poreikių: lėšų maistui ir komunaliniams mokesčiams apmokėti. 

Apklausa taip pat atskleidė, kad keturi iš dešimties apklaustųjų (41 proc.) baiminasi, jog praradus pajamų šaltinį jiems taptų neprieinamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Tiek pat gyventojų pripažino, jog tokia situacija pirmiausia sužlugdytų jų galimybes taupyti. 

Finansinis nesaugumas tiesiogiai koreliuoja ne tik su ekonomine gerove, bet ir su fiziniu visuomenės saugumu bei ilgalaikiu stabilumu. Ekspertai teigia, kad vienintelis būdas stiprinti finansinį atsparumą yra nuoseklus finansų planavimas, santaupų kaupimas, investavimas ir draudimas. 

„Kai žmogus neturi finansinio rezervo, net ir trumpalaikė krizė gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą – pradedant galimybe įsigyti maisto ar apmokėti būtiniausias sąskaitas, baigiant galimybe pasirūpinti savo ar artimųjų sveikata. Todėl finansinis rezervas ir rizikų valdymas šiandien yra ne prabanga, o būtinybė“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė.

Tyrimo rezultatai taip pat leido detaliau pažvelgti į tai, kokie finansiniai rūpesčiai netekus pajamų šaltinio labiausiai neramina skirtingas visuomenės grupes. Santaupų trūkumas ateičiai labiausiai rūpi 36 metų ir vyresniems gyventojams. Sveikatos priežiūros išlaidos dažniau neramina moteris, 46 metų ir vyresnius asmenis. Tuo tarpu būsto paskolos ar nuomos įmokos aktualiausias rūpestis yra 26–35 metų amžiaus respondentams.

Ramybė be rezervo – sunkiai įsivaizduojama

Bendrovės apklausa taip pat atskleidė, kad 26 proc. gyventojų, netekę pajamų, iš turimų santaupų galėtų išgyventi 1–3 mėnesius, dar tiek pat (26 proc.) – 3–6 mėnesius, o ilgiau nei metus išsilaikytų tik 18 proc. respondentų.

Finansinio stabilumo pagrindas, anot ekspertų, yra aiškiai struktūruotas asmeninis biudžetas, kuriame pinigai paskirstomi pagal tikslus ir prioritetus. Praktikoje tai reiškia, kad pajamos neturėtų būti laikomos viename „katile“ – jos skaidomos į atskiras dalis: kasdienėms išlaidoms, santaupoms, investicijoms ir nenumatytų atvejų rezervui. Ypač svarbi finansinio saugumo dalis yra vadinamoji „juodos dienos“ pagalvė – sukauptos lėšos, kurios leidžia išgyventi bent kelis mėnesius netekus pagrindinio pajamų šaltinio. 

Nors, anot apklausos, finansinį rezervą „juodai dienai“ kaupia trys ketvirtadaliai (75 proc.) gyventojų, reikšminga jų dalis tai daro nereguliariai (36 proc.). Ketvirtadalis (25 proc.) respondentų santaupų iš viso nekaupia, o maždaug pusė šios grupės (12 proc.) to daryti net neplanuoja.

Dar vienas svarbus finansinio atsparumo elementas, kurį pastaruoju metu renkasi vis daugiau gyventojų – gyvybės draudimas. Jis veikia kaip papildomas saugiklis netikėtais gyvenimo atvejais.

„Jis padeda apsaugoti šeimos finansinį stabilumą pajamų netekimo, ligos ar kitų nenumatytų situacijų metu, užtikrinant, kad finansinė našta netaptų kritine. Gyvybės draudimas yra viena iš priemonių, leidžiančių perkelti dalį finansinės rizikos ir užtikrinti, kad netikėti gyvenimo įvykiai nesukeltų staigaus finansinės griūties efekto šeimos biudžetui“, – priduria I. Veličkienė.

Apklausą šių metų pavasarį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklaustas 1021 respondentas nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Šaltinis: Elta.lt